Kaip netinkama mityba kelia pavojų širdžiai
Kaip netinkama mityba kelia pavojų specialistų širdžiai: augantis širdies ir kraujagyslių ligų pavojus dirbantiesiems
Širdies ir kraujagyslių ligos jau keletą dešimtmečių išlieka pagrindine mirties priežastimi daugelyje išsivysčiusių šalių, įskaitant ir Lietuvą. Vis dažniau šios ligos diagnozuojamos ne tik vyresniems, bet ir darbingo amžiaus žmonėms. Viena iš pagrindinių priežasčių – netinkama mityba, ypač tarp nuolat dirbančių specialistų, gyvenančių įtemptu ritmu. Nors apie sveiką gyvenseną kalbama daug, praktikoje greiti sprendimai – riebus maistas, cukrumi prisotinti gėrimai ar perdirbti užkandžiai – vis dar dominuoja biurų virtuvėlėse ir pietų pertraukų metu.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis ir naujausiais moksliniais tyrimais, ryšys tarp mitybos ir širdies bei kraujagyslių sveikatos – neabejotinas. Šioje santraukoje pateikiami svarbiausi faktai ir paaiškinama, kodėl netinkama mityba daro ypač didelį poveikį dirbančių specialistų sveikatai.
Dirbančiųjų gyvenimo tempas – mitybos priešas
Specialistai – nuo biuro darbuotojų iki vadovų – dažnai susiduria su ilgomis darbo valandomis, sėdimu gyvenimo būdu, dažnu stresu ir laiko trūkumu. Visa tai lemia greitus, bet nesveikus pasirinkimus. Tyrimai rodo, kad:
- Daugiau nei 60 % biuro darbuotojų valgo prie kompiuterio, dažnai pasirinkdami kaloringus ir mažai maistinių medžiagų turinčius užkandžius.
- Perdirbto maisto vartojimas (pvz., sumuštiniai, šaldyti patiekalai, greitas maistas) dominuoja darbo dienos metu.
- Saldaus gėrimo ar kavos su cukrumi vartojimas – dažnas būdas palaikyti energiją, tačiau ilguoju laikotarpiu – tai tiesus kelias į metabolinį sindromą.
Kas vyksta organizme valgant netinkamai?
Netinkama mityba skatina:
- Padidėjusį blogojo cholesterolio (MTL) kiekį kraujyje, kuris kaupiasi ant arterijų sienelių, mažindamas jų elastingumą ir sukeldamas aterosklerozę.
- Kraujospūdžio kilimą, ypač vartojant daug druskos turinčius produktus (pvz., perdirbtą mėsą, užkandžius, konservus).
- Lėtinius uždegimus, kuriuos skatina rafinuoti angliavandeniai (pvz., balta duona, cukrus) ir sočiosios riebalų rūgštys.
Dėl šių procesų širdis turi dirbti intensyviau, o arterijos tampa pažeidžiamos. Ilgainiui tai gali sukelti infarktą, insultą ar širdies nepakankamumą.
Ypač pažeidžiami – darbingo amžiaus vyrai
Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad darbingo amžiaus vyrai (30–55 m.) yra ypač pažeidžiami. Jie dažniau:
- Vartoja daugiau raudonos mėsos ir alkoholio.
- Rečiau renkasi daržoves, žuvis ar pilno grūdo produktus.
- Turi mažiau žinių apie mitybos poveikį širdžiai arba nekreipia dėmesio į pirmuosius simptomus (pvz., spaudimą krūtinėje, dusulį).
Be to, vyrai rečiau lankosi pas gydytojus profilaktiškai – ligos dažnai nustatomos jau pažengusios.
Stresas + kava + perdirbtas maistas = pavojingas derinys
Specialistai dažnai balansuoja tarp atsakomybių, terminų ir rezultatų. Stresas didina kortizolio kiekį organizme, o tai prisideda prie padidėjusio cukraus kiekio kraujyje, svorio augimo ir net padidėjusios trombozės rizikos.
Kava, ypač kartu su cukrumi ar saldintais sirupais, vartojama per dažnai – gali skatinti nerimą, širdies plakimą ir miego sutrikimus. Miego stoka, savo ruožtu, susijusi su kraujospūdžio padidėjimu ir cukrinio diabeto rizika.
Ką daryti? Gydytojai siūlo paprastus žingsnius
Norint sumažinti riziką, nebūtina iš esmės pakeisti visą gyvenimo būdą per vieną dieną. Svarbūs nuoseklūs žingsniai:
Pietūs – ne prie kompiuterio. Valgykite sąmoningai, pasirinkite daržovių, baltymų, sveikųjų riebalų balansą.
Vanduo vietoj saldžių gėrimų. Net natūraliai saldinti gėrimai kelia cukraus lygį.
Riešutai ar vaisiai vietoj sausainių. Magnio ir skaidulų šaltiniai palaiko širdies veiklą.
Mažinkite druską. Perdirbtame maiste jos itin daug – rinkitės natūralius produktus.
Judėjimas po darbo. Net 20–30 minučių vaikščiojimo per dieną mažina kraujospūdį.
Širdies ir kraujagyslių ligų didėjimas tarp dirbančių specialistų – tai ne neišvengiamas gyvenimo būdo padarinys, o dažnai – mūsų pačių pasirinkimų pasekmė. Nors spaudimas, atsakomybės ir laiko trūkumas tapo šiuolaikinio žmogaus kasdienybe, paprasti sprendimai gali sumažinti riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Mityba – tai ne tik degalai kūnui. Tai informacija, siunčiama organizmui. Ir nuo to, ką valgome, priklauso ne tik mūsų energija, bet ir mūsų širdies plakimo ritmas.
Monika Jankauskienė
Žurnalistė, kuri rašo ne tik apie sveikatą, bet ir apie žmones, jų istorijas, kasdienius pasirinkimus ir sprendimus, kurie keičia gyvenimą. Jos tekstai – tai ne sausos žinios, o gyvi pasakojimai, kurie įkvepia rūpintis savimi, sustoti ir išgirsti, ką sako kūnas.
Nuo pirmojo interviu su gydytoju kaimo ambulatorijoje iki šiandienos pokalbių su pasaulinio lygio sveikatos ekspertais – Monika išmoko vieną paprastą tiesą: kiekvienas žmogus turi teisę suprasti savo sveikatą. Todėl ji rašo taip, kad suprastų visi – nuo močiutės, verdančios arbatą nuo kraujospūdžio, iki jaunuolio, ieškančio tiesos tarp sveikatingumo mitų.
Monikos straipsniai atpažįstami iš šilto tono, patikimos informacijos ir pagarbaus požiūrio į skaitytoją. Ji nebijo kalbėti apie jautrias temas – nuo lėtinių ligų iki emocinės sveikatos, nuo kasdienės mitybos iki sveikatos sistemų spragų. Viskas tam, kad žmogus jaustųsi ne pamokytas, o suprastas ir padrąsintas.
