Tiesa apie multivitaminus: ar jų tikrai reikia kasdien?

Jei kada nors stovėjai vaistinėje prie maisto papildų lentynos, tikriausiai matei spalvingus multivitaminų buteliukus, žadančius daugiau energijos, stipresnį imunitetą ir ilgesnį gyvenimą. Bet ar tikrai reikia juos gerti kasdien? Ar tai išmintingas sveikatos sprendimas, ar tiesiog gera rinkodara? Pasinerkime į mokslą ir sužinokime, ką iš tiesų sako ekspertai apie kasdienį multivitaminų vartojimą.

Kas išvis yra multivitaminai?

Multivitaminai – tai papildai, kuriuose vienoje tabletėje ar kapsulėje sujungti keli vitaminai ir mineralai. Paprastai jie apima pagrindinius mikroelementus: A, C, D, E, K vitaminus, B grupės vitaminus, taip pat cinką, seleną, magnį, geležį ir kitus. Iš pirmo žvilgsnio – patogus būdas papildyti tai, ko trūksta mityboje.

Tačiau ne viskas taip paprasta. Organizmas nėra automatinis rezervuaras, į kurį galime tiesiog „įpilti“ trūkstamų medžiagų. Vitaminų pasisavinimas priklauso nuo daugelio veiksnių: mitybos įpročių, sveikatos būklės, amžiaus, net genetikos.

Ar tikrai mums jų trūksta?

Dauguma sveikų suaugusių žmonių, besimaitinančių įvairiai ir subalansuotai, gauna pakankamai maistinių medžiagų iš maisto. Ypač jei jų racione gausu daržovių, vaisių, neskaldytų grūdų, ankštinių augalų, riešutų ir žuvies. Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos medicinos institucijos pabrėžia – maistas turi būti pagrindinis vitaminų šaltinis.

Tačiau yra išimčių. Žmonės, turintys tam tikrų sveikatos sutrikimų, nėščiosios, vyresni nei 65 m. asmenys ar tie, kurie laikosi ribojančių dietų (pvz., veganiškos), gali turėti didesnę tam tikrų vitaminų ar mineralų trūkumo riziką. Tokiais atvejais papildai gali būti būtini – bet tikslūs poreikiai turėtų būti nustatomi pagal kraujo tyrimus, o ne iš nuojautos.

Multivitaminai ir širdies ligos, vėžys, ilgaamžiškumas – ką sako tyrimai?

Vienas didžiausių iki šiol atliktų tyrimų – „Physicians’ Health Study II“ – stebėjo per 14 000 gydytojų vyrų daugiau nei dešimtmetį. Nors buvo pastebėtas labai nežymus vėžio rizikos sumažėjimas tarp tų, kurie vartojo multivitaminus, nei širdies ligų, nei bendro mirtingumo rodikliai reikšmingai nesiskyrė nuo nevartojusiųjų.

Kiti sisteminiai tyrimai ir metaanalizės (pvz., publikuotos „Annals of Internal Medicine“) parodė, kad multivitaminai neturi reikšmingo poveikio nei ilgaamžiškumui, nei lėtinių ligų prevencijai sveikiems žmonėms. Kitaip tariant – jie nėra „stebuklinga piliulė“.

Ar gali pakenkti?

Taip. Vitaminai – tai ne saldainiai. Nors perdozuoti jų iš maisto yra beveik neįmanoma, per didelis kiekis per papildus gali sukelti neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, per daug vitamino A gali būti toksiška kepenims, o per didelė geležies dozė – pažeisti virškinimo traktą. Net ir vitaminas E ar beta karotenas kai kuriais atvejais buvo siejami su padidėjusia vėžio ar širdies ligų rizika, ypač rūkantiems asmenims.

Svarbu žinoti – „daugiau“ nereiškia „geriau“. Organizmui reikia optimalaus, o ne maksimalaus kiekio vitaminų.

Kada verta juos vartoti?

Multivitaminai gali būti naudingi, jei:

• turi diagnozuotą vitaminų ar mineralų trūkumą,
• laikaisi griežtos dietos (pvz., veganiškos, keto),
• esi vyresnio amžiaus ir tavo organizmas sunkiau pasisavina maistines medžiagas,
• esi nėščia ar maitini krūtimi,
• turi virškinimo sistemos sutrikimų, kurie trukdo įsisavinimui (pvz., celiakija, Krono liga).

Bet net ir tada – verta pasirinkti ne bendrinį multivitaminą, o konkrečiam trūkumui skirtą papildą, patvirtintą gydytojo ar dietologo.

Apibendrinant: jei tavo mityba spalvinga, įvairovės pilna ir subalansuota – multivitaminai gali būti tiesiog brangi ir nenaudinga rutina. Bet jei gyveni pagal principą „kava ir sumuštinis – viskas, ko man reikia“, galbūt verta susimąstyti. Tik pirmiausia – ne eik į vaistinę, o pasidaryk kraujo tyrimus. Nes tavo sveikata – ne spėlionių žaidimas.