Nauji tyrimai atskleidžia mikroplastikų poveikį odos sveikatai
Mikroplastikai jau seniai žinomi kaip grėsmė vandenynų ekosistemoms ir maisto grandinei, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama jų poveikiui žmogaus organizmui. Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kad mikroplastikai gali ne tik patekti į mūsų organizmą per kvėpavimą ar maistą, bet ir turėti tiesioginį poveikį mūsų odai – didžiausiam kūno organui.
Kas yra mikroplastikai?
Mikroplastikai – tai plastiko dalelės, mažesnės nei 5 mm. Jie susidaro dėl plastiko dėvėjimosi, skaidymosi arba yra gaminami kaip mikrosferos, naudojamos kosmetikoje, valymo priemonėse ar net drabužiuose. Šios dalelės randamos ne tik aplinkoje, bet ir geriamajame vandenyje, ore bei žmogaus audiniuose.
Nauji įrodymai: mikroplastikai ir oda
Tyrimai, atlikti dermatologijos laboratorijose Europoje ir Azijoje, parodė, kad mikroplastikai gali prasiskverbti per odos barjerą – ypač jei oda yra pažeista, sausa arba jau sergama tokiomis būklėmis kaip egzema ar psoriazė.
Eksperimentai su ląstelių kultūromis rodo, kad mikroplastikai gali skatinti uždegimą, sukelti oksidacinį stresą ir net pakeisti odos ląstelių regeneracijos procesus. Tai gali pasireikšti odos sausumu, sudirgimu, paraudimu ar net alerginėmis reakcijomis.
Kosmetika – nematomas šaltinis
Daugelyje kosmetikos gaminių – ypač pilingų, šveitiklių, dantų pastų – vis dar naudojamos plastiko mikrosferos, nors daugybė šalių jau pradėjo jas drausti. Europos Sąjunga yra viena iš pirmaujančių regionų, siekiančių visiško mikroplastikų uždraudimo kosmetikoje iki 2030 m.
Vis dėlto daugybė produktų, ypač importuojamų iš trečiųjų šalių, vis dar gali būti mikroplastikų šaltinis. Todėl dermatologai ragina atidžiai skaityti produktų sudėtį ir rinktis gaminius, pažymėtus „be mikroplastikų“.
Ilgalaikės pasekmės ir tyrimų poreikis
Kol kas nėra pakankamai ilgalaikių tyrimų apie tai, kaip mikroplastikai veikia odą per dešimtmečius, tačiau pirmieji duomenys kelia nerimą. Ypač svarbu suprasti, kaip šios dalelės sąveikauja su kitais aplinkos teršalais, UV spinduliais ir individualiu genetiniu fonu.
Tyrėjai taip pat kelia klausimą, ar mikroplastikai gali sutrikdyti odos mikrobiomą – natūralią bakterijų bendriją, kuri saugo odą nuo infekcijų ir palaiko jos pusiausvyrą.
Ką galime padaryti?
- Venkite kosmetikos produktų su „polyethylene“, „polypropylene“ ir kitomis plastiko kilmės medžiagomis.
- Rinkitės natūralius šveitiklius su druska, cukrumi ar avižomis.
- Naudokite apsauginį drabužių sluoksnį kontaktuojant su dulkėtais ar plastiko dalelių turinčiais paviršiais.
- Skatinkite švietimą apie aplinkos poveikį odos sveikatai.
Mikroplastikai – tai naujas, bet greitai augantis dermatologinis iššūkis. Norint apsaugoti odą ir sveikatą, būtina imtis tiek asmeninių, tiek sisteminių veiksmų. Tai ne tik grožio, bet ir visuomenės sveikatos klausimas.
Monika Jankauskienė
Žurnalistė, kuri rašo ne tik apie sveikatą, bet ir apie žmones, jų istorijas, kasdienius pasirinkimus ir sprendimus, kurie keičia gyvenimą. Jos tekstai – tai ne sausos žinios, o gyvi pasakojimai, kurie įkvepia rūpintis savimi, sustoti ir išgirsti, ką sako kūnas.
Nuo pirmojo interviu su gydytoju kaimo ambulatorijoje iki šiandienos pokalbių su pasaulinio lygio sveikatos ekspertais – Monika išmoko vieną paprastą tiesą: kiekvienas žmogus turi teisę suprasti savo sveikatą. Todėl ji rašo taip, kad suprastų visi – nuo močiutės, verdančios arbatą nuo kraujospūdžio, iki jaunuolio, ieškančio tiesos tarp sveikatingumo mitų.
Monikos straipsniai atpažįstami iš šilto tono, patikimos informacijos ir pagarbaus požiūrio į skaitytoją. Ji nebijo kalbėti apie jautrias temas – nuo lėtinių ligų iki emocinės sveikatos, nuo kasdienės mitybos iki sveikatos sistemų spragų. Viskas tam, kad žmogus jaustųsi ne pamokytas, o suprastas ir padrąsintas.
