Ženevoje vykusioje 77-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje priimta istorinė rezoliucija dėl sveikatos sistemų finansavimo, kuri gali pakeisti milijonų žmonių prieigą prie medicininių paslaugų visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paragino šalis stiprinti nacionalinius sveikatos biudžetus, užtikrinti tvarius finansavimo šaltinius ir mažinti priklausomybę nuo išorės donorų.
Iššūkiai, kuriuos atskleidė pandemija
COVID-19 pandemija atskleidė gilias pasaulio sveikatos sistemų spragas: nepakankamą pasirengimą, finansinį nestabilumą, priklausomybę nuo tarptautinių donorų ir nepakankamą vietinių investicijų lygį. Milijonai žmonių liko be reikiamos pagalbos vien todėl, kad jų šalyse trūko resursų – nuo testų iki dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų.
PSO generalinis direktorius dr. Tedros Adhanom Ghebreyesus pabrėžė, kad „stiprios sveikatos sistemos turi būti grindžiamos tvirtu, nuolatiniu ir sąžiningu finansavimu, kurio pagrindas – pačių šalių įsipareigojimas.“
Naujų gairių esmė
Patvirtinta rezoliucija skatina šalis:
- Didinti nacionalinius sveikatos biudžetus pagal tarptautinius rekomenduojamus minimumus.
- Įtraukti visuomenės sveikatą į ekonominio planavimo centrą.
- Skatinti viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes sveikatos srityje.
- Kurti aiškias, skaidrias sveikatos finansavimo ataskaitų sistemas.
PSO taip pat paragino šalis užtikrinti, kad investicijos būtų nukreiptos ne tik į infrastruktūrą, bet ir į žmogiškuosius išteklius: gydytojus, slaugytojus, visuomenės sveikatos specialistus.
Universali sveikatos aprėptis – ne tik siekiamybė, bet būtinybė
Rezoliucijos pagrindas – universali sveikatos aprėptis (angl. Universal Health Coverage – UHC), kuri reiškia, kad kiekvienas žmogus turėtų galėti gauti reikiamas sveikatos paslaugas be finansinio sunkumo. Šiuo metu daugiau nei pusė pasaulio gyventojų neturi tokios galimybės.
PSO skaičiavimais, 1 mlrd. žmonių kasmet patiria finansinių sunkumų dėl medicinos išlaidų. Tai veda prie skurdo, socialinės nelygybės ir blogėjančių sveikatos rodiklių.
Dėmesys tvarumui ir savarankiškumui
Vienas pagrindinių rezoliucijos akcentų – būtinybė mažinti priklausomybę nuo donorinio finansavimo. Nors tarptautinė parama svarbi, bet sveikatos sistemų pagrindą turi sudaryti vietiniai resursai. Toks modelis užtikrina didesnį atsparumą krizėms, didesnį planavimo lankstumą ir efektyvesnį paslaugų teikimą.
Tuo pačiu rezoliucija kviečia įgyvendinti pažangią mokesčių politiką – pvz., taikyti sveikatai naudingus mokesčius (už cukrų, tabaką, alkoholį), kurių pajamos būtų tiesiogiai skiriamos sveikatos sistemoms stiprinti.
Skaitmeninės inovacijos – sveikatos priežiūros ateitis
Naujojoje rezoliucijoje daug dėmesio skiriama skaitmeninėms sveikatos technologijoms. Pandemija parodė, kad telemedicina, sveikatos duomenų analizė, mobiliųjų programėlių naudojimas gali pagerinti paslaugų prieinamumą net atokiausiose vietovėse.
Šalys skatinamos investuoti į e. sveikatos infrastruktūrą, mokyti specialistus naudotis technologijomis ir užtikrinti duomenų saugumą. Ypač svarbu įtraukti skaitmeninę sveikatą į nacionalines sveikatos strategijas.
Žvilgsnis į žmogiškąjį kapitalą
Sveikatos sektorius nėra vien pastatai ar aparatai – tai žmonės. PSO priminė, kad pasauliui trūksta daugiau nei 10 mln. sveikatos priežiūros specialistų, daugiausia Afrikos ir Azijos regionuose. Rezoliucija kviečia investuoti į mokymą, sąlygų gerinimą, atlyginimų adekvatumą ir darbuotojų psichologinę gerovę.
Tai ypač aktualu po pandemijos, kai sveikatos darbuotojai patyrė ne tik fizinį, bet ir emocinį išsekimą. Burnout sindromas, darbuotojų migracija ir motyvacijos stoka kelia grėsmę paslaugų kokybei.
Finansinė apsauga – visų atsakomybė
Pasaulio sveikatos asamblėja akcentavo, kad sveikata turi būti traktuojama kaip investicija, o ne išlaida. Kiekvienas įdėtas euras į prevenciją ar ankstyvą diagnostiką taupo dešimtis ar šimtus ateityje. Investavimas į sveikatą padeda ekonomikos augimui, didina produktyvumą ir mažina socialinę atskirtį.
Tai, kas anksčiau buvo laikoma „gerai turėti“, dabar tampa būtinybe. Naujai priimta PSO rezoliucija žymi istorinį žingsnį link sveikesnio, sąžiningesnio ir tvaresnio pasaulio.
Kaip pabrėžė dr. Tedros: „Be stiprių, gerai finansuojamų sveikatos sistemų negalime kalbėti nei apie gerovę, nei apie vystymąsi. Tai mūsų visų atsakomybė.“
