Galvos skausmas: Priežastis slypi jūsų lėkštėje
Pulsuojantis smilkinys, spaudžiantis jausmas galvos viršuje ar nemalonus tvinkčiojimas už akių – galvos skausmas pažįstamas daugeliui. Kartais jis užklumpa netikėtai, trukdo dirbti, bendrauti ar tiesiog būti. Nors dažnai pirmas instinktas – griebtis tabletės, retai susimąstome, kad viena pagrindinių galvos skausmo priežasčių gali slypėti… lėkštėje. Taip, maistas, kurį valgome (ar nevalgome), gali stipriai įtakoti mūsų galvos būklę.
Cukraus svyravimai – smegenų išbandymas
Vienas dažniausių galvos skausmą sukeliančių veiksnių yra cukraus kiekio kraujyje svyravimai. Kai praleidžiame valgymą arba valgome daug greitai virškinamų angliavandenių (baltą duoną, saldumynus, saldžius gėrimus), cukraus lygis kraujyje staiga pakyla, o po to greitai krenta. Šis „roller coaster“ efektas – tiesus kelias į hipoglikemiją, kuri gali sukelti galvos skausmą, silpnumą, drebulį ir dirglumą.
Ypač dažnai tokie simptomai pasireiškia žmonėms, kurie rytais geria tik kavą be pusryčių arba pietus pakeičia sausainiu ir energetiniu gėrimu. Smegenys, kurioms reikia pastovaus gliukozės tiekimo, į tokį svyravimą reaguoja… skausmu.
Dehidratacija – tylus galvos spaudikas
Net 75% mūsų smegenų sudaro vanduo. Todėl net ir nedidelė dehidratacija gali sukelti galvos skausmą. Dažnai to net nesusiejame – tiesiog galva pradeda skaudėti „šiaip sau“. O užtenka stiklinės vandens – ir skausmas praeina.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į vandens vartojimą karštomis dienomis, sportuojant, po alkoholio ar geriant daug kavos – visais atvejais kūnas netenka daugiau skysčių, nei pastebime.
Maisto priedai – mažos molekulės, dideli padariniai
Tam tikri maisto priedai gali išprovokuoti stiprius galvos skausmus, ypač jautresniems žmonėms. Vienas iš žinomiausių – mononatrio glutamatas (MSG), kuris dažnai naudojamas kaip skonio stipriklis kinų maiste, užkandžiuose ar greituose patiekaluose.
Taip pat pavojų kelia nitratai, naudojami perdirbtoje mėsoje (dešrose, kumpiuose, šoninėse). Jie gali išplėsti kraujagysles ir sukelti vadinamuosius „hot dog galvos skausmus“ – pulsuojančius, spaudžiančius pojūčius.
Dar vienas kaltininkas – dirbtiniai saldikliai, ypač aspartamas. Kai kurie žmonės į jį reaguoja galvos skausmu, svaigimu, net migrenos priepuoliais.
Per sūrūs patiekalai – slaptas spaudimo kėlėjas
Daugelis neįvertina druskos poveikio. Per didelis jos kiekis gali padidinti kraujospūdį, o tai savo ruožtu – sukelti spaudimą galvoje. Ypač tai aktualu žmonėms, kurie linkę į hipertenziją. Daug sūrių užkandžių, konservuotų produktų, greito maisto gali sukelti stiprų, spaudžiantį galvos skausmą – dažnai lydimą nuovargio ir troškulio.
Per daug kofeino (arba staigus jo trūkumas)
Kava gali būti ir vaistas, ir nuodas. Nedidelė dozė kofeino gali palengvinti galvos skausmą – dėl kraujagyslių susiaurėjimo. Tačiau per didelis kiekis arba staigus nutraukimas (pvz., jei įprastai geri 3 puodelius per dieną ir staiga visai atsisakai) gali sukelti vadinamąjį „kofeino abstinencijos galvos skausmą“. Jis dažnai pasireiškia ryte, būna bukas, lėtas, apimantis visą galvą.
Maisto trūkumas – bado signalas
Griežtos dietos, protarpinis badavimas ar tiesiog per ilgos pertraukos tarp valgymų – visa tai gali išprovokuoti galvos skausmą. Kai trūksta energijos, kūnas siunčia signalus – vienas jų gali būti skausmas. Dažnai tai pasireiškia popietinėmis valandomis, kai organizmas išnaudoja turimus energijos rezervus.
Ką daryti, kad galva neskaudėtų dėl maisto?
- Valgyk reguliariai – venk ilgesnių nei 4–5 val. tarpų tarp valgymų.
- Rinkis pilnavertį maistą – baltymai, sudėtiniai angliavandeniai, sveikieji riebalai.
- Gerk pakankamai vandens – bent 6–8 stiklines per dieną.
- Venk perdirbtų, sūrių, saldintų produktų.
- Stebėk savo kūno reakcijas – galbūt tam tikri produktai (pvz., raudonas vynas, šokoladas) sukelia tau migreną.
Galvos skausmas – tai ne visada liga. Kartais tai tiesiog žinutė iš vidaus: „Žiūrėk, ką valgai“. Tavo lėkštė gali būti ir priežastis, ir išsigelbėjimas. Tad kitą kartą, kai skaudės galvą, prieš ieškodamas vaistų – pažvelk į tai, kas buvo tavo paskutiniame valgyje. Atsakymas gali būti arčiau, nei manai.
Monika Jankauskienė
Žurnalistė, kuri rašo ne tik apie sveikatą, bet ir apie žmones, jų istorijas, kasdienius pasirinkimus ir sprendimus, kurie keičia gyvenimą. Jos tekstai – tai ne sausos žinios, o gyvi pasakojimai, kurie įkvepia rūpintis savimi, sustoti ir išgirsti, ką sako kūnas.
Nuo pirmojo interviu su gydytoju kaimo ambulatorijoje iki šiandienos pokalbių su pasaulinio lygio sveikatos ekspertais – Monika išmoko vieną paprastą tiesą: kiekvienas žmogus turi teisę suprasti savo sveikatą. Todėl ji rašo taip, kad suprastų visi – nuo močiutės, verdančios arbatą nuo kraujospūdžio, iki jaunuolio, ieškančio tiesos tarp sveikatingumo mitų.
Monikos straipsniai atpažįstami iš šilto tono, patikimos informacijos ir pagarbaus požiūrio į skaitytoją. Ji nebijo kalbėti apie jautrias temas – nuo lėtinių ligų iki emocinės sveikatos, nuo kasdienės mitybos iki sveikatos sistemų spragų. Viskas tam, kad žmogus jaustųsi ne pamokytas, o suprastas ir padrąsintas.
