Kai žiūrime į kraujo tyrimo atsakymus, dažniausiai matome daugybę sudėtingų pavadinimų. Vienas iš jų, kuris dažnai sukelia klausimų, yra Hematokritas (dažnai žymimas HCT).
Nors pavadinimas skamba sudėtingai, pats rodiklis yra labai logiškas ir paprastas. Iš esmės jis atsako į vieną pagrindinį klausimą: kokio tirštumo yra jūsų kraujas?
Mūsų kraujas nėra tik raudonas skystis. Jį sudaro dvi dalys: skystoji dalis (plazma, kuri yra tarsi vanduo) ir tirštoji dalis (ląstelės, daugiausia raudonieji kraujo kūneliai). Hematokritas parodo, kokią dalį kraujo tūrio užima būtent ląstelės.
Pabandykime tai įsivaizduoti virtuvėje. Jei gaminate trintą sriubą, hematokritas parodytų, kiek joje yra daržovių, o kiek – sultinio. Kuo daugiau daržovių – tuo tirštesnė sriuba. Taip ir su krauju.
Kodėl šis balansas toks svarbus?
Mūsų širdžiai ir kraujagyslėms reikia „aukso vidurio“.
Jei hematokritas per žemas, kraujas tampa per skystas, tarsi vanduo. Nors širdžiai jį pumpuoti lengva, toks kraujas perneša per mažai deguonies, nes jame trūksta „darbininkų“ – raudonųjų ląstelių.
Jei hematokritas per aukštas, kraujas tampa per tirštas, klampus. Įsivaizduokite, kas nutinka, kai bandote gerti labai tirštą kokteilį per šiaudelį – reikia daug jėgų. Taip ir širdžiai tampa sunku varinėti tirštą kraują, didėja rizika susidaryti krešuliams.
Kai rodiklis per didelis (Kraujas per tirštas)
Tai situacija, kurią gydytojai pamato labai dažnai, ir dažniausiai priežastis būna labai paprasta.
1. Dehidratacija (Skysčių trūkumas) Tai pati dažniausia priežastis. Jei tyrimo dieną gėrėte mažai vandens, jei lauke karšta, jei daug prakaitavote sportuodami ar vėmėte – jūsų kraujo skystoji dalis nugaravo, o ląstelės liko. Santykinai kraujas tapo tirštesnis. Dažniausiai užtenka atsigerti vandens, ir po kelių valandų hematokritas grįžta į normą.
2. Rūkymas Rūkančių žmonių organizmui nuolat trūksta deguonies (nes jį pakeičia smalkės). Bandydamas gelbėtis, organizmas gamina daugiau raudonųjų kūnelių, kad jie sugautų bent kruopelytę deguonies. Dėl to rūkorių kraujas dažnai būna tirštesnis ir hematokritas – aukštesnis.
3. Plaučių ligos Panašiai nutinka ir žmonėms, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis. Kadangi plaučiai negali pilnai aprūpinti kūno deguonimi, organizmas kompensuoja tai didindamas ląstelių kiekį.
Kai rodiklis per mažas (Kraujas per skystas)
Žemas hematokritas beveik visada eina koja kojon su kitu rodikliu – hemoglobinu. Jei jie abu žemi, tai klasikinis mažakraujystės (anemijos) požymis.
Tai reiškia, kad jūsų kraujyje tiesiog per mažai raudonųjų kūnelių. Priežastys gali būti įvairios:
- Trūksta geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties (organizmas neturi iš ko gaminti ląstelių).
- Netekote kraujo (dėl traumos, gausių mėnesinių ar vidinio kraujavimo).
- Organizme yra per daug skysčių (tai retesnis atvejis, bet pasitaiko, pavyzdžiui, nėštumo metu, kai kraujo tūris natūraliai padidėja, ir jis tampa šiek tiek skystesnis).
Tokiu atveju žmogus jaučiasi pavargęs, jam trūksta jėgų, gali svaigti galva, nes organai negauna pakankamai deguonies.
Kaip vertinti atsakymą?
Svarbiausia taisyklė – nevertinkite hematokrito atskirai. Gydytojas visada žiūri į trijulę: Eritrocitai (RBC) + Hemoglobinas (HGB) + Hematokritas (HCT). Šie trys rodikliai yra neatsiejami.
Jei pamatėte, kad jūsų hematokritas šiek tiek padidėjęs, pirmiausia paklauskite savęs: „Ar šiandien gėriau pakankamai vandens?“ Labai dažnai, pakartojus tyrimą gerai pailsėjus ir atsigėrus, skaičiai būna idealūs.
Jei rodiklis sumažėjęs, tai signalas, kad reikia pasirūpinti savo mityba, įtraukti daugiau geležies turinčių produktų ir pasitarti su gydytoju dėl papildomų tyrimų.
Mūsų kraujas yra dinamiškas, jis keičiasi priklausomai nuo to, ką valgome, kiek geriame ir kaip gyvename. Hematokritas – tai tiesiog priminimas išlaikyti balansą.
Straipsnis parengtas remiantis bendrosiomis medicinos žiniomis.
