Vitaminas D gali sulėtinti biologinį senėjimą
Senėjimas – tai natūralus procesas, tačiau šiuolaikinis mokslas vis labiau atskleidžia, kad ne visi senstame vienodai. Du žmonės gali būti vienodo amžiaus pagal pasą, bet jų organizmai – tarsi skirtingose laiko juostose. Tai vadinama biologiniu amžiumi, ir nauji tyrimai rodo, kad vienas paprastas vitaminas – vitaminas D – gali padėti šį laiką „sulėtinti“.
Kas yra biologinis senėjimas?
Biologinis amžius atspindi tikrąją organizmo būklę – ląstelių sveikatą, uždegimų lygį, epigenetinius pokyčius. Jis matuojamas pažangiais metodais, įskaitant epigenetinius laikrodžius, kurie fiksuoja DNR metilinimo pokyčius. Kuo lėčiau šie pokyčiai vyksta, tuo „jaunesnis“ yra organizmas.
Vitamino D svarba organizmui
Vitaminas D jau seniai žinomas kaip kaulų sveikatos ramsčiai. Jis padeda pasisavinti kalcį, stiprina imuninę sistemą, reguliuoja uždegiminius procesus. Tačiau vis daugiau mokslinių duomenų rodo, kad šis vitaminas atlieka ir daug gilesnes funkcijas – tiesiogiai susijusias su senėjimo mechanizmais.
Trūkstant vitamino D, organizme padidėja oksidacinis stresas, silpnėja mitochondrijų veikla, o tai prisideda prie greitesnio audinių senėjimo. Priešingai – pakankamas vitamino D kiekis palaiko ląstelių energiją, mažina uždegimą ir gali turėti teigiamą poveikį ilgaamžiškumui.
Nauji tyrimai: vitaminas D ir epigenetinis laikrodis
Harvardo universiteto mokslininkai, atlikę didelį tyrimą su tūkstančiais dalyvių, nustatė aiškų ryšį tarp vitamino D kiekio kraujyje ir epigenetinio amžiaus. Tie, kurių vitamino D lygis buvo optimalus (apie 50–75 nmol/l), turėjo lėtesnį epigenetinio laikrodžio „tiksėjimą“. Kitaip tariant, jų biologinis senėjimas vyko lėčiau nei tų, kurie turėjo vitamino D trūkumą.
Kiti tyrimai rodo, kad vitaminas D gali paveikti telomerų ilgį – tai ląstelių „apsauginiai dangteliai“, kurie trumpėja senstant. Ilgesnės telomeros – ilgesnis ląstelės gyvenimas ir mažesnė lėtinių ligų rizika.
Kiek vitamino D mums reikia?
Dauguma sveikatos institucijų rekomenduoja suaugusiesiems kasdien suvartoti 600–800 TV vitamino D, tačiau kai kurie ekspertai teigia, kad šios normos yra per žemos, ypač gyvenant šiaurės klimato sąlygomis.
Geriausias būdas sužinoti, ar jums pakanka vitamino D – atlikti kraujo tyrimą. Jei trūksta, verta pasitarti su gydytoju dėl papildų vartojimo. Ypač rizikos grupėje – vyresnio amžiaus žmonės, turintys antsvorio, mažai būnantys saulėje ar turintys tamsesnę odą.
Vitaminas D – ne stebuklas, bet svarbi dalis
Svarbu suprasti: vitaminas D nėra panacėja. Vien jis neišspręs visų senėjimo problemų. Tačiau jis gali būti svarbi dėlionės dalis – kartu su mityba, fiziniu aktyvumu, miegu ir streso valdymu.
Jei ieškote būdų, kaip natūraliai palaikyti jaunatvišką energiją ir sveikatą, verta pradėti nuo šio saulės vitamino. Kartais ilgaamžiškumas slypi ne paslaptinguose eliksyruose, o kasdieniuose, mokslu pagrįstuose pasirinkimuose.
Monika Jankauskienė
Žurnalistė, kuri rašo ne tik apie sveikatą, bet ir apie žmones, jų istorijas, kasdienius pasirinkimus ir sprendimus, kurie keičia gyvenimą. Jos tekstai – tai ne sausos žinios, o gyvi pasakojimai, kurie įkvepia rūpintis savimi, sustoti ir išgirsti, ką sako kūnas.
Nuo pirmojo interviu su gydytoju kaimo ambulatorijoje iki šiandienos pokalbių su pasaulinio lygio sveikatos ekspertais – Monika išmoko vieną paprastą tiesą: kiekvienas žmogus turi teisę suprasti savo sveikatą. Todėl ji rašo taip, kad suprastų visi – nuo močiutės, verdančios arbatą nuo kraujospūdžio, iki jaunuolio, ieškančio tiesos tarp sveikatingumo mitų.
Monikos straipsniai atpažįstami iš šilto tono, patikimos informacijos ir pagarbaus požiūrio į skaitytoją. Ji nebijo kalbėti apie jautrias temas – nuo lėtinių ligų iki emocinės sveikatos, nuo kasdienės mitybos iki sveikatos sistemų spragų. Viskas tam, kad žmogus jaustųsi ne pamokytas, o suprastas ir padrąsintas.
