Atelektazė yra būklė, kai dalis plaučių nebeišsipučia ir netenka oro dėl įvairių priežasčių, sukeldama plaučių audinio susitraukimą ar susiliejimą. Ši būklė gali paveikti tiek nedidelę plaučių dalį, tiek didesnį plaučio segmentą. Atelektazė gali būti tiek laikina, tiek ilgalaikė, ir atsirasti dėl įvairių veiksnių, įskaitant obstrukciją (pavyzdžiui, dėl svetimkūnio ar sekretų kaupimosi bronchuose), spaudimą išorėje (pvz., dėl pleuros skysčio kaupimosi ar krūtinės traumos), silpnos kvėpavimo raumenų veiklos ar po operacijų.

Atelektazės simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo būklės sunkumo ir priežasties. Lengvesniais atvejais gali būti nesimptomatiška, o sunkesniais atvejais pasireikšti dusuliu, greitu paviršutinišku kvėpavimu, krūtinės skausmu, ir net cianoze – odos pamėlynavimu dėl deguonies trūkumo kraujyje.

Diagnozavimui dažniausiai naudojami rentgeno tyrimai, kompiuterinė tomografija (KT) ar bronchoskopija, kad būtų galima nustatyti atelektazės vietą ir priežastį. Gydymas priklauso nuo atelektazės sukėlusios priežasties ir gali apimti pozicionavimą, kvėpavimo pratimus, krūtinės fizioterapiją, bronchų valymą arba medikamentinį gydymą.

Prevencija, ypač ligoninėje gydomiems pacientams, yra labai svarbi, įskaitant pakankamą hidrataciją, reguliarius kvėpavimo pratimus ir, kai tai įmanoma, ankstyvą mobilizaciją po operacijų ar sunkių susirgimų. Atelektazės laiku pastebėjimas ir gydymas gali padėti išvengti komplikacijų ir pagerinti pacientų sveikatos būklę.

Simptomai

Atelektazė yra būklė, kai viena ar kelios plaučių dalys nėra visiškai išsiplėtusios ir neveikia normaliai, dėl ko sumažėja deguonies įsisavinimas. Tai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant obstrukciją (užsikimšimą) kvėpavimo takuose, slėgį ant plaučių iš išorės arba sutrikusią plaučių ventiliaciją. Atelektazės simptomai gali skirtis priklausomai nuo būklės sunkumo ir priežasties:

• Dusulys: Dėl sumažėjusio plaučių veiksmingumo gali pasireikšti dusulys, ypač didesnio fizinio krūvio metu.
• Paviršutinis kvėpavimas: Asmuo gali pastebėti, kad kvėpuoja paviršutiniškiau ir dažniau, siekiant kompensuoti deguonies trūkumą.
• Krūtinės skausmas: Gali atsirasti skausmas krūtinėje, ypač gilus įkvėpus.
• Kosulys: Sausas kosulys yra dažnas simptomas, nors jis ne visada būdingas atelektazei.
• Cianozė: Sunkiais atvejais, kai deguonies lygis kraujyje yra žemas, gali pasireikšti odos ir lūpų mėlynė (cianozė).
• Karščiavimas: Kartais atelektazę lydi karščiavimas, ypač jei ji susijusi su infekcija.

Nors kai kurie atelektazės atvejai gali būti besimptomiai ir nustatomi tik atliekant plaučių rentgeno tyrimą, simptomų atsiradimas yra signalas kreiptis į gydytoją. Ankstyvas atelektazės nustatymas ir gydymas yra svarbūs norint išvengti komplikacijų ir užtikrinti geriausią galimą paciento sveikatą.

Priežastys

Atelektazė yra plaučių dalies ar viso plaučio susiliejimas, dėl kurio sumažėja oro patekimas į alveoles, taip sumažėja arba visiškai sustoja dujų mainai toje plaučių dalyje. Šios būklės priežastys gali būti įvairios:

• Obstrukcija (užsikimšimas) kvėpavimo takuose: Dažniausiai atelektazės priežastis, kai svetimkūnis, pūliai, skrepliai ar audinio auglys užkemša bronchą ar bronchiolę, neleidžiant orui patekti į tam tikras plaučių dalis.
• Slėgis iš išorės: Krūtinės traumos, skystis pleuros ertmėje (pleuritas), oro kaupimasis tarp plaučio ir krūtinės sienelės (pneumotoraksas) ar dideli augliai gali spausti plaučius iš išorės ir sukelti atelektazę.
• Operacijos poveikis: Po krūtinės ar pilvo operacijų gali atsirasti atelektazė dėl paviršutinio kvėpavimo, skausmo, kuris trukdo giliai įkvėpti, ar narkozės poveikio, sumažinančio kvėpavimo dažnumą ir gylį.
• Raumenų silpnumas: Sąlygos, kurios silpnina diafragmą ar kitus kvėpavimo raumenis, pvz., nervų sistemos ligos, gali apsunkinti pilną plaučių išsiplėtimą ir sukelti atelektazę.
• Ilgalaikis gulėjimas: Pacientai, kurie ilgą laiką praleidžia gulėdami, ypač su mažu kvėpavimo dažnumu ar gyliais, gali patirti atelektazę dėl oro pasiskirstymo sutrikimų plaučiuose.

Supratimas apie šias priežastis gali padėti nustatyti atelektazės riziką ir imtis prevencinių veiksmų, pvz., kvėpavimo pratimų po operacijų, laiku pašalinant kvėpavimo takų obstrukcijas ir skatinant pacientus kuo greičiau judėti po traumų ar operacijų.

Rizikos veiksniai

Atelektazės atsiradimo riziką didina keletas veiksnių:

• Kvėpavimo takų obstrukcija: Svetimkūniai, skrepliai ar augliai, kurie užkemša kvėpavimo takus, padidina atelektazės riziką.
• Pleuros ertmės suspaudimas: Krūtinės traumos, pleurito sukeltas skystis arba pneumotoraksas (oras pleuros ertmėje), kurie sukelia išorinį plaučių suspaudimą, taip pat yra rizikos veiksniai.
• Operacijos, ypač krūtinės ar pilvo srityje: Po operacijų dėl skausmo ir narkozės poveikio gali sumažėti kvėpavimo gylis ir dažnumas, dėl ko susidaro palankios sąlygos atelektazei vystytis.
• Ilgalaikis lovos režimas: Asmenys, kurie dėl įvairių priežasčių ilgą laiką praleidžia gulėdami, yra linkę patirti kvėpavimo takų obstrukciją ir kvėpavimo raumenų silpnumą.
• Plaučių ligos: Lėtinės plaučių ligos, pavyzdžiui, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), astma ar fibrozė, didina atelektazės riziką.
• Nervų sistemos sutrikimai: Sąlygos, kurios veikia nervų sistemą ir gali sumažinti kvėpavimo raumenų veiksmingumą, pvz., smegenų traumos, raumenų distrofija arba kitos neurologinės būklės.
• Rūkymas: Rūkymas gali sukelti kvėpavimo takų uždegimą ir padidinti skreplių gamybą, dėl ko padidėja kvėpavimo takų obstrukcijos rizika.

Supratimas apie šiuos rizikos veiksnius gali padėti imtis prevencinių veiksmų, pavyzdžiui, vengti rūkymo, reguliariai atlikti kvėpavimo pratimus ir užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą, siekiant sumažinti atelektazės riziką.

Komplikacijos

Atelektazė, būklė, kai plaučių dalys nėra visiškai išsiplėtusios, gali sukelti įvairias komplikacijas, priklausomai nuo atelektazės priežasties, apimties ir gydymo. Svarbiausios potencialios komplikacijos yra:

• Infekcijos: Dėl sumažėjusio oro srauto ir ventilacijos plaučiuose gali susidaryti palankios sąlygos bakterijų dauginimuisi, dėl ko gali išsivystyti pneumonija ar kitos infekcijos.
• Hipoksemija: Dėl sumažėjusio plaučių veiksmingumo gali sumažėti deguonies kiekis kraujyje, dėl ko kūno audiniai gali patirti deguonies trūkumą.
• Plaučių fibrozė: Ilgalaikė atelektazė gali sukelti plaučių audinio randėjimą ar fibrozę, dėl kurios sumažėja plaučių elastingumas ir funkcija.
• Respiracinė nepakankamumas: Sunkiais atelektazės atvejais gali išsivystyti respiracinė nepakankamumo būklė, kai plaučiai negali užtikrinti pakankamo deguonies kiekio kraujyje ar pašalinti iš organizmo anglies dioksido.
• Plaučių hipertenzija: Ilgalaikis deguonies trūkumas gali sukelti padidėjusį spaudimą plaučių kraujagyslėse, vadinamą plaučių hipertenzija, kas gali apkrauti širdį.

Laiku nustačius ir tinkamai gydant atelektazę, daugelį šių komplikacijų galima išvengti arba jų poveikį sumažinti. Svarbu reguliariai tikrintis sveikatą ir laikytis visų gydytojo rekomendacijų, ypač jei esate rizikos grupėje dėl atelektazės atsiradimo.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreiptis į gydytoją dėl atelektazės reikėtų, jei patiriate šiuos simptomus, nes jie gali rodyti, kad jūsų plaučiai neveikia optimaliai ir gali būti susidariusi ši būklė:

• Dusulys arba kvėpavimo sunkumai: Ypač jei šie simptomai atsiranda staiga arba jaučiamas ryškus deguonies trūkumas net esant nedidelei fizinei veiklai.
• Staigus krūtinės skausmas: Skausmas, kuris gali būti juntamas vienoje krūtinės pusėje ir didėti giliai įkvėpus ar kosint.
• Paviršutinis ar greitas kvėpavimas: Pastebimas kvėpavimo dažnio padidėjimas arba paviršutiniškas kvėpavimas, bandant kompensuoti sumažėjusį oro patekimą į plaučius.
• Cianozė: Odos ar lūpų mėlynė, rodo, kad organizmas negauna pakankamai deguonies.
• Bendras silpnumas, sumišimas: Bendro organizmo silpnumo jausmas arba netikėtas sumišimas gali būti susiję su deguonies trūkumu kraujyje.
• Kosulys: Sausas kosulys, kuris gali būti susijęs su atelektaze, ypač jei kitų akivaizdžių infekcijos požymių nėra.

Jei pastebite bet kurį iš šių simptomų, ypač po operacijos ar ilgalaikio gulėjimo, svarbu kuo greičiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Ankstyvas simptomų nustatymas ir gydymo pradžia gali padėti išvengti komplikacijų ir užtikrinti greitesnį atsigavimą.

Prevencija

Atelektazės prevencija yra svarbi dalis sveikatos priežiūros, ypač asmenims, kurie yra didesnėje rizikos grupėje, pvz., po operacijų ar ilgai laikui gulint. Prevencinės priemonės gali padėti išvengti plaučių susiliejimo ir užtikrinti gerą kvėpavimo funkciją:

• Giliai kvėpuoti: Reguliariai atliekami gilūs kvėpavimo pratimai gali padėti išlaikyti plaučių ventiliaciją ir užkirsti kelią atelektazei.
• Kvėpavimo pratimai su prietaisais: Naudojant kvėpavimo pratimų prietaisus, pvz., spirometrą, skatinamas gilesnis kvėpavimas ir padeda užkirsti kelią plaučių susiliejimui.
• Judėjimas ir pozos keitimas: Reguliarus judėjimas ir pozos keitimas lovoje, ypač po operacijų ar ilgalaikio gulėjimo, padeda gerinti kvėpavimą ir skatina geresnį oro pasiskirstymą plaučiuose.
• Kosulio skatinimas: Sausas kosulys gali padėti pašalinti sekretus iš kvėpavimo takų ir užkirsti kelią jų užsikimšimui.
• Nuo skausmo malšinantys vaistai: Po operacijų naudojami skausmą malšinantys vaistai gali padėti pacientams lengviau kvėpuoti ir kosėti, sumažinant atelektazės riziką.
• Rūkymo atsisakymas: Rūkymas yra vienas iš pagrindinių kvėpavimo takų ligų, įskaitant atelektazę, rizikos veiksnių. Rūkymo metimas gali sumažinti šių ligų atsiradimo tikimybę.
• Sveikatos priežiūra: Reguliarus sveikatos tikrinimas, ypač sergant lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, gali padėti anksti nustatyti ir gydyti būkles, kurios gali sukelti atelektazę.

Laikantis šių prevencinių priemonių, galima sumažinti atelektazės riziką ir palaikyti gerą plaučių sveikatą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra atelektazė?

Atelektazė yra būklė, kai plaučių dalis arba visas plautis nėra visiškai išsiplėtęs, o tai trukdo normaliam dujų mainų procesui. Tai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant obstrukciją kvėpavimo takuose arba spaudimą plaučiui iš išorės.

Kokie yra atelektazės simptomai?

Atelektazės simptomai gali apimti dusulį, paviršutinį ar greitą kvėpavimą, krūtinės skausmą, ypač gilus įkvėpus, ir bendrą silpnumą. Sunkiais atvejais gali pasireikšti odos cianozė dėl deguonies trūkumo.

Kaip diagnozuojama atelektazė?

Atelektazė dažniausiai diagnozuojama atliekant krūtinės rentgeno tyrimą, kuris parodo neįprastai tankias sritis plaučiuose, kurios atitinka neišsiplėtusias plaučių dalis. Kartais gali prireikti papildomų tyrimų, pavyzdžiui, kompiuterinės tomografijos (KT).

Kaip gydoma atelektazė?

Gydymas priklauso nuo atelektazės priežasties. Jis gali apimti pozicijos terapiją, kvėpavimo pratimus, krūtinės fizioterapiją, oksigenoterapiją arba procedūras, skirtas pašalinti obstrukciją kvėpavimo takuose, pavyzdžiui, bronchoskopiją.

Kaip galima išvengti atelektazės?

Prevencija apima reguliarius kvėpavimo pratimus, ypač po operacijų ar ilgalaikio gulėjimo, rūkymo metimo, tinkamo skreplių pašalinimo ir pozicijos keitimo, siekiant užtikrinti geresnį plaučių ventiliavimą. Taip pat svarbu kontroliuoti ligas, kurios gali sukelti atelektazę, ir laikytis sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijų.