Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) yra neurologinis sutrikimas, turintis įtakos daugelio žmonių gyvenimui visame pasaulyje. Nors ADHD dažnai siejamas su vaikystės elgesio problemomis, vis daugiau mokslinių tyrimų atskleidžia, kad šis sutrikimas gali turėti rimtų pasekmių ir suaugusiųjų gyvenime, įskaitant trumpesnę gyvenimo trukmę ir didesnę psichikos sveikatos problemų riziką.
ADHD ir gyvenimo trukmės trumpėjimas
Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, sergantys ADHD, vidutiniškai gyvena trumpiau nei tie, kurie šio sutrikimo neturi. Tai gali būti susiję su keliomis priežastimis:
Didelė nelaimingų atsitikimų rizika – ADHD sergantys asmenys dažniau patenka į eismo įvykius, daro impulsyvius sprendimus ir rizikuoja savo sveikata bei gyvybe.
Gretutiniai sveikatos sutrikimai – žmonės, turintys ADHD, dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu ir nutukimu, kurie gali lemti ankstyvą mirtingumą.
Psichikos sveikatos problemos – didesnė depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis ir savižudybės rizika taip pat prisideda prie sumažėjusios gyvenimo trukmės.
ADHD ir psichikos sveikatos problemų rizika
Žmonės, turintys ADHD, dažnai susiduria su įvairiomis psichikos sveikatos problemomis, kurios gali paveikti jų gyvenimo kokybę.
Depresija ir nerimas
Daugelis ADHD sergančių žmonių kovoja su depresija ir nerimu dėl nuolatinės kovos su kasdieniais iššūkiais, nesėkmių darbe ar mokykloje, socialinių santykių sunkumų. Nepakankamas dopamino ir serotonino kiekis smegenyse taip pat gali skatinti šias būkles.
Piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis
Dėl impulsyvaus elgesio ir dopamino trūkumo ADHD sergantys asmenys yra labiau linkę piktnaudžiauti alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis ar nikotinu, siekdami greito palengvėjimo nuo nerimo ar streso.
Savęs žalojimas ir savižudybės rizika
Dėl žemos savivertės, dažnai patiriamų nesėkmių ir emocinio nestabilumo ADHD turintys asmenys gali būti labiau linkę į savęs žalojimą ar net savižudybę. Tyrimai rodo, kad ADHD sergantys žmonės turi didesnę savižudybės riziką nei bendra populiacija.
Kaip sumažinti ADHD keliamas rizikas?
Nors ADHD gali kelti rimtų iššūkių, yra būdų, kaip sumažinti jo neigiamą poveikį gyvenimo trukmei ir psichikos sveikatai:
Tinkamas gydymas – vaistų terapija (pvz., stimuliuojantys vaistai), psichoterapija ir elgesio terapija gali padėti suvaldyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Sveikas gyvenimo būdas – reguliari fizinė veikla, subalansuota mityba ir kokybiškas miegas gali padėti palaikyti gerą fizinę ir psichinę sveikatą.
Socialinė parama – šeimos, draugų ir specialistų parama gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti emocinę savijautą.
Savęs pažinimas ir organizuotumas – mokymasis apie ADHD, laiko planavimo strategijos ir kasdienės rutinos sukūrimas gali padėti sumažinti impulsyvumą ir stresą.
ADHD yra ne tik vaikų problema – tai sutrikimas, kuris gali turėti ilgalaikių pasekmių visam gyvenimui. Tyrimai rodo, kad šis sutrikimas siejamas su trumpesne gyvenimo trukme ir didesne psichikos sveikatos problemų rizika. Tačiau tinkamas gydymas, gyvenimo būdo pokyčiai ir socialinė parama gali padėti sumažinti ADHD keliamas rizikas bei užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę. Jei jūs ar jūsų artimasis susiduria su ADHD, svarbu kreiptis į specialistus ir ieškoti veiksmingų sprendimų.
