Krevetės yra neigiamai vertinamos dėl cholesterolio kiekio. Jos vis tiek gali būti naudingos sveikatai.
Krevečių vardas dažnai minimas kalbant apie aukštą cholesterolio kiekį, todėl daugelis žmonių vengia jų dėl širdies ir kraujagyslių ligų baimės. Tačiau naujesni tyrimai parodė, kad maisto produktuose esantis cholesterolis nebūtinai turi didelę įtaką kraujo cholesterolio lygiui. Daug svarbesnis vaidmuo tenka bendram mitybos kontekstui, sočiųjų riebalų kiekiui ir gyvenimo būdui.
Vertinga maistinė sudėtis
Krevetės yra labai maistingas produktas. Jos turi mažai kalorijų, yra puikus baltymų šaltinis, turi daug svarbių mikroelementų, tokių kaip jodas, selenas, vitaminas B12 ir cinkas. Be to, krevetėse randama antioksidantų, įskaitant astaksantiną, kuris suteikia joms rausvą spalvą ir padeda kovoti su oksidaciniu stresu organizme.
Tinkamas vartojimas ir subalansuota mityba
Svarbiausia – saikas ir bendras mitybos balansas. Krevetės gali būti sveikos mitybos dalis, jei vartojamos protingai, be per daug riebalų ar druskos. Pavyzdžiui, garuose virtos arba keptos ant grotelių krevetės su daržovėmis yra daug sveikesnis pasirinkimas nei gruzdintos versijos su sunkiu padažu.
Ką rodo nauji tyrimai
Šiuolaikiniai moksliniai duomenys rodo, kad krevetės neturi didelės neigiamos įtakos kraujo lipidų profiliui. Kai kurie tyrimai netgi parodė, kad reguliarus jų vartojimas gali padidinti gerojo cholesterolio (DTL) kiekį. Todėl pagrindinė rekomendacija – neatsisakyti krevečių vien dėl jų cholesterolio kiekio, o žiūrėti į visą mitybos paveikslą.
Krevetės ir svorio kontrolė
Krevetės dėl mažo kalorijų kiekio ir didelio baltymų kiekio gali būti naudingos norintiems kontroliuoti ar mažinti kūno svorį. Baltymai suteikia ilgalaikį sotumo jausmą, o mažas riebalų kiekis padeda išvengti perteklinio kalorijų suvartojimo. Tai ypač aktualu žmonėms, siekiantiems sumažinti riebalinio audinio kiekį, bet išlaikyti raumenų masę.
Alergijos ir atsargumo priemonės
Vis dėlto, kai kuriems žmonėms krevetės gali sukelti alergines reakcijas – jos priklauso dažniausių alergenų grupei. Taip pat svarbu atsižvelgti į jų kilmę: nekokybiškai užaugintos ar blogai laikytos krevetės gali turėti sunkiųjų metalų ar antibiotikų likučių. Rinkitės patikimus tiekėjus, skaitykite etiketes ir venkite perdirbtų ar iš anksto paruoštų produktų su ilgu priedų sąrašu.
Krevečių baltymai ir raumenų masės palaikymas
Krevečių sudėtyje esantys aukštos kokybės baltymai daro jas patraukliu pasirinkimu tiems, kurie siekia palaikyti raumenų masę ar atsistatyti po fizinio krūvio. Pagal Amerikos sporto medicinos koledžo (ACSM) rekomendacijas, baltymų šaltiniai turėtų būti gerai įsisavinami ir turėti visas nepakeičiamas aminorūgštis – būtent tokiomis savybėmis pasižymi krevetės.
Jos taip pat turi mažai sočiųjų riebalų, todėl yra tinkamos žmonėms, kurie stengiasi sumažinti riebalų suvartojimą, bet išlaikyti aukštą maistinę vertę.
Astaksantinas: daugiau nei pigmentas
Vienas iš išskirtinių junginių, aptinkamų krevetėse, yra astaksantinas – galingas antioksidantas, kuris priklauso karotenoidų šeimai. Tyrimai, publikuoti „Marine Drugs“ ir kituose tarptautiniuose leidiniuose, rodo, kad astaksantinas gali turėti priešuždegiminių, antioksidacinių savybių, taip pat padeda palaikyti akių, odos ir nervų sistemos sveikatą.
Kai kuriais atvejais jis netgi buvo siejamas su mažesne širdies ligų, neurodegeneracinių sutrikimų bei oksidacinio streso rizika.
Kam verta vartoti krevetes atsargiai?
Nepaisant naudingų savybių, kai kuriems žmonėms krevetės vis dėlto gali netikti.
Pagrindinės rizikos grupės:
- Žmonės, turintys alergiją vėžiagyviams – reakcijos gali būti labai stiprios.
- Asmenys, sergantys podagra – dėl purinų kiekio, krevetės gali pabloginti būklę.
- Besilaukiančios moterys – turėtų vartoti tik termiškai apdorotas, patikimos kilmės jūros gėrybes, kad išvengtų užkrėtimo bakterijomis ar sunkiųjų metalų poveikio.
Nors ilgą laiką krevetės buvo kritikuojamos dėl cholesterolio kiekio, šiuolaikinė mokslo nuomonė leidžia žiūrėti į jas kaip į vertingą, saugų ir naudingą maisto produktą. Jos ne tik turi aukštos kokybės baltymų, bet ir teikia svarbių mikroelementų bei antioksidantų, kurie gali prisidėti prie širdies, raumenų, smegenų ir odos sveikatos.
Svarbiausia – krevetes vartoti saikingai, rinktis aukštos kokybės produktus ir derinti jas su subalansuota, įvairia mityba. Tokiu būdu galima išnaudoti jų naudą, išvengiant galimų pavojų.
Monika Jankauskienė
Žurnalistė, kuri rašo ne tik apie sveikatą, bet ir apie žmones, jų istorijas, kasdienius pasirinkimus ir sprendimus, kurie keičia gyvenimą. Jos tekstai – tai ne sausos žinios, o gyvi pasakojimai, kurie įkvepia rūpintis savimi, sustoti ir išgirsti, ką sako kūnas.
Nuo pirmojo interviu su gydytoju kaimo ambulatorijoje iki šiandienos pokalbių su pasaulinio lygio sveikatos ekspertais – Monika išmoko vieną paprastą tiesą: kiekvienas žmogus turi teisę suprasti savo sveikatą. Todėl ji rašo taip, kad suprastų visi – nuo močiutės, verdančios arbatą nuo kraujospūdžio, iki jaunuolio, ieškančio tiesos tarp sveikatingumo mitų.
Monikos straipsniai atpažįstami iš šilto tono, patikimos informacijos ir pagarbaus požiūrio į skaitytoją. Ji nebijo kalbėti apie jautrias temas – nuo lėtinių ligų iki emocinės sveikatos, nuo kasdienės mitybos iki sveikatos sistemų spragų. Viskas tam, kad žmogus jaustųsi ne pamokytas, o suprastas ir padrąsintas.
