Miego trūkumas padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką

Miegas – tai ne tik poilsis. Tai viena iš pagrindinių sveikatos pamatų, be kurios neįmanoma nei gera savijauta, nei ilgaamžiškumas. Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad lėtinis miego trūkumas tiesiogiai susijęs su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Ir tai nėra tik nuovargio klausimas – tai klausimas apie gyvenimo ir mirties ribą.

Kaip miegas veikia širdį?

Miego metu organizmas atlieka daugybę atstatomųjų funkcijų: reguliuoja kraujospūdį, mažina uždegiminius procesus, stiprina imuninę sistemą. Sutrikus šiam ciklui, padidėja simpatinės nervų sistemos aktyvumas, o tai reiškia – daugiau adrenalino, didesnis kraujospūdis, širdies plakimo padažnėjimas.

Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie miega mažiau nei 6 valandas per naktį, turi žymiai didesnę riziką susirgti hipertenzija, išemine širdies liga, insultu ir net širdies nepakankamumu. Miegas trumpesnis nei 5 val. per parą siejamas su dvigubai didesne mirties rizika nuo širdies ligų, lyginant su tais, kurie miega 7–8 valandas.

Miego apnėja – tylus žudikas

Miego trūkumas gali būti ne tik dėl per vėlai nueito miegoti ar per anksti atsikelto. Viena pavojingiausių būklių – miego apnėja, kai miegant trumpam sustoja kvėpavimas. Dėl to krinta deguonies kiekis kraujyje, smegenys gauna signalą „pabusti“, ir taip naktinis poilsis tampa fragmentuotas.

Ši būklė žymiai padidina kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimų ir net infarkto riziką. Dažnai miego apnėja lieka nediagnozuota, ypač jei žmogus neturi antsvorio, nors šis faktorius labai prisideda prie rizikos.

Uždegimas ir metaboliniai sutrikimai

Miego trūkumas skatina uždegiminius procesus organizme. Ilgalaikis uždegimas siejamas su ateroskleroze – kraujagyslių „užkalkėjimu“, kuris yra pagrindinis infarkto ir insulto priežastinis veiksnys.

Be to, nemiga ar nekokybiškas miegas keičia insulino jautrumą, skatina svorio augimą, didina cholesterolio kiekį kraujyje. Visi šie veiksniai – tiesus kelias į širdies ligas.

Miegas ir stresas: užburtas ratas

Kai neišsimiegame, padidėja streso hormonų kiekis – ypač kortizolio. Tai gali sukelti nuolatinį „kovos ar bėgimo“ režimą, kuris vargina širdį ir kraujagysles. Lėtinis stresas ir miego stoka – dvi viena kitą stiprinančios jėgos, kurios išsekina organizmą.

Blogiausia tai, kad kuo labiau žmogus nerimauja dėl sveikatos ar gyvenimo iššūkių, tuo sunkiau jam užmigti. Todėl būtina nutraukti šį ciklą – tiek psichologiškai, tiek fiziškai.

Kaip pagerinti miego kokybę?

Norėdami apsaugoti savo širdį, turime pradėti nuo miego higienos. Pagrindiniai žingsniai:

• Reguliarus miego grafikas – eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kasdien.
• Miego aplinka – tyli, tamsi, vėsi patalpa be ekranų.
• Vengti kofeino, alkoholio ir sunkaus maisto vakare.
• Riboti ekranų naudojimą bent 1 val. prieš miegą.
• Įtraukti atsipalaidavimo ritualus – kvėpavimo pratimus, meditaciją ar ramią muziką.

Jei šios priemonės nepadeda, verta pasitarti su gydytoju – ypač jei įtariama miego apnėja ar lėtinė nemiga.

Miegas – tai ne prabanga, o būtinybė. Rūpindamiesi savo nakties poilsiu, mes tiesiogiai rūpinamės savo širdimi, energija ir gyvenimo trukme. Nes kartais svarbiausias sveikatos žingsnis prasideda ne nuo sporto salės ar vitaminų, o nuo ankstesnio atsigulimo į lovą.