Kodėl vienų žmonių uodų įkandimai yra niežtesni nei kitų Naujas tyrimas rodo atsakymą

Kodėl vienų žmonių uodų įkandimai yra niežtesni nei kitų? Naujas tyrimas rodo atsakymą

Monika Jankauskienė
Kodėl vienų žmonių uodų įkandimai yra niežtesni nei kitų Naujas tyrimas rodo atsakymą

Kai kuriems žmonėms uodų įkandimai sukelia vos pastebimą niežulį, o kitiems – tikrą kančią: patinimą, paraudimą ir nepakeliamą norą kasytis. Kodėl taip skiriasi reakcijos į tą patį vabzdžio įkandimą? Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kad tai lemia mūsų imuninės sistemos ir nervų ląstelių sąveika.

Imuninės sistemos ir nervų ląstelių sąveika

Mūsų oda yra tankiai išvagota jutiminių neuronų, kurie aptinka aplinkos pokyčius ir perduoda signalus apie skausmą ar niežulį. Kai uodas įkanda, jis įšvirkščia seilių, kuriose yra baltymų, sukeliančių imuninį atsaką. Šie baltymai aktyvuoja imuninės sistemos ląsteles, kurios išskiria histaminą – medžiagą, sukeliančią niežulį ir uždegimą. Tyrimai su pelėmis parodė, kad tam tikros T ląstelės yra būtinos šiam niežuliui atsirasti. Pelės, kurioms trūko šių ląstelių, nesikasė net ir po alergeno poveikio .

Genetiniai veiksniai ir jautrumas

Kiekvieno žmogaus imuninė sistema reaguoja skirtingai į uodų seilių baltymus. Kai kuriems žmonėms išsivysto stipresnis alerginis atsakas, vadinamas „Skeeter“ sindromu, kuris pasireiškia dideliu patinimu, paraudimu ir net karščiavimu . Šis padidėjęs jautrumas gali būti paveldimas genetiškai.

Kaip sumažinti niežulį

Norint palengvinti niežulį po uodo įkandimo, rekomenduojama:

  • Vengti kasymosi, nes tai gali padidinti uždegimą ir sukelti infekciją.
  • Naudoti antihistamininius kremus ar tabletes, kurie mažina histamino poveikį.
  • Taikyti šaltus kompresus ar ledą, kad sumažintų patinimą ir niežulį.
  • Naudoti natūralias priemones, tokias kaip alavijo gelis ar avižų pasta, kurios ramina odą.

Svarbu stebėti savo organizmo reakcijas ir, esant stipriems simptomams, kreiptis į gydytoją.

Prevencija – geriausia apsauga

Kad išvengtumėte uodų įkandimų, rekomenduojama:

  • Naudoti repelentus su DEET ar kitomis veikliosiomis medžiagomis.
  • Dėvėti ilgomis rankovėmis ir kelnėmis, ypač vakare ar naktį.
  • Įrengti tinklelius ant langų ir durų, kad uodai nepatektų į patalpas.
  • Vengti stovinčio vandens šalia namų, nes tai yra uodų veisimosi vietos.

Suprasdami, kaip mūsų kūnas reaguoja į uodų įkandimus, galime geriau pasirūpinti savo sveikata ir komfortu vasaros metu.

Ar galima priprasti prie uodų įkandimų?

Įdomu tai, kad kai kuriems žmonėms laikui bėgant niežulys nuo uodų įkandimų tampa mažiau intensyvus. Tai gali būti susiję su imuninės sistemos „pripratusiu“ atsaku – organizmas išmoksta pernelyg neperdėti reakcijos į uodo seilėse esančius baltymus. Toks tolerancijos vystymasis pastebimas ypač tiems, kurie nuolat gyvena vietovėse, kur uodų labai daug.

Tačiau kai kuriems priešingai – kiekvienas sezonas gali atnešti vis stipresnę reakciją, ypač jei imuninė sistema jau yra aktyvi dėl kitų alergenų, infekcijų ar streso. Tad nors biologinis atsakas yra individualus, verta stebėti savo reakcijas ir, jei niežulys ar patinimas stiprėja, apsvarstyti prevencijos priemonių sustiprinimą.

Mažas įkandimas – didelė žinia iš organizmo

Uodo įkandimas – tai ne tik erzina dėmelė ant odos. Tai priminimas, kaip sudėtingai ir išmaniai veikia mūsų imuninė sistema. Kai ji pernelyg stipriai reaguoja, jaučiame diskomfortą, bet tai taip pat reiškia, kad mūsų kūnas – budrus. Mokslininkai tikisi, kad šie tyrimai padės kurti naujus, efektyvesnius niežulio malšinimo būdus – ne tik po uodų įkandimų, bet ir sergant lėtinėmis odos ligomis, tokiomis kaip egzema ar dilgėlinė.

Tad kai kitą kartą kasysimės dėl įkyraus įgėlimo – prisiminkime, kad tai ne tik vabzdžio darbas, bet ir mūsų kūno atsakas. Ir galbūt net nedidelis žingsnis link didesnio medicinos proveržio.

Pasidalinkite šiuo straipsniu
Esu Monika Jankauskienė – sveikatos temų pasakotoja, siekianti, kad medicina turėtų veidą. Mano tekstai – tai ne tik sausos diagnozės, bet ir gyvi pasakojimai apie sprendimus, kurie keičia gyvenimą. Nuo pirmojo pokalbio kaimo ambulatorijoje iki diskusijų su pripažintais ekspertais, aš išmokau vieną tiesą: kiekvienas žmogus turi teisę suprasti savo sveikatą be sudėtingų terminų žodyno. Rašau taip, kad suprastų visi – ir močiutė, plikanti vaistažolių arbatą, ir savęs ieškantis jaunuolis. Savo straipsniuose jungiu patikimą, ekspertų patikrintą informaciją su šiluma ir pagarba žmogui. Nebijau nepatogių temų. Nesvarbu, ar tai būtų emocinė sveikata, lėtinės ligos ar sveikatos sistemos spragos – mano tikslas yra, kad perskaitę straipsnį jaustumėtės ne kritikuojami, o suprasti, padrąsinti ir pasiruošę išgirsti, ką sako jūsų kūnas.
Komentarų: 0