Vėmimas ir pykinimas – tai simptomai su kuriais beveik kiekvienas yra susidūręs bent kartą gyvenime. Nors šie pojūčiai gali atrodyti tik kaip laikinas diskomfortas, kartais jie gali būti rimtesnių sveikatos problemų signalas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines pykinimo ir vėmimo priežastis, bei kada reikėtų kreiptis į gydytojus.
Dažniausios pykinimo ir vėmimo priežastys
Virškinamojo trakto sutrikimai
Vienas iš dažniausių pykinimo ir vėmimo kaltininkų yra virškinimo sistemos problemos. Tai gali būti:
Apsinuodijimas maistu – pykinimas ir vėmimas dažnai pasireiškia, kai organizmas bando atsikratyti suvalgytų toksinų ar bakterijų.
Gastritas ar skrandžio opos – skrandžio gleivinei sudirginus tam tikras medžiagas, atsiranda nemalonūs simptomai.
Rėmuo ar refliuksas – skrandžio rūgštis gali sukelti deginantį jausmą ir pykinimą.
Infekcijos
Virusai ir bakterijos gali pažeisti ne tik virškinimo traktą, bet ir visą organizmą. Pavyzdžiui:
Rotavirusas arba norovirusas dažnai sukelia gastroenteritą, kurio pagrindiniai simptomai yra pykinimas, vėmimas ir viduriavimas.
Kitos infekcijos (pvz., šlapimo takų ar vidurinės ausies) taip pat gali sukelti pykinimą kaip antrinį simptomą.
Nėštumas
Pykinimas ir vėmimas, dar vadinami rytiniu pykinimu, yra labai dažnas pirmojo trimestro simptomas. Nors jis paprastai praeina savaime, stiprūs simptomai gali reikšti rimtesnę būklę – hiperemezę.
Neurologinės būklės
Smegenų veiklos sutrikimai taip pat gali lemti pykinimą. Tai gali būti:
Migrena – stiprūs galvos skausmai dažnai lydimi pykinimo.
Smegenų sukrėtimas ar trauma.
Padidėjęs intrakranialinis spaudimas, kuris gali būti susijęs su navikais ar kitomis rimtomis ligomis.
Vaistai ir chemoterapija
Tam tikri vaistai, ypač antibiotikai, skausmą malšinantys vaistai ar chemoterapijos preparatai dažnai sukelia pykinimą kaip šalutinį poveikį. Jei simptomai itin stiprūs, verta pasitarti su gydytoju dėl gydymo pakeitimo.
Psichologinės priežastys
Stresas, nerimas ir panikos priepuoliai gali paveikti virškinamąjį traktą ir sukelti pykinimą. Tai susiję su organizmo „kovos arba bėgimo” reakcija, kurią aktyvuoja nervų sistema.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors pykinimas ir vėmimas dažnai praeina savaime, tam tikros situacijos reikalauja medicininės pagalbos:
Jei simptomai trunka ilgiau nei 48 valandas.
Jei pastebimas kraujas vėmaluose.
Jei atsiranda dehidratacijos požymių: sausos lūpos, sumažėjęs šlapinimasis, stiprus troškulys.
Jei simptomai lydi stiprus pilvo skausmas ar aukšta temperatūra.
Kaip palengvinti simptomus?
Jei pykinimas ar vėmimas nėra rimtos ligos simptomas, jį galima sumažinti namų sąlygomis:
Skysčių vartojimas – svarbu gerti daug vandens, sultinio ar elektrolitų tirpalų, kad išvengtumėte dehidratacijos.
Maisto vengimas – kurį laiką geriau nevartoti sunkiai virškinamų ar riebių maisto produktų.
Imbieras – arbata su imbieru gali padėti nuraminti skrandį.
Mėtų arbata – mėtų lapai turi raminamųjų savybių, kurios gali sumažinti pykinimo pojūtį.
Vaistai nuo pykinimo – jei simptomai trukdo kasdienybei, pasitarkite su vaistininku ar gydytoju dėl tinkamų vaistų.
Papildomi patarimai
Venkite stiprių kvapų, kurie gali sukelti ar sustiprinti pykinimą.
Poilsis yra svarbus – stresinės situacijos ar pervargimas gali pabloginti būklę.
Valgykite mažesnėmis porcijomis, bet dažniau – tai sumažins skrandžio apkrovą.
Pykinimas ir vėmimas gali kilti dėl įvairių priežasčių – nuo paprasto apsinuodijimo maistu iki rimtų neurologinių ar infekcinių susirgimų. Svarbiausia yra stebėti simptomų trukmę ir intensyvumą. Jei abejojate, nedelskite kreiptis į sveikatos specialistus. Rūpindamiesi savo sveikata, galite ne tik išvengti komplikacijų, bet ir greičiau grįžti į kasdienį gyvenimą.
