Dengės karštinė – tai virusinė liga, kurią perneša uodai iš Aedes genties, daugiausiai Aedes aegypti. Ši liga ypač paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose, kuriuose gyvenimo sąlygos palankios uodų veisimuisi. Dengės virusas kelia rimtą grėsmę visuomenės sveikatai dėl savo greito plitimo ir rimtų komplikacijų.

Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su dengės karštinės kilme, simptomais, diagnostika, gydymu ir prevencija, kad geriau suprastumėte šią ligą ir būtumėte pasiruošę apsisaugoti.

Kas yra dengės karštinė?

Dengės karštinė yra infekcija, kurią sukelia dengės virusas. Šis virusas turi keturias skirtingas serotipus: DENV-1, DENV-2, DENV-3 ir DENV-4. Užsikrėtimas vienu serotipu nesuteikia imuniteto kitoms rūšims, todėl asmuo gali sirgti šia liga kelis kartus per gyvenimą.

Liga dažniausiai pasireiškia kaip lengvas karščiavimas, tačiau ji gali pereiti į rimtesnę formą, vadinamą dengės hemoragine karštine arba dengės šoko sindromu, kuris kelia grėsmę gyvybei.

Dengės karštinės simptomai

Dengės karštinės simptomai pasireiškia per 4–10 dienų po užsikrėtimo. Jie apima:

• Aukšta temperatūra (virš 39°C).
• Galvos skausmas, ypač aplink akis.
• Raumenų ir sąnarių skausmas (dar vadinamas „kaulų laužymo karštlige”).
• Odos bėrimas, kuris atsiranda po 2–5 dienų nuo karščiavimo pradžios.
• Pykinimas ir vėmimas.
• Nuovargis ir silpnumas.

Sunkesniais atvejais gali pasireikšti:

• Vidinis kraujavimas (kraujosruvos po oda, kraujavimas iš nosies ar dantenų).
• Sumažėjęs kraujo spaudimas (šoko sindromas).
• Kraujo plazmos netekimas, kuris gali sukelti organų funkcijų sutrikimą.

Svarbu: Jei pastebite simptomus, panašius į dengės karštinę, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta komplikacijų.

Kaip plinta dengės karštinė?

Dengės virusas perduodamas uodo įkandimu, kai užsikrėtęs uodas maitinasi žmogaus krauju. Aedes uodai yra aktyvūs dieną, ypač aušros ir saulėlydžio metu. Svarbu pažymėti:

• Uodų lervos vystosi stovinčiame vandenyje, pavyzdžiui, lietaus talpyklose, gėlių vazonuose ar statinėse.
• Uodas, įgėlęs virusu užsikrėtusį žmogų, gali pernešti virusą kitam žmogui.

Dengės karštinė nėra perduodama tiesiogiai tarp žmonių.

Rizikos veiksniai

Dengės karštinės riziką padidina šie veiksniai:

1. Gyvenimas ar kelionės į tropinius regionus, pavyzdžiui:
   • Pietryčių Azija
   • Afrika
   • Karibų jūros salos
   • Pietų Amerika
2. Didelė uodų populiacija, ypač lietingais sezonais.
3. Silpnas imunitetas, kuris padidina galimybę susirgti rimtesnėmis ligos formomis.

Dengės karštinės prevencija

Nors dengės karštinė neturi specifinio gydymo ar vakcinos, prevencijos priemonės yra itin svarbios siekiant sumažinti infekcijos riziką:

Apsauga nuo uodų

• Naudokite uodus atbaidančius purškalus, kuriuose yra DEET.
• Miegokite po tinklais nuo uodų, ypač tropiniuose regionuose.
• Dėvėkite ilgas rankoves ir kelnes, kad sumažintumėte odos poveikį.

Aplinkos valymas

• Reguliariai pašalinkite stovintį vandenį iš:
  • Kibirų
  • Senų padangų
  • Vazonų lėkštučių
• Uždenkite talpyklas, kuriose laikomas vanduo.

Kelionių planavimas

• Jei keliaujate į regioną, kuriame paplitusi dengės karštinė, iš anksto informuokite gydytoją ir pasirūpinkite tinkamomis apsaugos priemonėmis.

Kaip diagnozuojama dengės karštinė?

Dengės karštinė dažnai diagnozuojama remiantis simptomais ir paciento kelionių istorija. Siekiant patvirtinti diagnozę, atliekami šie tyrimai:

• Kraujo tyrimai, siekiant nustatyti dengės viruso buvimą.
• Pilnas kraujo tyrimas, kuris parodo trombocitų kiekį ir hematokrito lygį.
• Serologiniai testai, skirti nustatyti antikūnus prieš dengės virusą.

Ankstyva diagnozė yra svarbi, kad būtų išvengta sunkių ligos komplikacijų.

Gydymas

Dengės karštinei nėra specifinio gydymo. Terapija daugiausia skirta simptomų palengvinimui ir komplikacijų prevencijai. Pagrindiniai gydymo būdai:

• Skysčių vartojimas: Dehidratacijos prevencijai reikia gerti daug vandens arba naudoti intraveninius skysčius.
• Vaistai nuo karščiavimo ir skausmo: Naudokite paracetamolį, tačiau venkite aspirino ar ibuprofeno, nes jie gali padidinti kraujavimo riziką.
• Stebėjimas ligoninėje: Sunkiais atvejais pacientai turi būti prižiūrimi medikų dėl galimo šoko ar organų funkcijų sutrikimų.

Komplikacijos

Negydoma ar blogai valdoma dengės karštinė gali sukelti rimtų pasekmių:

• Dengės hemoraginė karštinė, kuri pasireiškia kraujo plazmos nutekėjimu, kraujavimu ir organų nepakankamumu.
• Dengės šoko sindromas, kai sumažėjęs kraujo spaudimas gali būti pavojingas gyvybei.

Globali problema ir kontrolės priemonės

Pasaulyje kasmet užregistruojama daugiau nei 400 milijonų dengės viruso infekcijų. Dėl to, kad klimato kaita plečia uodų buveines, ši liga plinta ir į anksčiau nepaveiktus regionus.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja šias strategijas:

• Stiprinti visuomenės švietimą apie ligą.
• Vykdyti masines uodų kontrolės kampanijas.
• Plėtoti ir skatinti dengės vakcinų kūrimą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galima visiškai išvengti dengės karštinės?

Ne, tačiau tinkamos apsaugos priemonės, kaip uodų kontrolė ir asmeninė apsauga, gali smarkiai sumažinti riziką.

Ar dengės karštinė užkrečiama tarp žmonių?

Ne, ji perduodama tik per uodo įkandimą.

Ar yra vakcina nuo dengės karštinės?

Taip, kai kuriose šalyse yra registruota vakcina Dengvaxia, tačiau ji nėra tinkama visiems, todėl reikia pasitarti su gydytoju.

Kokiu metu Aedes uodai yra aktyviausi?

Jie yra aktyviausi dienos metu, ypač aušros ir saulėlydžio valandomis.

Kaip atpažinti rimtus ligos simptomus?

Jei jaučiate stiprų kraujavimą, sunkų pilvo skausmą ar nuolatinį vėmimą, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Dengės karštinė yra pavojinga liga, kurią būtina suvokti rimtai. Nors nėra specifinio gydymo, prevencija ir ankstyvas simptomų atpažinimas yra pagrindiniai būdai apsisaugoti nuo rimtų komplikacijų. Siekiant sumažinti riziką, svarbu laikytis uodų kontrolės priemonių ir nuolat stebėti savo sveikatą, ypač jei keliaujate į paveiktus regionus.

Daugiau informacijos apie dengės karštinę galite rasti Pasaulio sveikatos organizacijos puslapyje.