Pasaulio sveikatos asamblėja: klimato krizė kelia grėsmę sveikatos sistemoms

Ženevoje vykstančioje Pasaulio sveikatos asamblėjoje, kuri sukvietė sveikatos lyderius iš daugiau nei 190 šalių, šiemet didžiausias dėmesys skirtas klimato kaitos poveikiui visuomenės sveikatai. PSO generalinis direktorius dr. Tedros Adhanom Ghebreyesus įspėjo: „Klimato krizė jau nėra būsima grėsmė – ji vyksta dabar, ir jos padariniai daro tiesioginį poveikį sveikatos sistemoms visame pasaulyje.“

Auganti grėsmė sveikatai

Klimato kaita veikia kiekvieną planetos kampelį. Ji įtakoja ne tik gamtinius ekosistemų pokyčius, bet ir kasdienę žmonių sveikatą – nuo kvėpavimo takų ligų iki maisto saugumo ir psichologinės gerovės. Didėjantis karštis, ekstremalūs orų reiškiniai, oro tarša, naujų ligų plitimas – tai nebe ateities scenarijus, tai realybė.

Vienas iš pagrindinių klimato krizės padarinių – karščio bangos. Pastaraisiais metais jos tapo dažnesnės, ilgiau trunkančios ir pavojingesnės. Vien 2022 m. Europoje karščio bangos pareikalavo tūkstančių gyvybių. Vyresnio amžiaus žmonės, maži vaikai ir asmenys su širdies ar kvėpavimo ligomis yra labiausiai pažeidžiami. Ilgalaikis karštis gali sukelti šilumos smūgį, dehidrataciją, širdies priepuolius ir net mirtį.

Tuo tarpu oro tarša – tylus žudikas. PSO duomenimis, devyni iš dešimties pasaulio gyventojų kvėpuoja užterštu oru. Tai sukelia astmą, lėtines obstrukcines plaučių ligas, insultą, širdies ligas ir daugybę kitų sveikatos sutrikimų. Ypač pavojinga smulkioji kietųjų dalelių tarša (PM2.5), kuri prasiskverbia giliai į plaučius ir net patenka į kraujotaką.

Klimato kaita ir infekcinės ligos

Klimato pokyčiai taip pat daro įtaką infekcinių ligų plitimui. Kylančios temperatūros ir padidėjusi drėgmė sudaro palankesnes sąlygas plisti ligas platinantiems vabzdžiams – uodams, erkėms, blusoms. Tai reiškia, kad ligos, kurios anksčiau buvo paplitusios tik tropikuose, dabar atsiranda ir vidutinio klimato šalyse. Pavyzdžiui, dengue karštligė ar virusinis Zika jau aptinkami kai kuriose Europos ir Šiaurės Amerikos vietose.

Cholera, kurios protrūkiai dažniausiai kyla dėl užteršto vandens, taip pat tampa dažnesnė regionuose, kur klimato kaita sukelia potvynius ar geriamojo vandens trūkumą. Maisto tiekimo grandinės sutrikimai dėl sausrų ar audrų taip pat turi įtakos mitybos saugumui, didindami nepakankamos mitybos ir susijusių ligų riziką.

Sveikatos sistemos – prie slenksčio

Asamblėjos metu daugelio šalių atstovai išreiškė susirūpinimą dėl sveikatos sistemų pasirengimo klimato krizės iššūkiams. Infrastruktūra, kuria remiamės – ligoninės, klinikos, vaistinės – dažnai nėra suprojektuotos atlaikyti ekstremalių oro reiškinių. Vienas potvynis ar uraganas gali sunaikinti sveikatos paslaugų teikimo grandinę visame regione.

Taip pat akcentuojama, kad sveikatos priežiūros personalas turi būti mokomas reaguoti į klimato poveikį – tiek fiziologinį, tiek psichologinį. Daugelyje šalių vis dar trūksta ankstyvo perspėjimo sistemų, kurios padėtų laiku informuoti gyventojus apie pavojų ir organizuoti pagalbą.

PSO pabrėžia būtinybę investuoti į atsparias sveikatos priežiūros struktūras, įskaitant tvarią energetiką, vandens tiekimą, vėsinimo sistemas bei saugią infrastruktūrą. Ligonių priežiūra neturi nutrūkti net ir per didžiausias klimato krizes.

Nelygybė klimato ir sveikatos klausimuose

Svarbus klausimas, iškilęs asamblėjoje – socialinė nelygybė. Klimato kaitos pasekmes labiausiai jaučia neturtingiausios šalys ir bendruomenės, kurios mažiausiai prisidėjo prie klimato pokyčių. Jų galimybės apsisaugoti – minimalios. PSO paragino turtingas šalis prisiimti atsakomybę ir skirti daugiau finansinių ir technologinių išteklių besivystančioms valstybėms.

Kalbėdama sesijoje, Kolumbijos sveikatos ministrė Carolina Corcho pabrėžė: „Tai ne tik aplinkos klausimas – tai žmogaus teisių, sveikatos ir socialinio teisingumo klausimas. Kai žlunga klimato sistema, pirmieji kenčia labiausiai pažeidžiami.“

Politika, kuri turi keisti sveikatos paradigmas

Pasaulio sveikatos asamblėja sutarė, kad būtina įtraukti sveikatos aspektą į visus klimato politikos sprendimus. Tai reiškia, kad energetikos, žemės ūkio, transporto ir statybų sektorių sprendimai turi būti vertinami ir pagal jų poveikį visuomenės sveikatai.

PSO pristatė „Klimato ir sveikatos veiksmų planą“, kuriame raginama šalis:

• Integruoti sveikatos sistemų atsparumo klausimus į nacionalines klimato strategijas.
• Plėtoti sveikatos priežiūros įstaigas, kurios būtų neutralaus anglies pėdsako.
• Mokyti sveikatos priežiūros specialistus apie klimato poveikį.
• Investuoti į tyrimus, kurie padėtų suprasti ir mažinti klimato kaitos rizikas sveikatai.

Žvilgsnis į ateitį

Pasaulis susiduria su iššūkiu, kuris reikalauja vieningo atsako. Klimato krizė yra sveikatos krizė. Todėl sprendimai turi būti holistiniai – apimantys ne tik CO₂ mažinimą, bet ir žmonių gerovės stiprinimą.

Dr. Tedros pabrėžė: „Kova su klimato kaita yra kova už žmonijos sveikatą. Kiekvienas sprendimas dėl klimato turi būti sprendimas ir dėl sveikatos.“

Tik bendradarbiaudami, dalindamiesi žiniomis ir veiksmais galime sukurti pasaulį, kuriame sveikata nebus priklausoma nuo klimato chaoso, o taps tvaraus vystymosi šerdimi.