Ekspertai atskleidžia paslėptus būdus, kaip cukrus spartina senėjimą ne tik dėl svorio augimo

Jeigu manote, kad cukrus yra tik saldus kelias link papildomų kilogramų, pagalvokite dar kartą. Naujausi tyrimai atskleidžia kur kas gilesnį ir tylesnį jo poveikį – cukrus spartina senėjimą ne tik fiziškai, bet ir ląstelių lygiu. Tai tarsi nematomas priešininkas, kuris ne tik žeidžia odą, bet ir ardo visą organizmo sistemą – nuo smegenų iki imuniteto. Ir visa tai vyksta tyliai, kol rytais maišome cukrų į kavą ar pasiduodame desertų pagundai.

Glikacija – senėjimo mechanizmas, kurio nesimato veidrodyje

Vienas iš pagrindinių būdų, kaip cukrus sendina mūsų organizmą, vadinamas glikacija. Tai cheminė reakcija, kai cukraus molekulės prisijungia prie baltymų ar lipidų organizme ir formuoja vadinamuosius galutinius glikacijos produktus (AGEs). Šie junginiai žaloja audinius, mažina jų elastingumą ir skatina uždegimus.

AGEs kaupiasi odoje, prisideda prie raukšlių atsiradimo, odos suglebimo ir netgi pigmentinių dėmių formavimosi. Bet tai tik paviršius – glikacija pažeidžia ir vidines struktūras: kraujagysles, širdies audinius, inkstus, net akis, didindama kataraktos riziką.

Cukrus silpnina kolageną ir odos atsinaujinimą

Kolagenas – tai odos „jaunystės tinklelis“, palaikantis jos stangrumą ir elastingumą. Tačiau kai organizme yra per daug cukraus, kolagenas tampa pažeidžiamas glikacijos proceso metu. Ypač pažeidžiamos yra I ir III tipo kolageno struktūros – būtent tos, kurios svarbiausios jaunai išvaizdai.

Rezultatas? Greičiau atsirandančios raukšlės, sumažėjęs odos tonusas, ilgesnis žaizdų gijimo laikas ir net padidėjęs jautrumas UV spinduliams. Kitaip tariant, saldūs desertai gali būti tavo odos senėjimo katalizatoriai.

Cukrus ir smegenų senėjimas – ne taip saldu, kaip atrodo

Nauji tyrimai taip pat atskleidžia ryšį tarp cukraus vartojimo ir kognityvinių funkcijų mažėjimo. Nuolatinis perdirbto cukraus vartojimas susijęs su sumažėjusia smegenų plastiškumu, prastesniu atminties formavimu ir net padidėjusia Alzheimerio ligos rizika. Cukrus sukelia uždegiminius procesus, kurie pažeidžia neuronų jungtis ir lėtina signalų perdavimą smegenyse.

Be to, didelė cukraus koncentracija kraujyje siejama su padidėjusiu streso hormono – kortizolio – lygiu. Tai tik dar labiau apsunkina smegenų veiklą ir skatina greitesnį nervinių audinių senėjimą.

Cukrus ir ląstelių senėjimas – telomerų trumpėjimas

Kaip jau kalbėjome anksčiau apie telomerus – ląstelių DNR galus, saugančius mūsų genetinę informaciją – jie trumpėja kiekvieną kartą, kai ląstelė dalijasi. Tačiau tyrimai rodo, kad žmonės, vartojantys daug cukraus, ypač iš gazuotų gėrimų, turi žymiai trumpesnius telomerus nei tie, kurie vengia pridėtinio cukraus.

Tai reiškia, kad cukrus pagreitina mūsų biologinį laikrodį. Ir ne tik teoriškai – šis procesas susijęs su padidėjusia vėžio, širdies ligų, diabeto ir net depresijos rizika.

Ką daryti, kad cukrus netaptų tavo senėjimo šaltiniu?

Gera žinia ta, kad šį procesą galima pristabdyti. Nereikia visiškai atsisakyti kiekvieno saldumyno, bet svarbu atkreipti dėmesį į tai, kiek ir kokio cukraus suvartojame. Pirmenybę teik natūraliems šaltiniams – vaisiams, datulėms, medui (saikingai), o ne rafinuotam ar paslėptam cukrui produktuose.

Taip pat verta į mitybą įtraukti daugiau antioksidantų – uogas, lapines daržoves, riešutus, kurie padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, susidarančiais glikacijos metu. Ir, žinoma, nepamiršk fizinio aktyvumo – jis ne tik degina perteklių cukraus, bet ir skatina ląstelių atsinaujinimą.

Tad kai kitą kartą norėsi pasilepinti saldėsiu, prisimink: kartais mažiau – reiškia daugiau. Ilgiau jaunystės, ilgiau sveikatos ir daugiau energijos tavo dienai.