Paprasti gyvenimo būdo pokyčiai, padėsiantys išvengti prostatos vėžio
Prostatos vėžys – viena dažniausių vyrų onkologinių ligų pasaulyje. Nors tokie veiksniai kaip amžius ar genetika yra neišvengiami, mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad gyvenimo būdas turi reikšmingą įtaką prostatos vėžio rizikai. Naujausi tyrimai rodo, kad net keli paprasti įpročiai gali sumažinti tikimybę susirgti arba bent jau padėti atitolinti ligos vystymąsi.
Štai ką rekomenduoja sveikatos ekspertai remiantis patikimų medicinos centrų išvadomis.
Subalansuota, augalinė mityba
Daugelis mokslinių studijų patvirtina, kad mityba daro didelę įtaką prostatos sveikatai. Ypač naudinga yra Viduržemio jūros dieta, kurioje gausu daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, ankštinių augalų, žuvies ir sveikųjų riebalų, tokių kaip alyvuogių aliejus ar avokadai.
Ypač rekomenduojami produktai:
- Pomidorai (dėl likopeno, antioksidanto, siejamo su mažesne prostatos vėžio rizika),
- Brokoliai ir kiti kryžmažiedžiai augalai,
- Riešutai ir sėklos,
- Žaliosios lapinės daržovės.
Vengtina:
- Raudona ir perdirbta mėsa,
- Riebūs pieno produktai,
- Pridėtinis cukrus ir labai perdirbtas maistas.
Tyrimai rodo, kad mitybos pokyčiai gali sulėtinti net jau diagnozuoto prostatos vėžio progresavimą.
Reguliarus fizinis aktyvumas
Net ir vidutinio intensyvumo judėjimas, pavyzdžiui, greitas ėjimas, gali turėti didelę reikšmę prostatos sveikatai. Fizinė veikla padeda reguliuoti hormonų pusiausvyrą, mažina uždegiminius procesus organizme ir stiprina imuninę sistemą.
Rekomenduojama:
- Bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aktyvumo per savaitę (pvz., 30 minučių 5 kartus per savaitę),
- Arba 75 minutės intensyvaus fizinio krūvio per savaitę,
- Įtraukti ištvermės, jėgos ir lankstumo pratimus.
Sveiko svorio palaikymas
Nutukimas siejamas su didesne agresyvesnių prostatos vėžio formų rizika. Palaikant normalų kūno svorį sumažėja uždegimų ir hormoninių disbalansų tikimybė.
Kūno masės indeksas (KMI) turėtų būti tarp 18,5 ir 24,9 – tai optimalus intervalas pagal PSO gaires.
Žalingų įpročių atsisakymas
Rūkymas didina ne tik prostatos vėžio riziką, bet ir blogina gydymo efektyvumą jau diagnozavus ligą. Nutraukus rūkymą, rizika palaipsniui mažėja.
Alkoholio vartojimas turėtų būti ribojamas. Rekomenduojama ne daugiau kaip vienas gėrimas per dieną.
Pakankamas vitamino D kiekis
Kai kurie tyrimai rodo, kad žemas vitamino D lygis gali būti susijęs su didesne prostatos vėžio rizika. Natūralus šaltinis – saulė, tačiau šaltuoju metų laiku rekomenduojama vartoti papildus, pasitarus su gydytoju.
Reguliarios sveikatos patikros
Ankstyva diagnostika gali išgelbėti gyvybę. Lietuvoje vyrai nuo 50 metų (arba nuo 45, jei šeimoje yra buvę prostatos vėžio atvejų) gali dalyvauti nemokamoje prostatos vėžio prevencijos programoje.
Svarbiausias tyrimas – PSA (prostatos specifinio antigeno) kraujo tyrimas. Kuo anksčiau nustatomas padidėjęs PSA, tuo didesnė tikimybė sėkmingai gydytis.
Streso valdymas ir pakankamas miegas
Ilgalaikis stresas veikia imunitetą ir skatina uždegiminius procesus. Naudinga praktikuoti:
- Meditaciją,
- Kvėpavimo pratimus,
- Reguliarų poilsį.
Taip pat labai svarbu kokybiškas 7–8 val. miegas kiekvieną naktį.
Prostatos vėžio rizika nėra visiškai išvengiama, tačiau ją galima žymiai sumažinti sveikais gyvenimo būdo pasirinkimais. Subalansuota mityba, aktyvus judėjimas, sveiko svorio palaikymas, reguliarūs tyrimai ir žalingų įpročių atsisakymas – tai paprasti, bet veiksmingi žingsniai, kuriuos gali žengti kiekvienas vyras.
Pasitarkite su gydytoju dėl individualios prevencijos strategijos, ypač jei turite rizikos veiksnių šeimos istorijoje.
Monika Jankauskienė
Žurnalistė, kuri rašo ne tik apie sveikatą, bet ir apie žmones, jų istorijas, kasdienius pasirinkimus ir sprendimus, kurie keičia gyvenimą. Jos tekstai – tai ne sausos žinios, o gyvi pasakojimai, kurie įkvepia rūpintis savimi, sustoti ir išgirsti, ką sako kūnas.
Nuo pirmojo interviu su gydytoju kaimo ambulatorijoje iki šiandienos pokalbių su pasaulinio lygio sveikatos ekspertais – Monika išmoko vieną paprastą tiesą: kiekvienas žmogus turi teisę suprasti savo sveikatą. Todėl ji rašo taip, kad suprastų visi – nuo močiutės, verdančios arbatą nuo kraujospūdžio, iki jaunuolio, ieškančio tiesos tarp sveikatingumo mitų.
Monikos straipsniai atpažįstami iš šilto tono, patikimos informacijos ir pagarbaus požiūrio į skaitytoją. Ji nebijo kalbėti apie jautrias temas – nuo lėtinių ligų iki emocinės sveikatos, nuo kasdienės mitybos iki sveikatos sistemų spragų. Viskas tam, kad žmogus jaustųsi ne pamokytas, o suprastas ir padrąsintas.
