Aterosklerozė yra lėtinė liga, kuri pažeidžia arterijas – kraujagysles, pernešančias deguonimi prisotintą kraują iš širdies į įvairias kūno dalis. Šiai būklei būdingas apnašų (ateromų) susidarymas arterijų sienelėse, kurios ilgainiui siaurina kraujagyslių spindį ir apsunkina kraujo tėkmę.

Apnašos susidaro, kai arterijų sienelėse kaupiasi riebalų sankaupos, cholesterolis, kalcis ir kitos medžiagos iš kraujo. Šios medžiagos palaipsniui kaupiasi ir sudaro storą sluoksnį, kuris vadinamas aterosklerozine plokštele. Šios plokštelės ne tik susiaurina arterijas, bet ir mažina jų elastingumą, todėl arterijos praranda gebėjimą tinkamai išsiplėsti ir susitraukti reaguojant į kraujotakos poreikius.

Kai kraujotaka yra apribota, organai ir audiniai negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų. Jei plokštelė plyšta, tai gali sukelti kraujo krešulio (trombo) susidarymą, kuris gali visiškai užblokuoti kraujagyslę. Ši situacija gali sukelti rimtų pasekmių, tokių kaip širdies smūgis (jei pažeistos vainikinės arterijos), insultas (jei pažeistos smegenų arterijos) arba periferinių arterijų liga (jei pažeistos galūnių arterijos).

Aterosklerozė yra viena iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių. Jos progresavimas dažnai vyksta lėtai ir nepastebimai per daugelį metų, kol neatsiranda rimtų simptomų ar komplikacijų. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra aukštas kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, diabetas, nutukimas, fizinio aktyvumo trūkumas ir nesveika mityba.

Ši liga yra dažniausiai pasireiškianti senstant, tačiau ją galima valdyti ir jos progresavimą sustabdyti keičiant gyvenimo būdą, laikantis sveikos mitybos, didinant fizinį aktyvumą ir gydant susijusias būkles, tokias kaip hipertenzija ar dislipidemija. Ankstyva prevencija ir gydymas yra esminiai norint išvengti aterosklerozės sukeltų komplikacijų.

Kaip vystosi aterosklerozė?

Aterosklerozė vystosi palaipsniui per daugelį metų ir apima kelis etapus, kurių metu arterijose susidaro apnašos. Šis procesas prasideda dar ankstyvame amžiuje, tačiau simptomai dažniausiai pasireiškia tik ligai progresuojant. Apnašų formavimosi procesas prasideda nuo cholesterolio kaupimosi arterijų sienelėse ir galiausiai gali sukelti rimtų kraujotakos sutrikimų.

1. Endotelio pažeidimas
   Arterijų vidinis sluoksnis, vadinamas endoteliu, yra atsakingas už sklandžią kraujo tėkmę ir apsaugą nuo uždegimo bei kraujo krešulių. Aterosklerozė prasideda, kai šis sluoksnis yra pažeidžiamas. Endotelio pažeidimą gali sukelti įvairūs veiksniai, tokie kaip aukštas kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, diabetas ar uždegiminės reakcijos.
2. Mikroskopinės riebalų sankaupos
   Po endotelio pažeidimo į arterijų sieneles pradeda kauptis mažo tankio lipoproteinai (MTL), dar vadinami „bloguoju“ cholesteroliu. Šios riebalų sankaupos prasiskverbia į arterijos sienelę ir sukelia uždegiminę reakciją. Imuninės sistemos ląstelės, tokios kaip makrofagai, bando pašalinti šiuos riebalus, tačiau dažnai jų veikla lemia dar didesnį uždegimą.
3. Riebalinių dryžių susidarymas
   Makrofagai, užfiksavę cholesterolį, virsta vadinamosiomis putotosiomis ląstelėmis, kurios kaupiasi arterijų sienelėje ir sudaro pirmąsias riebalines sankaupas – riebalinius dryžius. Ši stadija gali prasidėti dar vaikystėje, tačiau riebaliniai dryžiai dažnai lieka nepastebimi ir nesukelia jokių simptomų.
4. Apnašų formavimasis
   Laikui bėgant riebaliniai dryžiai tampa didesni ir sudaro aterosklerozines plokšteles. Šios plokštelės susideda iš cholesterolio, kalcio, mirusių ląstelių ir kitų medžiagų. Plokštelės pradeda storinti arterijų sieneles ir siaurinti jų spindį, dėl ko kraujo tėkmė tampa ribota.
5. Plokštelės stabilumas ir uždegimas
   Kai kurios apnašos būna stabilios ir ilgą laiką nesukelia jokių problemų. Tačiau uždegimas gali padaryti plokšteles nestabiliomis, todėl jos gali plyšti. Plyšus plokštelei, į kraujotaką patenka jos turinys, kuris suaktyvina krešėjimo procesą.
6. Kraujo krešulių susidarymas
   Kraujo krešuliai (trombai) susiformuoja, kai organizmas bando užgydyti plyšusią plokštelę. Šie krešuliai gali dar labiau susiaurinti ar visiškai užblokuoti arteriją, o tai gali sukelti ūmias komplikacijas, tokias kaip širdies smūgis ar insultas.
7. Kraujotakos sutrikimai
   Kai arterijos tampa reikšmingai susiaurėjusios arba užblokuotos, audiniai ir organai negauna pakankamai deguonies bei maistinių medžiagų. Tai gali sukelti įvairių ligų, priklausomai nuo to, kurioje kūno vietoje pažeistos kraujagyslės. Pavyzdžiui, pažeidus vainikines arterijas, atsiranda krūtinės angina ar širdies smūgis, o smegenų arterijų pažeidimai gali lemti insultą.

Aterosklerozė yra lėtinė ir progresuojanti liga, kurią galima sulėtinti taikant sveikos gyvensenos pokyčius, vaistus ir, jei reikia, medicinines intervencijas. Ankstyva diagnostika ir prevencija yra esminiai siekiant sumažinti jos sukeliamų komplikacijų riziką.

Aterosklerozės priežastys

Aterosklerozė atsiranda dėl įvairių tarpusavyje susijusių veiksnių, kurie lemia arterijų sienelių pažeidimą ir apnašų kaupimąsi. Šie veiksniai gali būti tiek genetiniai, tiek gyvenimo būdo sukelti, ir jie reikšmingai padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Aukštas cholesterolio kiekis
Cholesterolis, ypač mažo tankio lipoproteinai (MTL), dar vadinami „bloguoju“ cholesteroliu, yra pagrindinis aterosklerozės vystymosi veiksnys. Kai MTL lygis kraujyje yra per didelis, cholesterolis kaupiasi ant arterijų sienelių ir sudaro riebalines sankaupas. Laikui bėgant, šios sankaupos virsta aterosklerozinėmis plokštelėmis, kurios susiaurina arterijų spindį ir riboja kraujotaką.

Hipertenzija (aukštas kraujospūdis)
Padidėjęs kraujospūdis sukelia nuolatinį spaudimą arterijų sienelėms, dėl ko jos tampa pažeidžiamos ir labiau linkusios kaupti cholesterolį bei kitas apnašų sudedamąsias dalis. Hipertenzija taip pat sustiprina uždegiminius procesus, kurie skatina aterosklerozės progresavimą.

Rūkymas
Tabako dūmuose esantys chemikalai, tokie kaip nikotinas ir anglies monoksidas, pažeidžia arterijų endotelį – vidinį sluoksnį, kuris apsaugo kraujagyslių sieneles. Tai skatina uždegimą, cholesterolio kaupimąsi ir kraujo krešulių susidarymą. Rūkymas taip pat sumažina „gerojo“ cholesterolio (DTL) lygį, kuris padeda pašalinti cholesterolį iš kraujo.

Nutukimas
Perteklinis kūno svoris, ypač pilvo srityje, yra susijęs su aukštesniu MTL cholesterolio ir trigliceridų lygiu, mažesniu DTL cholesterolio lygiu bei padidėjusiu uždegimu. Nutukimas taip pat dažnai siejamas su kitais aterosklerozės rizikos veiksniais, tokiais kaip hipertenzija, diabetas ir sėslus gyvenimo būdas.

Genetiniai veiksniai
Paveldimumas vaidina svarbų vaidmenį aterosklerozės rizikoje. Jei šeimoje yra buvę ankstyvo širdies ar kraujagyslių ligų atvejų, padidėja tikimybė, kad žmogus paveldės genetinius polinkius į didelį cholesterolio kiekį, hipertenziją ar kitus metabolinius sutrikimus.

Kiti veiksniai

• Diabetas: Aukštas cukraus kiekis kraujyje pažeidžia kraujagyslių sieneles ir skatina apnašų kaupimąsi.
• Fizinis neveiklumas: Sėslus gyvenimo būdas didina nutukimo, aukšto cholesterolio ir hipertenzijos riziką.
• Netinkama mityba: Per didelis sočiųjų riebalų, transriebalų ir cukraus vartojimas prisideda prie aukšto cholesterolio ir uždegiminių procesų organizme.
• Amžius ir lytis: Vyresniame amžiuje kraujagyslės tampa mažiau elastingos, o vyrams aterosklerozės rizika dažniausiai yra didesnė jaunesniame amžiuje nei moterims.

Šių rizikos veiksnių valdymas – pavyzdžiui, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas ir reguliari medicininė priežiūra – yra esminis norint išvengti aterosklerozės arba sulėtinti jos progresavimą.

Rizikos veiksniai

Aterosklerozės rizikos veiksniai yra glaudžiai susiję su gyvenimo būdu, genetiniais polinkiais ir sveikatos būklėmis, kurios didina arterijų pažeidimo ir apnašų formavimosi tikimybę. Vienas iš pagrindinių veiksnių yra aukštas cholesterolio kiekis kraujyje, ypač mažo tankio lipoproteinų, kurie kaupiasi arterijų sienelėse ir skatina uždegimą. Hipertenzija taip pat svariai prisideda prie aterosklerozės vystymosi, nes nuolatinis padidėjęs kraujospūdis pažeidžia kraujagyslių sieneles, darydamas jas labiau pažeidžiamas cholesterolio kaupimuisi.

Dar vienas reikšmingas veiksnys yra rūkymas, kuris pažeidžia arterijų vidinį sluoksnį ir skatina kraujo krešulių susidarymą, o tai dar labiau apsunkina kraujo tėkmę. Nutukimas ir fizinio aktyvumo trūkumas lemia aukštesnį cholesterolio ir trigliceridų lygį bei didina hipertenzijos ir diabeto riziką, kurie savo ruožtu prisideda prie aterosklerozės.

Genetiniai veiksniai taip pat turi reikšmę – jei šeimoje yra buvę širdies ar kraujagyslių ligų atvejų, tikimybė susirgti ateroskleroze didėja. Diabetas yra dar vienas svarbus rizikos veiksnys, nes aukštas cukraus kiekis kraujyje gali pažeisti kraujagyslių sieneles ir skatinti apnašų formavimąsi. Be to, amžius ir lytis turi savo įtaką – vyresniame amžiuje kraujagyslės natūraliai tampa mažiau elastingos, o vyrams aterosklerozės rizika paprastai pasireiškia anksčiau nei moterims, nors menopauzės metu moterų rizika taip pat išauga.

Netinkama mityba, kurioje gausu sočiųjų riebalų, transriebalų ir cukraus, taip pat gali paskatinti cholesterolio kaupimąsi ir uždegiminius procesus arterijose. Taigi, šių veiksnių valdymas, pavyzdžiui, per sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, rūkymo nutraukimą ir reguliarią medicininę priežiūrą, yra pagrindinė prevencinė priemonė siekiant išvengti aterosklerozės ar sulėtinti jos progresavimą.

Pagrindiniai aterosklerozės simptomai

Aterosklerozė dažnai vystosi tyliai, be jokių pastebimų simptomų, kol arterijos nėra reikšmingai susiaurėjusios arba užblokuotos. Kai kraujotaka tampa ribota, pradeda pasireikšti specifiniai simptomai, kurie priklauso nuo pažeistų kraujagyslių vietos ir sutrikdytų organų funkcijos.

• Krūtinės skausmas (angina): Jei pažeistos vainikinės arterijos, kurios aprūpina širdį krauju, gali atsirasti spaudžiantis ar deginantis skausmas krūtinėje, ypač fizinio krūvio ar streso metu.
• Dusulys: Nepakankamas širdies aprūpinimas krauju gali sukelti kvėpavimo sutrikimus net ir esant nedideliam fiziniam aktyvumui.
• Skausmas ar silpnumas galūnėse: Jei aterosklerozė paveikia kojų arterijas, gali pasireikšti kojų skausmas ar nuovargis einant (protarpinis šlubumas), kuris praeina ilsintis.
• Galvos svaigimas ar alpimas: Pažeidus smegenų arterijas, gali atsirasti svaigulys, sumišimas ar net laikinas sąmonės praradimas.
• Rankų ar kojų tirpimas ir silpnumas: Jei sutrikusi kraujotaka į galūnes ar smegenis, gali pasireikšti jutimo sutrikimai ar net laikinas paralyžius.
• Erekcijos sutrikimai: Vyrams kraujotakos sutrikimai dėl aterosklerozės gali lemti erekcijos disfunkciją.

Pažengusiose stadijose simptomai dažnai būna ūmūs ir gali sukelti gyvybei pavojingas būkles, tokias kaip širdies smūgis, insultas ar ūmus galūnių kraujotakos užsikimšimas. Jei pastebite bet kurį iš šių simptomų, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kad būtų atlikti reikalingi tyrimai ir pradėtas tinkamas gydymas. Ankstyva intervencija gali užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Kaip aterosklerozė veikia skirtingus organus?

Aterosklerozė gali paveikti įvairias arterijas visame kūne, sukeldama specifinius simptomus ir komplikacijas priklausomai nuo to, kurie organai kenčia dėl sutrikusios kraujotakos. Ši liga ne tik riboja kraujo tėkmę, bet ir gali visiškai užblokuoti kraujagysles, dėl ko atsiranda gyvybei pavojingos būklės.

Širdis
Kai aterosklerozė pažeidžia vainikines arterijas, kurios aprūpina širdies raumenį krauju, sumažėjęs kraujo tiekimas sukelia krūtinės skausmą (anginą). Esant visiškam kraujotakos užsikimšimui, gali įvykti širdies smūgis (miokardo infarktas). Dėl ilgos vainikinių arterijų ligos gali išsivystyti lėtinis širdies nepakankamumas.

Smegenys
Aterosklerozė smegenų arterijose (cerebrovaskulinė liga) gali sumažinti kraujo tiekimą į smegenis, sukeldama trumpalaikius simptomus, tokius kaip galvos svaigimas, regėjimo sutrikimai ar laikinas paralyžius, vadinamus praeinančiaisiais išemijos priepuoliais (PIP). Jei arterija visiškai užsikemša arba atsiranda kraujo krešulys, tai gali lemti insultą, kuris dažnai sukelia ilgalaikius motorikos, kalbos ar pažinimo funkcijų sutrikimus.

Kojos ir rankos
Kai aterosklerozė pažeidžia periferines arterijas (dažniausiai kojose), gali atsirasti protarpinis šlubumas – skausmas ar nuovargis einant, kuris praeina ilsintis. Sunkiais atvejais kraujo tėkmės stoka gali sukelti opas, audinių nekrozę ir net galūnių gangreną, kai gali prireikti amputacijos.

Inkstai
Pažeidus inkstų arterijas, sumažėja kraujo tiekimas į inkstus, kas gali lemti inkstų funkcijos pablogėjimą ar lėtinį inkstų nepakankamumą. Inkstų arterijų stenozė taip pat gali sukelti aukštą kraujospūdį, kuris dar labiau apsunkina kraujotakos reguliavimą organizme.

Žarnos
Aterosklerozė mezenterinėse arterijose, kurios tiekia kraują žarnynui, gali sukelti pilvo skausmus, ypač po valgio, kai kraujo poreikis virškinimui didėja. Sunkiais atvejais gali atsirasti žarnų išemija ar net nekrozė, kas yra gyvybei pavojinga būklė.

Lytiniai organai
Vyrams aterosklerozė dubens srityje gali sumažinti kraujo tekėjimą į varpą, dėl ko atsiranda erekcijos disfunkcija. Tai taip pat gali būti ankstyvas ženklas, kad aterosklerozė vystosi ir kitose kūno vietose, pavyzdžiui, širdies kraujagyslėse.

Aterosklerozės poveikis organizmui yra platus, nes kraujotaka yra būtina visų audinių ir organų gyvybingumui. Ankstyvas ligos atpažinimas, tinkamas gydymas ir sveiko gyvenimo būdo laikymasis gali padėti sumažinti šių komplikacijų riziką ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

Aterosklerozė ir širdies ligos

Aterosklerozė yra pagrindinė širdies ligų priežastis, nes ji pažeidžia vainikines arterijas, kurios tiekia kraują ir deguonį širdies raumeniui. Dėl aterosklerozinių plokštelių susiaurėjus arterijoms, kraujo tėkmė tampa ribota, ypač fizinio krūvio ar streso metu, kai širdies poreikis deguoniui padidėja. Tai sukelia krūtinės skausmą, vadinamą stenokardija.

Kai plokštelė vainikinėje arterijoje plyšta, prasideda kraujo krešėjimo procesas, dėl kurio gali susidaryti trombas ir visiškai užblokuoti kraujotaką. Toks užsikimšimas sukelia širdies priepuolį (miokardo infarktą), nes deguonies trūkumas lemia širdies raumens audinių mirtį. Kuo ilgiau užblokuota arterija, tuo didesnė širdies audinio dalis pažeidžiama, kas gali sukelti gyvybei pavojingą širdies funkcijos sutrikimą.

Aterosklerozė ir smegenys

Aterosklerozė, pažeidžianti smegenų kraujotaką, ženkliai padidina insulto riziką. Plokštelės susidarymas miego arterijose ar kitose kraujagyslėse, tiekiančiose kraują smegenims, riboja kraujo tėkmę ir gali lemti trumpalaikius išemijos priepuolius (PIP), pasireiškiančius laikinu galvos svaigimu, tirpimu ar regėjimo sutrikimais.

Kai plokštelė plyšta arba atsiranda trombas, užkertamas kelias kraujui tekėti į smegenų dalį, sukeliamas insultas. Smegenų audinys be deguonies pradeda mirti per kelias minutes, o tai gali sukelti ilgalaikius motorikos, kalbos ar pažinimo funkcijų sutrikimus arba būti mirtina.

Aterosklerozė ir periferinės arterijos

Aterosklerozė periferinėse arterijose, dažniausiai kojose, vadinama periferinių arterijų liga. Kai kraujagyslės susiaurėja, kraujo tėkmė į raumenis ir audinius tampa nepakankama, ypač fizinio aktyvumo metu. Dėl to atsiranda skausmas ir nuovargis kojose, vadinamas protarpiniu šlubavimu.

Jei liga progresuoja, net ramybės būsenoje gali pasireikšti skausmas, o kraujo trūkumas gali sukelti opas ar audinių nekrozę. Pažengusiose stadijose gali išsivystyti gangrena – gyvybei pavojinga būklė, kuriai dažnai reikalinga amputacija.

Periferinių arterijų ligos buvimas taip pat rodo didesnę širdies ir smegenų komplikacijų, tokių kaip širdies priepuolis ar insultas, riziką, nes tai yra sisteminio aterosklerozės proceso požymis. Ankstyva diagnostika ir gydymas padeda sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Kaip diagnozuojama aterosklerozė?

Aterosklerozė diagnozuojama remiantis paciento simptomais, ligos istorija, fiziniu ištyrimu ir specialiais diagnostiniais tyrimais. Kadangi liga dažnai vystosi tyliai, be akivaizdžių simptomų, ankstyva diagnostika yra svarbi siekiant užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms, tokioms kaip širdies priepuolis, insultas ar periferinių arterijų liga.

1. Anamnezė ir simptomų įvertinimas
   Gydytojas surenka informaciją apie paciento gyvenimo būdą, mitybą, rūkymo įpročius, šeimos ligos istoriją ir esamus simptomus. Dėmesys skiriamas tokiems požymiams kaip krūtinės skausmas, dusulys, galūnių skausmas einant, nuovargis ar galvos svaigimas.
2. Fizinis ištyrimas
   Fizinės apžiūros metu gydytojas gali aptikti:

• Susilpnėjusį ar išnykusį pulsą tam tikrose kūno vietose, rodančią ribotą kraujotaką.
• Klausydamasis stetoskopu, girdimus kraujotakos sutrikimus (šurmulį) arterijose, ypač miego arterijose.
• Aukštą kraujospūdį ar galūnių temperatūros skirtumus, rodančius kraujo tėkmės sumažėjimą.

3. Laboratoriniai tyrimai
   Kraujo tyrimai padeda įvertinti rizikos veiksnius, tokius kaip:

• Cholesterolio kiekis (MTL, DTL ir trigliceridai).
• C-reaktyvinis baltymas (CRB), rodantis uždegimą organizme.
• Gliukozės kiekis kraujyje, siekiant patikrinti, ar nėra diabeto.

4. Vaizdiniai diagnostikos metodai
   Specialūs tyrimai leidžia įvertinti arterijų būklę ir kraujotaką. Dažniausiai atliekami šie tyrimai:

• Ultragarsas (Doplerio sonografija): Naudojamas aptikti kraujo tėkmės pokyčius ir apnašų buvimą arterijose. Doplerio tyrimas dažnai naudojamas diagnozuojant periferinių arterijų ligą.
• Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Leidžia vizualizuoti arterijas ir nustatyti apnašų dydį bei vietą.
• Koronarografija: Naudojamas vainikinėms arterijoms tirti. Per kateterį į kraujagysles suleidžiama kontrastinė medžiaga, kad būtų matomi arterijų susiaurėjimai ar užsikimšimai.
• Kalcio kiekio matavimas kraujagyslėse (kalcifikacijos tyrimas): Vertinamas kalcio sankaupų kiekis arterijų sienelėse, kuris yra aterosklerozės požymis.

5. Funkciniai tyrimai

• Širdies elektrokardiograma (EKG): Nustatoma, ar širdies veikla nėra sutrikusi dėl sumažėjusios kraujotakos.
• Krūvio testas: Atliktas fizinio aktyvumo metu, šis testas padeda nustatyti, kaip širdis reaguoja į padidėjusį deguonies poreikį.

6. Kulno-brachiometrinis indeksas (ABI)
   Šis testas matuoja kraujospūdį kulkšnėje ir palygina jį su kraujospūdžiu rankoje. Sumažėjęs indeksas rodo periferinių arterijų ligą.

Aterosklerozės diagnostika yra kompleksinė ir apima rizikos veiksnių vertinimą, laboratorinius tyrimus bei vaizdinius metodus. Ankstyvas ligos nustatymas leidžia pradėti gydymą ir sumažinti pavojingų komplikacijų riziką.

Aterosklerozės gydymas

Aterosklerozės gydymas yra orientuotas į ligos progresavimo sulėtinimą, komplikacijų prevenciją ir simptomų mažinimą. Tai apima gyvenimo būdo keitimą, medikamentinį gydymą ir, esant reikalui, chirurgines procedūras.

Medikamentinis gydymas

• Statinai: Šie vaistai mažina „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekį kraujyje, užkerta kelią naujų apnašų formavimuisi ir stabilizuoja esamas plokšteles, mažindami jų plyšimo riziką.
• Antihipertenziniai vaistai: Kraujospūdžio kontrolė yra esminė, nes padidėjęs kraujospūdis pažeidžia arterijų sieneles ir skatina apnašų susidarymą. Naudojami AKF inhibitoriai, beta blokatoriai ar kalcio kanalų blokatoriai.
• Antitrombocitiniai preparatai: Tokie vaistai kaip aspirinas padeda užkirsti kelią kraujo krešulių susidarymui, kurie gali visiškai užblokuoti kraujagyslę. Tai svarbu pacientams, turintiems didelę širdies priepuolio ar insulto riziką.

Kada reikalinga chirurginė intervencija?

Chirurginis gydymas taikomas tais atvejais, kai medikamentinis gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai nepakankamai sumažina simptomus arba kai kraujagyslių užsikimšimas kelia tiesioginę grėsmę sveikatai.

• Stentavimas: Tai procedūra, kurios metu per kateterį arterijoje įvedamas mažas vamzdelis (stentas), kuris praplečia susiaurėjusią kraujagyslę ir atkuria kraujotaką. Stentavimas dažnai atliekamas pacientams, sergantiems širdies vainikinių arterijų liga.
• Angioplastika: Šios procedūros metu į arteriją įvedamas balionėlis, kuris pripučiamas, kad praplatintų susiaurėjusią vietą ir pagerintų kraujo tėkmę. Dažnai angioplastika derinama su stentavimu.
• Arterijų šuntavimas (bypass): Tai chirurginė operacija, kurios metu sukuriamas aplinkkelis kraujui aplenkti užsikimšusią arteriją. Dažniausiai taikoma, kai vainikinės arterijos yra stipriai pažeistos ir angioplastika yra nepakankama.

Šios procedūros dažniausiai atliekamos pacientams, kuriems yra sunkūs simptomai, tokie kaip krūtinės skausmas, arba didelė širdies priepuolio ar insulto rizika.

Mitybos vaidmuo gydant aterosklerozę

Tinkama mityba yra pagrindinė dalis tiek aterosklerozės prevencijoje, tiek gydyme. Cholesterolio mažinanti dieta padeda sumažinti MTL cholesterolio lygį kraujyje, sumažinti uždegimą ir pagerinti kraujagyslių sveikatą.

Rekomenduojami produktai

• Riebios žuvys: Lašiša, skumbrė, sardinės yra turtingos omega-3 riebalų rūgštimis, kurios mažina uždegimą ir apsaugo arterijas.
• Pilno grūdo produktai: Avižos, rudieji ryžiai, grikiai padeda sumažinti cholesterolio lygį.
• Vaisiai ir daržovės: Turi daug antioksidantų, skaidulų ir vitaminų, kurie apsaugo kraujagyslių sieneles nuo pažeidimų.
• Alyvuogių aliejus: Mononesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis, padedantis sumažinti cholesterolį ir uždegimą.
• Riešutai ir sėklos: Graikiniai riešutai, migdolai, linų sėmenys yra sveikų riebalų ir skaidulų šaltinis.

Maisto produktai, kurių reikėtų vengti

• Sočiųjų riebalų: Riebi mėsa, sviestas, riebūs pieno produktai didina cholesterolio lygį.
• Transriebalai: Randami perdirbtame maiste, pavyzdžiui, pyraguose, sausainiuose ir margarine, kurie labai kenkia kraujagyslėms.
• Rafinuoti angliavandeniai: Balta duona, cukrus ir perdirbtas maistas skatina uždegimą ir cholesterolio kaupimąsi.
• Druska: Perteklinis druskos vartojimas gali didinti kraujospūdį, todėl reikėtų ją riboti.

Subalansuota mityba kartu su kitomis terapijomis padeda ne tik gydyti aterosklerozę, bet ir gerina bendrą sveikatą bei gyvenimo kokybę.

Fizinis aktyvumas ir aterosklerozės prevencija

Fizinis aktyvumas yra viena iš svarbiausių priemonių aterosklerozės prevencijai ir kraujotakos gerinimui. Reguliari mankšta padeda palaikyti arterijų elastingumą, mažina kraujospūdį ir skatina gerąją kraujo apytaką. Fizinio aktyvumo metu stiprinama širdis ir kraujagyslės, o tai leidžia sumažinti apnašų kaupimosi riziką. Be to, fizinis aktyvumas mažina blogojo cholesterolio (MTL) kiekį kraujyje ir didina gerojo cholesterolio (DTL) lygį, kuris padeda pašalinti riebalų sankaupas iš kraujagyslių. Aktyvumas taip pat prisideda prie sveiko kūno svorio palaikymo, mažina uždegiminius procesus organizme ir gerina bendrą širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.

Rūkymo poveikis aterosklerozei

Rūkymas yra vienas iš pagrindinių aterosklerozės rizikos veiksnių. Nikotinas ir kitos tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos pažeidžia arterijų endotelį – apsauginį vidinį sluoksnį, kuris užtikrina sklandžią kraujotaką. Pažeistas endotelis tampa pralaidesnis cholesterolio ir kitų riebalų sankaupoms, o tai skatina apnašų kaupimąsi ir uždegiminius procesus arterijų sienelėse. Be to, rūkymas mažina deguonies kiekį kraujyje, didina kraujo spaudimą ir skatina kraujo krešulių susidarymą, o tai dar labiau apsunkina kraujotaką ir didina širdies priepuolio ar insulto riziką.

Streso valdymas

Stresas taip pat turi reikšmingą poveikį širdies ir kraujagyslių sveikatai. Lėtinis psichologinis stresas sukelia ilgalaikį kortizolio ir kitų streso hormonų išsiskyrimą, o tai padidina kraujospūdį ir širdies ritmą. Šie pokyčiai ilgainiui gali pažeisti arterijų sieneles ir skatinti aterosklerozės vystymąsi. Stresas taip pat susijęs su nesveikais gyvenimo būdo pasirinkimais, tokiais kaip rūkymas, persivalgymas ar fizinio aktyvumo stoka, kurie dar labiau padidina aterosklerozės riziką. Veiksmingas streso valdymas per meditaciją, gilų kvėpavimą ar fizinę veiklą padeda mažinti širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą, gerina kraujotaką ir mažina ligos riziką.

Lėtinės aterosklerozės komplikacijos

Lėtinė aterosklerozė sukelia daugybę rimtų komplikacijų, kurios atsiranda dėl nuolatinio arterijų susiaurėjimo ir kraujotakos apribojimo. Viena dažniausių pasekmių yra širdies priepuolis, kuris atsiranda, kai kraujo krešulys visiškai užblokuoja vainikinę arteriją, neleidžiant deguoniui patekti į širdies raumenį. Insultas yra kita sunki komplikacija, pasireiškianti dėl užsikimšusios ar plyšusios arterijos smegenyse, dėl ko smegenų audinys patiria deguonies stygių. Periferinių arterijų aterosklerozė gali sukelti lėtinius kraujotakos sutrikimus, kurie dažnai pasireiškia kojų skausmu ir žaizdų gijimo problemomis. Sunkiais atvejais kraujo tiekimo stoka gali sukelti audinių nekrozę, dėl kurios gali prireikti galūnių amputacijos.

Aterosklerozė jaunystėje

Aterosklerozė vis dažniau diagnozuojama jaunystėje, ir tai lemia keletas priežasčių. Šiuolaikinis gyvenimo būdas, kuriam būdingas mažas fizinis aktyvumas, nesveika mityba ir rūkymas, prisideda prie ankstyvo apnašų susidarymo kraujagyslėse. Taip pat reikšmės turi nutukimas, kuris jau tapo epidemija tarp vaikų ir jaunimo, bei didėjantis 2 tipo diabeto paplitimas jaunesniame amžiuje. Technologijų pažanga leidžia anksčiau nustatyti aterosklerozės požymius, o tai taip pat prisideda prie didesnio diagnozių skaičiaus.

Genetiniai faktoriai ir šeimos istorija

Genetiniai faktoriai ir šeimos istorija daro didelę įtaką aterosklerozės vystymuisi. Žmonės, kurių šeimoje buvo širdies ir kraujagyslių ligų, dažniau turi genetinį polinkį į aukštą cholesterolio kiekį kraujyje, aukštą kraujospūdį ar kitas metabolines ligas, tokias kaip šeiminė hipercholesterolemija. Šie genetiniai veiksniai padidina riziką, net jei asmuo gyvena sveikai. Šeimos istorija dažnai nurodo ankstyvą ligos riziką, todėl tokie asmenys turėtų atidžiai stebėti savo sveikatą.

Aterosklerozės prevencija

Aterosklerozės prevencija apima kelias svarbias sritis. Cholesterolio kontrolė yra pagrindinis tikslas, nes mažinant MTL cholesterolį ir didinant DTL cholesterolį galima sumažinti apnašų susidarymo riziką. Sveika mityba, kurioje vyrauja daržovės, vaisiai, pilno grūdo produktai ir omega-3 riebalų rūgščių turtingos žuvys, taip pat svariai prisideda prie prevencijos. Reguliari mankšta stiprina širdį ir kraujagysles, mažina uždegimą ir palaiko sveiką kūno svorį. Žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas, atsisakymas taip pat padeda išvengti kraujagyslių pažeidimų ir mažina aterosklerozės riziką.

Naujausi gydymo metodai

Naujausi aterosklerozės gydymo metodai sparčiai tobulėja. Naujos kartos statinai ir PCSK9 inhibitoriai leidžia veiksmingiau mažinti cholesterolio kiekį ir stabilizuoti esamas apnašas. Biologiniai preparatai, veikiantys uždegiminius mechanizmus, yra perspektyvūs, nes aterosklerozė yra glaudžiai susijusi su uždegimu. Genų terapija, skirta koreguoti paveldėtus genetinius defektus, taip pat yra sparčiai vystoma sritis, galinti padėti tiems, kurių aterosklerozės priežastis yra paveldimumas. Šie naujoviški gydymo metodai atveria naujas galimybes kovojant su šia klastinga liga.