Kai žiūrite į savo bendro kraujo tyrimo atsakymus, tikriausiai matote ilgą sąrašą ląstelių. Sąrašo viršuje karaliauja neutrofilai ir limfocitai – jų kraujyje yra milijardai. Tačiau pačioje apačioje, dažniausiai kukliai susigūžusi, tūno eilutė pavadinimu Bazofilai (laboratorijos lape dažnai žymima BASO).
Tai yra pačios rečiausios baltosios kraujo ląstelės. Jų yra tiek mažai, kad dažnai sveiko žmogaus tyrime jų randama lygiai nulis – ir tai yra visiškai normalu.
Tačiau kartais šis skaičius šokteli į viršų. Internete tokiais atvejais gausu gąsdinančių diagnozių, tačiau realybėje bazofilų padidėjimas dažniausiai reiškia kur kas paprastesnius dalykus, pavyzdžiui, tai, kad jūsų organizmas tiesiog pernelyg audringai reaguoja į aplinką.
Ką bazofilai veikia mūsų kūne?
Jei kitas imunines ląsteles lyginome su kariais ar valytojais, tai bazofilai yra organizmo signalizacija.
Nors jų mažai, jos yra labai galingos. Šių ląstelių viduje yra maišeliai (granulės), pilni biologiškai aktyvių medžiagų, iš kurių žinomiausia – histaminas.
Prisiminkite, kas nutinka, kai įkanda uodas. Vieta parausta, patinsta ir pradeda beprotiškai niežtėti. Tai – bazofilų darbas. Kai jos pamato priešą (arba tai, ką laiko priešu, pavyzdžiui, žiedadulkes), jos „sprogsta“, išleisdamos histaminą į aplinką.
Tai sukelia uždegimą, išplečia kraujagysles ir pritraukia kitas imunines ląsteles į kovos vietą. Paprastai tariant, bazofilai yra tie, kurie pradeda aliarmą: „Dėmesio! Čia kažkas negerai!“
Skaičiai: kas yra norma?
Skirtingai nei kitų ląstelių, kurių skaičiuojame tūkstančiais, bazofilų kiekis yra labai mažas.
Tyrimų lapelyje matysite dvi eilutes:
- Absoliutus skaičius (BASO#): Norma suaugusiems yra labai maža – maždaug 0 – 0,2 (×10⁹/l).
- Procentai (BASO%): Jos sudaro tik apie 0 – 1 proc. visų leukocitų.
Svarbu įsidėmėti: Jei jūsų tyrimų lape prie bazofilų parašyta 0, tai yra puiku. Sveikam žmogui šių ląstelių gali kraujyje ir nebūti (arba jų yra tiek mažai, kad aparatas nefiksuoja).
Kodėl bazofilų padaugėja?
Būklė, kai šių ląstelių yra per daug, vadinama bazofilija. Skirtingai nei neutrofilų atveju, tai retai rodo bakterinę infekciją. Štai dažniausios priežastys:
1. Alergijos ir jautrumas (Priežastis Nr. 1)
Tai pati dažniausia priežastis. Jei kenčiate nuo šienligės, esate alergiški maistui, dulkėms ar gyvūnų plaukams, jūsų bazofilų kiekis gali būti nuolat šiek tiek padidėjęs. Organizmas yra nuolatinėje „kovinėje parengtyje“, pasiruošęs išskirti histaminą vos tik įkvėpsite alergeno.
2. Lėtinis uždegimas
Bazofilai dalyvauja ir lėtiniuose procesuose. Jų gali padaugėti sergant:
- Reumatoidiniu artritu.
- Uždegiminėmis žarnyno ligomis (opiniu kolitu).
- Žvyneline (psoriaze) ar egzema.
3. Skydliaukės veiklos sutrikimai
Įdomu tai, kad bazofilai reaguoja į skydliaukės hormonus. Jei skydliaukė veikia per silpnai (hipotirozė), bazofilų kiekis kraujyje gali šiek tiek padidėti.
4. Retesnės kraujo ligos
Būtent šią dalį radę internete žmonės labiausiai išsigąsta. Taip, tiesa, kad tam tikros kaulų čiulpų ligos (vadinamos mieloproliferacinėmis ligomis) sukelia bazofilų padidėjimą. Tačiau tokiais atvejais rodiklis būna ne šiek tiek virš normos, o labai aukštas, ir kartu drastiškai pakinta kiti kraujo rodikliai. Jei kiti tyrimai geri – tikimybė, kad tai rimta kraujo liga, yra labai maža.
Kodėl bazofilų sumažėja?
Kadangi norma prasideda nuo nulio, nustatyti „sumažėjimą“ (bazopeniją) yra sunku. Tačiau gydytojai atkreipia dėmesį, jei bazofilų visiškai nerandama tuo metu, kai jų turėtų būti.
Tai gali nutikti dėl:
- Ūmios infekcijos: Prasidėjus ūmiam uždegimui, bazofilai gali migruoti iš kraujo į audinius.
- Hipertirozės: Kai skydliaukė veikia per stipriai, bazofilų skaičius gali kristi.
- Vaistų: Ilgalaikis steroidų (hormoninių vaistų) vartojimas mažina šių ląstelių kiekį.
- Nėštumo: Hormoniniai pokyčiai taip pat gali laikinai sumažinti bazofilų skaičių.
Ką daryti pamačius nukrypimus?
Jei pamatėte, kad bazofilų eilutė pažymėta kaip neatitinkanti normos, pirmiausia užduokite sau kelis klausimus:
- Ar esate alergiškas? Galbūt dabar pavasaris ir viskas žydi? O gal suvalgėte kažką, kas jums nelabai tinka? Tai dažniausias paaiškinimas.
- Ar sergate lėtine liga? Jei turite sąnarių problemų ar lėtinį gastritą, nedidelis bazofilų padidėjimas gali būti jūsų „norma“.
- Kaip jaučiatės? Jei nejaučiate nieko blogo, o kiti kraujo rodikliai (hemoglobinas, leukocitai) yra geri – dažniausiai jaudintis nėra ko.
Gydytojai retai gydo „bazofilus“. Jie gydo priežastį – skiria vaistų nuo alergijos arba slopina uždegimą. Kai priežastis išnyksta, šie mažieji triukšmadariai nurimsta ir jų kiekis kraujyje vėl tampa normalus.
Apibendrinant: Bazofilai yra maža, bet svarbi jūsų gynybinės sistemos dalis. Jų padidėjimas dažniausiai yra ženklas, kad organizmas bando apsiginti nuo alergenų ar uždegimo, o ne signalas apie pavojingą ligą.
Straipsnis parengtas remiantis tarptautinėmis medicinos rekomendacijomis.
SVARBI INFORMACIJA: Šis tekstas yra informacinio pobūdžio. Jis negali pakeisti gydytojo konsultacijos. Kraujo tyrimo rezultatus visada geriausiai įvertins specialistas, matydamas visą jūsų sveikatos istoriją.
