Odos bėrimai ir niežulys: Priežastys, diagnozė ir gydymo būdai

8 Min. skaitymas
Odos bėrimai ir niežulys Priežastys, diagnozė ir gydymo būdai

Odos bėrimai ir niežulys – tai dažni odos sutrikimai, kurie gali būti ne tik nemalonūs, bet ir trukdantys kasdieniam gyvenimui. Šie simptomai dažnai yra organizmo reakcija į įvairius dirgiklius, alergenus arba infekcijas, tačiau jie taip pat gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas. Šiame straipsnyje aptarsime galimas odos bėrimų ir niežulio priežastis, diagnostikos procesą ir veiksmingus gydymo būdus.


Galimos odos bėrimų ir niežulio priežastys

Odos bėrimai ir niežulys gali atsirasti dėl daugybės priežasčių. Jos apima alergijas, infekcijas, autoimunines ligas, kontaktą su dirginančiomis medžiagomis ir kai kuriuos vaistus. Kiekviena iš šių priežasčių turi savitų požymių, kurie gali padėti nustatyti tikrąją problemą.

Alerginės reakcijos

Alergija yra viena iš dažniausių odos bėrimų ir niežulio priežasčių. Alergenai gali sukelti įvairaus pobūdžio odos reakcijas, tokias kaip dilgėlinė ar kontaktinis dermatitas.

  • Dilgėlinė: Atsiranda staiga, sukelia raudonas, niežtinčias dėmeles ar iškilimus ant odos. Dažniausiai priežastis būna maisto produktai, vaistai, vabzdžių įkandimai ar aplinkos alergenai.
  • Kontaktinis dermatitas: Sukeliamas, kai oda liečiasi su alergiją sukeliančia medžiaga, pvz., metalais, kosmetika, plovikliais arba augalais (pvz., ąžuolo lapais).

Odos infekcijos

Infekcijos, sukeltos bakterijų, virusų, grybelių arba parazitų, taip pat gali sukelti bėrimus ir niežulį.

  • Bakterinės infekcijos: Impetiga yra dažna vaikams ir sukelia pūlingus bėrimus ant odos. Kitos bakterinės infekcijos, tokios kaip celiulitas, gali sukelti paraudusią ir skausmingą odos sritį.
  • Virusinės infekcijos: Herpesas ir vėjaraupiai gali sukelti skausmingus ar niežtinčius bėrimus. Kiti virusai, pavyzdžiui, tymų ir raudonukės, taip pat gali sukelti odos bėrimus.
  • Grybelinės infekcijos: Grybeliai dažnai pažeidžia drėgnas odos vietas, pvz., kojas (pėdų grybelis), kirkšnis arba odos raukšles.
  • Parazitinės infekcijos: Utėlės ir niežai sukelia intensyvų niežulį ir bėrimus, dažniausiai atsirandančius aplink pirštus, riešus, alkūnes ir kitose kūno vietose.

Autoimuninės ligos

Kai kurios autoimuninės ligos sukelia odos bėrimus ir niežulį, nes imuninė sistema atakuoja paties organizmo ląsteles.

  • Psoriazė: Sukelia raudonus, žvynuotus, niežtinčius pleistrus ant odos, dažniausiai alkūnėse, keliuose ir galvos odoje.
  • Egzema (atopinis dermatitas): Lėtinė odos liga, kuri sukelia sausas, niežtinčias ir uždegimines odos vietas. Dažnai pasireiškia kūdikiams ir vaikams, bet gali tęstis ir suaugusiems.
  • Lupusas: Autoimuninė liga, kuri gali sukelti raudonus, drugelio formos bėrimus ant skruostų, taip pat kitus sisteminius simptomus.

Dirgikliai ir aplinkos veiksniai

Daugybė išorinių veiksnių gali sudirginti odą ir sukelti bėrimus arba niežulį.

  • Cheminiai dirgikliai: Kai kurios cheminės medžiagos, pvz., plovikliai, kosmetikos produktai ir kvepalai, gali dirginti odą.
  • Saulės spinduliai: Ilgalaikis UV spindulių poveikis gali sukelti nudegimus, kurie sukelia skausmą ir niežulį.
  • Temperatūros pokyčiai: Karštis ir prakaitavimas gali sukelti prakaitines liaukas ir bėrimus, o šaltis gali sukelti odos sausumą ir niežėjimą.

Vaistų šalutinis poveikis

Kai kurie vaistai gali sukelti odos bėrimus ir niežulį kaip šalutinį poveikį. Pavyzdžiui, antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar net kai kurie diuretikai gali sukelti odos bėrimus dėl alerginės reakcijos.


Odos bėrimų ir niežulio diagnostika

Norint nustatyti tikslią bėrimų ir niežulio priežastį, dažnai reikalinga specialisto pagalba. Diagnozei nustatyti gali būti atliekami šie veiksmai:

  • Medicininė apžiūra: Dermatologas ar šeimos gydytojas apžiūrės bėrimus ir išklausys simptomus, norėdamas išsiaiškinti jų pobūdį ir galimas priežastis.
  • Alerginiai testai: Jei įtariama alergija, gali būti atliekami odos dūrio arba pleistro testai, siekiant nustatyti, kuri medžiaga gali būti alergeno šaltinis.
  • Laboratoriniai tyrimai: Kai kuriais atvejais gali būti atliekami kraujo tyrimai arba odos biopsija, ypač jei įtariamos autoimuninės ligos ar infekcijos.
  • Histopatologinis tyrimas: Gydytojas gali paimti odos mėginį (biopsiją) mikroskopiniam tyrimui, jei reikia išsamesnės analizės.

Gydymo būdai

Odos bėrimų ir niežulio gydymas priklauso nuo simptomų priežasties. Štai pagrindiniai gydymo metodai:

Alergijų ir kontaktinio dermatito gydymas

  • Antihistamininiai vaistai: Mažina alerginius simptomus ir niežulį. Dažniausiai skiriami esant dilgėlinei ar kitoms alerginėms reakcijoms.
  • Steroidiniai kremai: Mažina uždegimą ir niežėjimą, tačiau turi būti vartojami atsargiai ir trumpą laiką.
  • Drėkinamieji kremai: Padeda apsaugoti ir atkurti odos barjerą, ypač naudingi kontaktiniam dermatitui.

Infekcijų gydymas

  • Antibakteriniai vaistai: Naudojami bakterinėms infekcijoms gydyti. Dažniausiai skiriami antibiotikai arba antibakteriniai kremai.
  • Priešvirusiniai vaistai: Gali būti naudojami virusinėms infekcijoms, pavyzdžiui, herpesui, gydyti.
  • Priešgrybeliniai preparatai: Kremai ar tabletės nuo grybelių naudojami, jei infekciją sukėlė grybelis.
  • Priešparazitiniai vaistai: Skiriami niežams arba utėlėms gydyti.

Autoimuninių ligų gydymas

  • Steroidiniai ir nehormoniniai kremai: Mažina uždegimą ir niežėjimą, dažnai naudojami psoriazės arba egzemos gydymui.
  • Imuninės sistemos slopintuvai: Kai kuriais atvejais skiriami imuninę sistemą slopinantys vaistai, pavyzdžiui, metotreksatas ar ciklosporinas.
  • Šviesos terapija (fototerapija): Naudojama, siekiant sumažinti uždegimą ir odos ląstelių augimą psoriazės atveju.

Simptomų valdymas ir niežulio mažinimas

  • Švelnūs odos priežiūros produktai: Naudokite drėkinamuosius kremus ir švelnius valiklius, kurie nepažeidžia odos barjero.
  • Vengimas dirgiklių: Stenkitės vengti kontakto su medžiagomis, kurios gali sudirginti odą ar sukelti alergiją.
  • Kompresai su šaltu vandeniu: Padeda sumažinti niežulį ir paraudimą. Tai naudinga esant ūmiems odos bėrimams.
  • Natūralios priemonės: Alavijo gelis, avižiniai kompresai ir kokosų aliejus gali padėti drėkinti ir raminti odą.

Profilaktika ir prevencinės priemonės

Norint išvengti odos bėrimų ir niežulio, svarbu laikytis profilaktikos priemonių:

  • Reguliariai drėkinkite odą: Ypač šaltuoju metų laiku, kai oda linkusi išsausėti.
  • Naudokite apsaugą nuo saulės: Apsaugokite odą nuo UV spindulių ir kitų žalingų aplinkos veiksnių.
  • Venkite alergiją sukeliančių medžiagų: Stenkitės naudoti švelnius, be kvapiklių ir parabenų kosmetikos bei buities produktus.
  • Stiprinti imunitetą: Tinkama mityba, pakankamas miegas ir streso valdymas padeda išlaikyti stiprią imuninę sistemą.
  • Venkite per didelio prakaitavimo: Karštis ir prakaitas gali pabloginti odos būklę, ypač esant egzemos ar psoriazės simptomams.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją dėl odos bėrimų ir niežulio?

Jei bėrimai ir niežulys tęsiasi ilgiau nei kelias dienas, yra skausmingi, plinta arba kartu pasireiškia kiti simptomai, pavyzdžiui, karščiavimas ar patinimas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

Ar visada reikia vaistų bėrimams ir niežuliui gydyti?

Ne visada. Kai kuriems atvejams pakanka odos drėkinimo, vengimo dirgiklių ir natūralių priemonių. Tačiau sunkesni atvejai gali reikalauti medicininio gydymo.

Ar alergijos testai padeda nustatyti bėrimų priežastį?

Taip, jei įtariama, kad bėrimai yra sukelti alergijos, alergijos testai gali padėti nustatyti konkretų alergeną ir jį išvengti ateityje.

Ar galima gydyti odos bėrimus natūraliomis priemonėmis?

Kai kurie bėrimai ir niežulys gali būti palengvinti natūraliais produktais, tokiais kaip alavijo gelis, avižų kompresai ar kokosų aliejus. Tačiau sunkesniais atvejais reikalingas medicininis gydymas.

Ar odos bėrimai yra užkrečiami?

Tai priklauso nuo priežasties. Infekciniai bėrimai, pvz., niežai ar impetiga, gali būti užkrečiami. Alerginės ir autoimuninės reakcijos nėra užkrečiamos.


Odos bėrimai ir niežulys gali būti įvairių veiksnių pasekmė, todėl tinkama diagnozė ir gydymas yra būtini norint tinkamai valdyti simptomus. Atsižvelgiant į priežastį ir simptomų pobūdį, galima pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą bei prevencines priemones.

Pasidalinkite šiuo straipsniu
Palikite komentarą