Kai įsipjauname pirštą, pamatome raudoną kraują. Šią spalvą jam suteikia būtent eritrocitai – raudonieji kraujo kūneliai. Tai yra pačios gausiausios ląstelės mūsų organizme. Jų turime tiek daug, kad jos sudaro beveik pusę viso mūsų kraujo tūrio.
Tačiau eritrocitai nėra tik dėl spalvos. Tai yra mūsų gyvybės kuras. Dažnai, kai jaučiamės pavargę, išsekę ar tiesiog „be jėgų“, priežastis slypi būtent šių mažų ląstelių veikloje.
Pabandykime paprastai išsiaiškinti, ką jos veikia, kodėl jų kartais sumažėja ir ką reiškia, kai gydytojas sako, jog kraujas yra „tirštas“.
Ką jos veikia mūsų kūne?
Eritrocitus geriausia įsivaizduoti kaip milijardus mažyčių krovininių automobilių, kurie be sustojimo važinėja po mūsų kūną.
Jų maršrutas visada toks pat. Pirmiausia jie nuvyksta į plaučius. Ten jie pasikrauna krovinį – deguonį. Tada jie keliauja per visą kūną ir išvežioja šį deguonį į kiekvieną organą: smegenims, kad galėtume mąstyti, raumenims, kad galėtume judėti, ir širdžiai, kad ji galėtų plakti.
Atidavę deguonį, jie nepailsi. Jie paima „šiukšles“ – anglies dvideginį – ir parveža jį atgal į plaučius, kad mes galėtume jį iškvėpti.
Šis procesas vyksta kiekvieną sekundę. Jei eritrocitų sumažėja arba jie tampa silpni, organai negauna deguonies. O be deguonies nėra ir energijos. Štai kodėl pagrindinis eritrocitų sutrikimo požymis beveik visada yra nuovargis.
Kai eritrocitų per mažai (Mažakraujystė)
Tai viena dažniausių būklių pasaulyje. Mediciniškai tai vadinama anemija, o liaudiškai – mažakraujyste.
Kai tyrimų lape matote, kad eritrocitų (RBC) skaičius yra žemiau normos, tai reiškia, kad jūsų organizme trūksta tų „krovininių automobilių“. Deguonis tiesiog nenuvežamas ten, kur jo reikia.
Žmogus tai pajunta gana greitai. Atsiranda nuolatinis silpnumas, norisi miego, oda tampa blyški, o lipant laiptais greičiau pritrūksta oro. Gali pradėti slinkti plaukai ar lūžinėti nagai.
Dažniausiai taip nutinka dėl labai paprastos priežasties – geležies trūkumo. Geležis yra pagrindinė medžiaga, reikalinga eritrocitams gaminti. Jei nevalgome pakankamai mėsos ar daržovių, arba jei organizmas geležies nepasisavina, eritrocitų gamyba sustoja. Taip pat jų gali sumažėti netekus kraujo ar trūkstant B grupės vitaminų.
Kai eritrocitų per daug
Gali pasirodyti, kad kuo daugiau eritrocitų – tuo geriau, juk daugiau deguonies? Deja, taip nėra.
Kai eritrocitų pasidaro per daug, kraujas tampa tirštas ir klampus. Įsivaizduokite greitkelį, kuriame yra per daug automobilių – eismas tiesiog sustoja. Tirštam kraujui sunku tekėti per smulkias kraujagysles, todėl apsunkinamas širdies darbas.
Kodėl taip nutinka?
Labai dažnai tai būna paprasčiausias skysčių trūkumas. Jei geriate mažai vandens, skystoji kraujo dalis sumažėja, o ląstelių santykinai padaugėja. Tai vadinama „netikruoju“ padidėjimu – užtenka atsigerti vandens, ir viskas grįžta į normas.
Kita dažna priežastis – rūkymas. Rūkant organizmui nuolat trūksta deguonies, todėl jis bando gelbėtis gamindamas daugiau eritrocitų. Tai organizmo bandymas kompensuoti žalą. Panašiai nutinka ir gyvenant aukštai kalnuose, kur oras retesnis.
Hemoglobinas – eritrocito širdis
Kalbėdami apie eritrocitus, negalime nepaminėti hemoglobino. Tai dažnai būna atskira eilutė tyrime, bet ji neatsiejama nuo eritrocitų.
Hemoglobinas yra baltymas, esantis eritrocito viduje. Būtent jis „pagauna“ ir laiko deguonį. Galima sakyti, kad eritrocitas yra automobilis, o hemoglobinas – tai talpa kroviniui. Jei eritrocitų skaičius geras, bet hemoglobino mažai – automobiliai važinėja tušti. Rezultatas tas pats – organai dūsta be deguonies.
Ką daryti gavus tyrimo atsakymą?
Jei matote nukrypimus, svarbiausia neieškoti sudėtingų ligų internete. Eritrocitų rodikliai labai priklauso nuo jūsų gyvenimo būdo.
Jei rodikliai per žemi, pagalvokite apie mitybą. Galbūt pastaruoju metu valgėte mažiau pilnavertį maistą? Gydytojas greičiausiai patars atlikti papildomą geležies atsargų (feritino) tyrimą ir, jei reikės, paskirs papildų ar pakoreguos dietą.
Jei rodikliai per aukšti, pirmas klausimas sau turėtų būti: „Ar geriu pakankamai vandens?“ Taip pat tai rimtas signalas rūkantiems – organizmas rodo, kad jam sunku kvėpuoti.
Mūsų kraujas atsinaujina nuolatos. Senieji eritrocitai žūsta, o kaulų čiulpuose kasdien gimsta milijardai naujų. Todėl rūpindamiesi savimi – valgydami, ilsėdamiesi ir gerdami vandenį – mes tiesiogiai statome savo kraują ir susigrąžiname energiją gyventi.
Straipsnis parengtas remiantis bendrosiomis medicinos žiniomis.
SVARBI INFORMACIJA: Šis tekstas yra šviečiamojo pobūdžio. Jame pateikta informacija negali atstoti gydytojo konsultacijos. Kiekvieno žmogaus situacija yra unikali, todėl tyrimus visada turi įvertinti specialistas.
