Kodėl svaigsta galva, jei atsistojate per greitai?
Ar kada nors atsistoję iš lovos ar kėdės staiga pajutote galvos svaigimą, tarsi pasaulis akimirkai prarado stabilumą? Galbūt akyse aptemo, pradėjo suktis galva ar net trumpam pajutote silpnumą kojose? Toks jausmas dažnas, tačiau tai nereiškia, kad jį reikėtų ignoruoti.
Staigus galvos svaigimas atsistojus gali būti nekaltas ir laikinas reiškinys, tačiau tam tikrais atvejais jis gali signalizuoti apie rimtesnes organizmo problemas. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl taip nutinka, kada verta sunerimti ir ką galima padaryti, kad to išvengtumėte.
Kas iš tikrųjų vyksta organizme?
Kai staiga atsistojate, jūsų kūnui tenka greitai prisitaikyti prie naujos padėties – iš sėdimos ar gulimos į stovimą. Šiuo metu kraujas dėl gravitacijos trumpam „nusileidžia“ į apatinę kūno dalį, o kraujo spaudimas smegenyse trumpam sumažėja. Jei širdies ir kraujagyslių sistema nesureaguoja pakankamai greitai, smegenys gali gauti mažiau deguonies, ir dėl to atsiranda galvos svaigimas.
Ši būsena vadinama ortostatine (pozicine) hipotenzija – tai laikinas kraujospūdžio sumažėjimas atsistojus. Ji dažniausiai trunka vos kelias sekundes, tačiau gali būti nemaloni ar net pavojinga (jei sukelia griuvimą ar alpimą).
Pagrindinės priežastys, kodėl tai vyksta
Dehidratacija
Per mažas skysčių kiekis organizme sumažina kraujo tūrį, todėl širdžiai sunkiau išlaikyti pakankamą kraujo spaudimą keičiant kūno padėtį. Tai ypač dažna vasarą, karštu oru, po sporto ar sergant virusinėmis infekcijomis.
Staigus kraujospūdžio sumažėjimas
Kai kuriems žmonėms kraujospūdis yra žemas natūraliai. Atsistojus, šis spaudimas krenta dar labiau, sukeldamas trumpą „smegenų bado“ efektą.
Tam tikri vaistai
Kai kurie vaistai – ypač skirti aukštam kraujospūdžiui, diuretikai (šlapimo išsiskyrimą skatinantys), antidepresantai ar vaistai nuo Parkinsono ligos – gali turėti šalutinį poveikį, sukeliantį ortostatinę hipotenziją.
Ilgai sėdėta ar gulėta
Kai ilgai sėdite, ypač su sukryžiuotomis kojomis ar be judėjimo, kraujas kaupiasi apatinėje kūno dalyje. Atsistojus, organizmas turi greitai „perskirstyti“ kraują, ir jei tai nepavyksta – galva gali apsisukti.
Anemija
Jei kraujyje trūksta hemoglobino (geležies), smegenys gauna mažiau deguonies, todėl bet kokie papildomi veiksniai (pvz., staigus atsistojimas) gali sukelti svaigulį.
Cukraus kiekio kraujyje svyravimai
Hipoglikemija (per mažas cukraus kiekis kraujyje) gali sukelti silpnumą, galvos svaigimą, drebulį. Tai dažniau pasitaiko sergant diabetu, bet gali nutikti ir sveikam žmogui po ilgo laiko be maisto.
Nervų sistemos sutrikimai
Kai kuriais atvejais problema gali būti autonominės nervų sistemos darbe – tai sistema, atsakinga už automatinę širdies ritmo, spaudimo ir kraujo tekėjimo reguliaciją. Jei ji neveikia tinkamai, kūnas nesugeba tinkamai reaguoti į pozicijos pokyčius.
Kada verta sunerimti?
Pavienis galvos svaigimas atsistojus nėra pavojingas. Tačiau jei jis pasireiškia dažnai, tampa stiprus ar lydi kiti simptomai, būtina kreiptis į gydytoją.
Kreipkitės į medikus, jei:
- Svaigimas pasikartoja dažnai ar trunka ilgai;
- Jį lydi alpimas, neryškus matymas, pykinimas;
- Jaučiate širdies plakimą, skausmą krūtinėje;
- Pastebite, kad šie pojūčiai trukdo kasdienei veiklai.
Kaip išvengti galvos svaigimo atsistojus?
- Kelkites pamažu: prieš atsistojant, pirma pasėdėkite, o tada lėtai pakilkite.
- Gerkite daugiau vandens: ypač jei esate aktyvus ar karšta diena.
- Reguliariai judėkite: ilgas sėdėjimas be pertraukų gali pabloginti kraujotaką.
- Venkite staigių judesių po miego: atsibudus pabūkite lovoje minutę, išsitieskite, tik tada lėtai atsikelkite.
- Pasitarkite dėl vaistų: jei vartojate kraujospūdį mažinančius ar kitus vaistus, aptarkite su gydytoju galimus šalutinius poveikius.
- Valgykite reguliariai: kad išvengtumėte cukraus svyravimų ir energijos kritimo.
Galvos svaigimas atsistojus – dažnas, bet ne visada nekaltas reiškinys. Dažniausiai jį galima valdyti keičiant įpročius ir gyvenimo būdą. Tačiau jei tai kartojasi ar jaučiate kitus simptomus, neignoruokite – tai gali būti signalas apie rimtesnę sveikatos problemą.
Jūsų kūnas siunčia ženklus – svarbu jų klausytis. Lėtas atsistojimas šiandien gali reikšti daugiau energijos ir aiškesnę galvą rytoj.
Monika Jankauskienė
Žurnalistė, kuri rašo ne tik apie sveikatą, bet ir apie žmones, jų istorijas, kasdienius pasirinkimus ir sprendimus, kurie keičia gyvenimą. Jos tekstai – tai ne sausos žinios, o gyvi pasakojimai, kurie įkvepia rūpintis savimi, sustoti ir išgirsti, ką sako kūnas.
Nuo pirmojo interviu su gydytoju kaimo ambulatorijoje iki šiandienos pokalbių su pasaulinio lygio sveikatos ekspertais – Monika išmoko vieną paprastą tiesą: kiekvienas žmogus turi teisę suprasti savo sveikatą. Todėl ji rašo taip, kad suprastų visi – nuo močiutės, verdančios arbatą nuo kraujospūdžio, iki jaunuolio, ieškančio tiesos tarp sveikatingumo mitų.
Monikos straipsniai atpažįstami iš šilto tono, patikimos informacijos ir pagarbaus požiūrio į skaitytoją. Ji nebijo kalbėti apie jautrias temas – nuo lėtinių ligų iki emocinės sveikatos, nuo kasdienės mitybos iki sveikatos sistemų spragų. Viskas tam, kad žmogus jaustųsi ne pamokytas, o suprastas ir padrąsintas.
