Kaip emocijos veikia virškinimą?
Ar kada nors jautėte drugelius skrandyje prieš svarbų susitikimą? O gal praradote apetitą patyrus stresą ar pyktį? Tai ne atsitiktinumas – mūsų emocijos ir virškinimas yra glaudžiai susiję. Iš tiesų, mūsų žarnynas dažnai vadinamas „antrąja smegenų sistema“. Ir kuo labiau gilinamės į šią temą, tuo aiškiau matome: tai, ką jauti galvoje, stipriai atsiliepia tavo viduje – tiesiogine prasme.
„Gut-brain axis“ – tiesioginis ryšys tarp smegenų ir žarnyno
Mūsų smegenys ir žarnynas nuolat „kalbasi“ per nervinį kelią, vadinamą „gut-brain axis“. Per jį informacija keliauja abiem kryptimis – smegenys siunčia signalus žarnynui, o žarnynas – smegenims. Šis ryšys lemia, kad stresas, nerimas, baimė ar net džiaugsmas tiesiogiai veikia virškinimo sistemą.
Kai patiri stresą, kūnas pereina į „kovok arba bėk“ režimą – kraujas nuteka nuo virškinimo organų į raumenis, sulėtėja virškinimo procesai, sumažėja skrandžio rūgščių gamyba. Dėl to gali atsirasti pykinimas, sunkumo jausmas ar net rėmuo.
Stresas – dažnas virškinimo sabotuotojas
Ilgalaikis stresas veikia žarnyno peristaltiką (raumenų susitraukimus, kurie stumia maistą). Kai kurie žmonės patiria pagreitėjusį žarnyno judėjimą – tai reiškia viduriavimą, kiti – sulėtėjimą ir vidurių užkietėjimą. Taip pat stresas gali paveikti skrandžio rūgšties gamybą ir sukelti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ar net opas.
Be to, stresas gali pakeisti žarnyno mikrobiotos sudėtį – sumažinti gerųjų bakterijų kiekį, o tai silpnina imuninę sistemą ir padidina uždegimų tikimybę.
Nerimas, depresija ir virškinimo sutrikimai – dažna pora
Žmonės, kenčiantys nuo nerimo ar depresijos, dažniau susiduria su virškinimo problemomis – dirgliosios žarnos sindromu (IBS), dispepsija, apetito svyravimais. Tyrimai rodo, kad psichologinė būsena gali stiprinti virškinimo organų jautrumą – tai reiškia, kad net įprasti maisto produktai gali sukelti diskomfortą.
Kai kuriais atvejais šis ryšys yra toks stiprus, kad gydant emocinę būklę pagerėja ir fiziniai simptomai – ir atvirkščiai.
Kaip padėti sau?
- Sąmoningas kvėpavimas ir meditacija: vos kelios minutės gilaus kvėpavimo ar dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) per dieną gali sumažinti streso hormonų lygį ir pagerinti virškinimą.
- Reguliarus judėjimas: vaikščiojimas, joga ar lengvas fizinis krūvis skatina žarnyno veiklą ir mažina nerimą.
- Probiotikai ir skaidulos: padeda atkurti žarnyno mikrobiotos balansą, stiprina imunitetą ir mažina emocinių svyravimų poveikį virškinimui.
- Ritmas ir rutina: reguliarūs valgymo laikai, pakankamas miegas ir subalansuota dienotvarkė sukuria saugumo jausmą organizmui – tai ypač svarbu virškinimo sistemai.
- Emocinė išraiška: kalbėjimas apie jausmus, rašymas dienoraštyje ar net terapija padeda suvaldyti emocinę įtampą, kuri kitaip kaupiasi kūne.
Tavo kūnas ir protas – viena sistema. Tai, ką jauti, tiesiogiai veikia tai, kaip virškini. Ir nors gyvenime neišvengsime streso ar nerimo, galime išmokti juos valdyti. Nes sveikas žarnynas prasideda nuo sveikų emocijų. Ir atvirkščiai – ramus protas dažnai gimsta tyliame, sveikame pilve.
Monika Jankauskienė
Žurnalistė, kuri rašo ne tik apie sveikatą, bet ir apie žmones, jų istorijas, kasdienius pasirinkimus ir sprendimus, kurie keičia gyvenimą. Jos tekstai – tai ne sausos žinios, o gyvi pasakojimai, kurie įkvepia rūpintis savimi, sustoti ir išgirsti, ką sako kūnas.
Nuo pirmojo interviu su gydytoju kaimo ambulatorijoje iki šiandienos pokalbių su pasaulinio lygio sveikatos ekspertais – Monika išmoko vieną paprastą tiesą: kiekvienas žmogus turi teisę suprasti savo sveikatą. Todėl ji rašo taip, kad suprastų visi – nuo močiutės, verdančios arbatą nuo kraujospūdžio, iki jaunuolio, ieškančio tiesos tarp sveikatingumo mitų.
Monikos straipsniai atpažįstami iš šilto tono, patikimos informacijos ir pagarbaus požiūrio į skaitytoją. Ji nebijo kalbėti apie jautrias temas – nuo lėtinių ligų iki emocinės sveikatos, nuo kasdienės mitybos iki sveikatos sistemų spragų. Viskas tam, kad žmogus jaustųsi ne pamokytas, o suprastas ir padrąsintas.
