Mikroplastikai žemės ūkyje trukdo augalų fotosintezei, keldami grėsmę maisto saugumui
Naujas tarptautinis mokslininkų tyrimas atskleidžia, kad mikroplastikai, plačiai paplitę dirvožemyje, gali žymiai sutrikdyti augalų gebėjimą vykdyti fotosintezę – gyvybiškai svarbų procesą, nuo kurio priklauso ne tik augalų augimas, bet ir visos maisto grandinės stabilumas.
Tyrimas, publikuotas žurnale Nature Sustainability, rodo, kad mikroplastikų dalelės dirvožemyje keičia dirvos struktūrą, drėgmės balansą ir trukdo šaknų sistemai tinkamai įsisavinti vandenį bei maistines medžiagas. Dėl to augalai patiria stresą, kuris sumažina jų fotosintezės efektyvumą ir augimo greitį.
Mikroplastikų poveikis: nuo dirvos iki augalo ląstelės
Mikroplastikai – tai mažesnės nei 5 mm plastiko dalelės, kurios gali atsirasti iš trąšų, plastiko mulčų, šiltnamių dangų ar net nuotekų dumblo. Nors daug kalbėta apie jų poveikį vandenynams, dabar aiškėja, kad jų kaupimasis žemės ūkio dirvožemiuose yra kur kas didesnė grėsmė nei manyta anksčiau.
Mokslininkai nustatė, kad mikroplastikai sumažina chlorofilo kiekį lapuose, trikdo šaknų vystymąsi ir sumažina fotosintezei reikalingų fermentų aktyvumą. Augalai tampa silpnesni, mažiau atsparūs kenkėjams ir aplinkos stresui.
Maisto saugumas pavojuje
Kadangi fotosintezė yra pagrindinis energijos šaltinis augalų augimui, bet kokie jos sutrikimai tiesiogiai paveikia derliaus kiekį ir kokybę. Tai kelia rimtą grėsmę pasaulio maisto saugumui, ypač atsižvelgiant į tai, kad iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius turėtų pasiekti beveik 10 milijardų.
Mikroplastikų poveikis nėra vien tik fizinis – kai kurios plastiko dalelės taip pat gali išskirti toksinus ar absorbuoti sunkiuosius metalus bei pesticidus, kurie vėliau gali patekti į maisto grandinę. Tai kelia papildomą riziką žmonių sveikatai.
Sprendimų paieškos
Tyrėjai ragina tarptautines institucijas ir žemės ūkio sektorių skubiai imtis veiksmų:
- Griežtinti trąšų ir kompostų kokybės kontrolę, siekiant išvengti mikroplastikų patekimo į dirvą.
- Skatinti tvarių, biologiškai suyrančių žemės ūkio medžiagų naudojimą.
- Plėtoti mokslinius tyrimus, kad būtų geriau suprastas mikroplastikų poveikis skirtingoms kultūroms ir dirvožemio tipams.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad be koordinuotų veiksmų, mikroplastikai gali tapti viena pagrindinių kliūčių tvariam maisto gamybos vystymuisi.
„Jei nepradėsime veikti dabar, mikroplastikai taps nematomu, bet itin pavojingu mūsų maisto sistemų priešų“, – teigiama tyrimo išvadose.
Ši ataskaita dar kartą primena, kad plastiko tarša – ne tik jūros ar miestų problema. Ji jau dabar tyliai skverbiasi į dirvą, augalus ir mūsų lėkštes, grasindama vienam iš svarbiausių žmonijos resursų – saugiam, maistingam maistui.
Monika Jankauskienė
Žurnalistė, kuri rašo ne tik apie sveikatą, bet ir apie žmones, jų istorijas, kasdienius pasirinkimus ir sprendimus, kurie keičia gyvenimą. Jos tekstai – tai ne sausos žinios, o gyvi pasakojimai, kurie įkvepia rūpintis savimi, sustoti ir išgirsti, ką sako kūnas.
Nuo pirmojo interviu su gydytoju kaimo ambulatorijoje iki šiandienos pokalbių su pasaulinio lygio sveikatos ekspertais – Monika išmoko vieną paprastą tiesą: kiekvienas žmogus turi teisę suprasti savo sveikatą. Todėl ji rašo taip, kad suprastų visi – nuo močiutės, verdančios arbatą nuo kraujospūdžio, iki jaunuolio, ieškančio tiesos tarp sveikatingumo mitų.
Monikos straipsniai atpažįstami iš šilto tono, patikimos informacijos ir pagarbaus požiūrio į skaitytoją. Ji nebijo kalbėti apie jautrias temas – nuo lėtinių ligų iki emocinės sveikatos, nuo kasdienės mitybos iki sveikatos sistemų spragų. Viskas tam, kad žmogus jaustųsi ne pamokytas, o suprastas ir padrąsintas.
