Galite „pagauti“ depresiją ir nerimą bučiuodami savo partnerį; Naujas tyrimas atskleidžia šokiruojantį „perdavimą“

Skamba kaip mokslinė fantastika, bet tai tikra: naujas mokslinis tyrimas rodo, kad mūsų psichinė sveikata gali būti paveikta artimųjų per kontaktą – net ir per bučinį. Mokslininkai atrado, kad tam tikros mikrobiomos, hormonų ir elgesio pusiausvyros gali būti „perduodamos“ tarp žmonių per kasdienį fizinį artumą. Ir tai – ne tik metafora, o fiziologinis mechanizmas, kuris gali prisidėti prie depresijos ar nerimo simptomų išsivystymo.

Mikrobioma – mūsų nematoma emocijų jungtis

Mokslininkai vis dažniau atranda ryšį tarp žarnyno mikrobiomos ir smegenų funkcijos – vadinamąjį žarnyno-smegenų ryšį. Tyrimas, paskelbtas žurnale Psychiatry Research, rodo, kad partneriai, kurie dažnai bučiuojasi ar dalijasi indais, gali perduoti vienas kitam mikroorganizmų, kurie veikia emocinę būseną.

„Kai gyveni su žmogumi, daliniesi ne tik buitimi, bet ir bakterijomis“, – sako tyrimo bendraautorius dr. Andrew Kozlovas. Kai kurios bakterijos susijusios su kortizolio (streso hormono) reguliavimu, serotonino gamyba ar net imuniteto reakcija. Todėl jei vienas partneris serga depresija ar nerimu, mikrobiominiai pokyčiai gali turėti įtakos ir kitam.

Hormonų veidrodis: kaip nuotaika persiduoda fiziškai

Be mikrobiomos, mūsų kūnas reaguoja į partnerio nuotaiką per hormoninius signalus. Ilgalaikis buvimas su žmogumi, patiriančiu nerimą ar depresiją, gali sukelti padidėjusį kortizolio lygį, sutrikdyti miegą ar net paveikti medžiagų apykaitą.

Mokslininkai teigia, kad mūsų smegenys „skanuoja“ partnerio elgesį ir siunčia signalus apie grėsmę ar įtampą. Ilgainiui tai gali išprovokuoti savitą streso atsaką, net jei žmogus pats nejaučia akivaizdžių nerimo ar depresijos požymių. Tai tarsi psichologinis rezonansas – vieno emocijos rezonuoja kitame.

Empatija ar emocinis „užkratas“?

Mums visiems pažįstamas jausmas – kai artimo žmogaus liūdesys veikia ir mus pačius. Tačiau kai tai tęsiasi savaites ar mėnesius, natūrali empatija gali virsti emociniu krūviu, kuris išsekina. Psichologai tai vadina „emociniu užkratu“ – nesąmoningu emocijų perėmimu.

Tyrimai rodo, kad poros, kuriose vienas partneris kenčia nuo depresijos, dažniau susiduria su santykių problemomis, sumažėjusiu seksualiniu aktyvumu ir bendro emocinio klimato blogėjimu. Deja, jei nėra tinkamos psichologinės paramos, abu partneriai gali patekti į tą pačią emocinę duobę.

Ar reikėtų bijoti bučinių?

Nors tyrimas gali skambėti bauginančiai, dr. Kozlovas pabrėžia: svarbiausia – suprasti emocinės higienos svarbą. Tai nereiškia, kad reikia vengti artumo, bet svarbu stebėti savo emocinę būseną ir pastebėti, ar partnerio nuotaikos pradeda jus neigiamai veikti.

„Psichinė sveikata – tai ne tik individualus, bet ir tarpasmeninis reiškinys“, – sako jis. Atviras bendravimas, psichologinė parama, sąmoningas emocijų aptarimas – tai būdai, kaip apsaugoti vienas kitą.

Taigi, bučiniai ir artumas lieka vieni svarbiausių ryšio simbolių. Tačiau šis tyrimas primena, kad meilė taip pat reikalauja sąmoningumo ir rūpinimosi ne tik kitais, bet ir savimi.