Varpos kreivumo simptomai gali skirtis priklausomai nuo būklės priežasties, tačiau dažniausi požymiai yra:

• Varpos išlinkimas ar kreivumas erekcijos metu: Tai pagrindinis simptomas, kuomet varpa išlenkiama į šoną, į viršų, į apačią arba netgi turi sudėtingą kreivę. Kreivumas gali būti pastebimas tik erekcijos metu, tačiau kai kuriuose atvejuose matomas ir be erekcijos.
• Skausmas erekcijos metu: Dažnas simptomas, ypač susijęs su įgytu kreivumu, pavyzdžiui, Peyronie liga. Skausmas gali būti nuo lengvo iki labai intensyvaus, trukdydama normaliai seksualinei veiklai.
• Palpavimas randų audinio: Ypač Peyronie ligos atveju, varpos šaunamoje dalyje gali būti juntami kietai randai ar plakoidai, kurie yra kreivumo priežastis.
• Varpos formos pokyčiai: Be kreivumo, gali pasireikšti kitokie varpos formos pokyčiai, tokie kaip trumpėjimas, varpos galvutės deformacija ar „butelio kaklo“ sindromas.
• Erektilinė disfunkcija: Kreivumas gali trukdyti normaliai erekcijai arba sukelti erekcijos palaikymo sunkumų, dėl to gali būti sunku užmegzti ar palaikyti lytinius santykius.
• Psichologiniai simptomai: Varpos kreivumo sukeliamas diskomfortas ir pasikeitimai seksualinėje funkcijoje gali lemti žemą savęs vertinimą, stresą, depresiją ir partnerystės problemas.

Pastebėjus šiuos simptomus, ypač jei jie trukdo kasdieninei veiklai ar lytiniams santykiams, svarbu kreiptis į urologą ar seksualinės medicinos specialistą, kad būtų įvertinta būklė ir pasiūlytas tinkamas gydymas.

Priežastys

Varpos kreivumo priežastys gali būti įvairios, priklausomai nuo to, ar kreivumas yra įgimtas, ar įgytas.

• Įgimtas varpos kreivumas yra rezultatas nenormalaus varpos audinių augimo, kai viena varpos pusė auga greičiau nei kita. Tai gali būti pastebėta jau nuo paauglystės, kai prasideda seksualinis brendimas ir aiškiai matomos erekcijos.
• Įgytas varpos kreivumas, dažniausiai susijęs su Peyronie liga, atsiranda dėl randų audinio (plakoidų) susiformavimo varpos viduje. Plakoidai formuojasi dėl:
  • Traumų: Seksualinės veiklos metu ar dėl nelaimingų atsitikimų gali atsirasti mikrotraumų, kurios su laiku sukelia randų audinio formavimąsi.
  • Uždegiminės reakcijos: Kai kuriems vyrams uždegiminė reakcija varpos audiniuose gali būti intensyvesnė, dėl to formuojasi randas.
  • Genetiniai veiksniai: Manoma, kad tam tikri genetiniai veiksniai gali didinti jautrumą Peyronie ligai.
  • Amžius: Rizika susirgti Peyronie liga didėja su amžiumi, ypač vyresniems nei 50 metų vyrams.
  • Kitos sveikatos būklės: Tam tikros ligos, pavyzdžiui, diabetas ar aterosklerozė, gali padidinti riziką susirgti Peyronie liga dėl kraujotakos sutrikimų ar kitų audinių pažeidimų.

Nors tikslūs varpos kreivumo mechanizmai gali skirtis, svarbu atpažinti simptomus ir kreiptis į specialistą, kad būtų įvertintas kreivumo laipsnis ir pasiūlytas tinkamas gydymas. Ankstyvas kreipimasis padeda išvengti galimų komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Rizikos veiksniai

Varpos kreivumo rizikos veiksniai skiriasi priklausomai nuo to, ar kreivumas yra įgimtas, ar įgytas dėl tokių būklių kaip Peyronie liga. Čia pateikiami pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie gali prisidėti prie varpos kreivumo vystymosi:

• Amžius: Vyresni vyrai yra labiau linkę įgyti varpos kreivumą, ypač dėl Peyronie ligos, kuri dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 40-50 metų amžiaus vyrams.
• Varpos trauma: Bet kokia varpos trauma, ypač susijusi su seksualine veikla, gali sukelti mikrotraumas varpos audiniuose, kurios vėliau gali išsivystyti į randų audinį ir sukelti kreivumą.
• Genetinis polinkis: Tyrimai rodo, kad šeimos istorija, susijusi su Peyronie liga ar kitomis jungiamojo audinio ligomis, gali padidinti varpos kreivumo riziką.
• Lytinės veiklos praktikos: Intensyvus ar netinkamas seksualinis elgesys gali didinti traumų ir tolesnio kreivumo riziką.
• Sveikatos būklės: Tam tikros sveikatos būklės, pavyzdžiui, diabetas, aterosklerozė ar kitos ligos, kurios veikia kraujotaką ar audinių elastingumą, gali didinti varpos kreivumo riziką.
• Uždegiminės reakcijos: Asmenys, kurių organizme vyksta intensyvios uždegiminės reakcijos, gali būti linkę į audinių pažeidimus, kurie gali sukelti kreivumą.

Atsižvelgiant į šiuos rizikos veiksnius, svarbu reguliariai tikrinti savo sveikatos būklę ir, pastebėjus bet kokius varpos kreivumo požymius, nedelsiant kreiptis į urologą ar seksualinės medicinos specialistą. Ankstyvas diagnozavimas ir intervencija gali padėti išvengti komplikacijų ir pagerinti gydymo rezultatus.

Komplikacijos

Varpos kreivumas, priklausomai nuo jo laipsnio ir priežasties, gali sukelti keletą komplikacijų, kurios veikia tiek fizinę, tiek psichologinę vyrų sveikatą:

• Seksualinės funkcijos sutrikimai: Sunkus kreivumas gali apsunkinti ar padaryti neįmanomus lytinius santykius dėl fizinio diskomforto ar nesugebėjimo išlaikyti erekcijos. Tai gali sukelti erektilinę disfunkciją.
• Skausmas: Ypač įgyto varpos kreivumo, pvz., dėl Peyronie ligos, atveju gali pasireikšti skausmas, ypač erekcijos metu. Skausmas gali būti nuo lengvo iki labai stipraus, trukdydamas seksualinei veiklai.
• Psichologinė įtampa: Varpos kreivumas gali sukelti žemą savęs vertinimą, depresiją, nerimą ir partnerystės problemas. Vyrų, patiriančių šią būklę, savijauta gali smarkiai pablogėti dėl baimės ar gėdos jausmo.
• Fizinis diskomfortas: Net ir be seksualinės veiklos, kai kuriems vyrams varpos kreivumas sukelia fizinį diskomfortą ar skausmą, ypač kai varpa yra įtempta arba spaudžiama.
• Santykių problemos: Sutrikusi seksualinė funkcija ir su ja susiję psichologiniai iššūkiai gali sukelti įtampą santykiuose, komunikacijos sunkumus ir netgi partnerių atitolimą.

Svarbu kreiptis į gydytoją, jei pastebėti varpos kreivumo simptomai, kad būtų išvengta šių komplikacijų arba jų poveikis būtų minimizuotas. Ankstyvas kreipimasis gali padėti nustatyti tinkamą gydymo planą, kuris pagerintų gyvenimo kokybę ir sumažintų neigiamą poveikį.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreiptis į gydytoją dėl varpos kreivumo reikėtų nedelsiant, jei pastebite šiuos požymius ar simptomus:

• Pastebimas varpos išlinkimas ar kreivumas: Jeigu varpa išlinkusi arba kreiva erekcijos metu ir tai yra naujas arba pablogėjęs pokytis, verta konsultuotis su specialistu.
• Skausmas erekcijos metu: Bet koks skausmas ar diskomfortas, atsirandantis erekcijos metu, yra svarbi priežastis kreiptis į gydytoją, ypač jei skausmas trukdo seksualinei veiklai.
• Sunkumai vykdant lytinius santykius: Jeigu dėl kreivumo atsiranda sunkumų ar neįmanoma vykdyti lytinių santykių, svarbu ieškoti profesionalios pagalbos.
• Palpavimas randų audinio varpoje: Jeigu jaučiate kietus mazgus ar audinio tankio pokyčius varpoje, tai gali būti Peyronie ligos požymis.
• Psichologinis diskomfortas: Jeigu dėl varpos išvaizdos ar funkcijos patiriate stresą, nerimą ar kitus psichologinius sunkumus, konsultacija su specialistu gali padėti.
• Erektilinė disfunkcija: Jeigu pastebite erekcijos palaikymo ar pasiekimo sunkumus, kurie anksčiau nebuvo būdingi.

Specialistas, paprastai urologas, atliks būtinus tyrimus, įvertins būklės laipsnį ir pasiūlys tinkamiausias gydymo galimybes. Svarbu prisiminti, kad ankstyvas kreipimasis gali padėti išvengti galimų komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Prevencija

Prevencija varpos kreivumo atveju gali būti sudėtinga, ypač atsižvelgiant į tai, kad kai kurie kreivumo atvejai yra įgimti ir negali būti išvengti. Tačiau įgytas varpos kreivumas, dažniausiai susijęs su Peyronie liga, leidžia taikyti tam tikras prevencines priemones:

• Atsargumas seksualinės veiklos metu: Vengti staigių ar pernelyg intensyvių judesių, kurie gali sukelti varpos traumas. Seksualinės pozicijos, kurios didina traumų riziką, turėtų būti vengiamos.
• Gyvenimo būdo veiksniai: Sveikas gyvenimo būdas, įskaitant subalansuotą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą ir svorio kontrolę, gali padėti sumažinti uždegiminius procesus organizme ir stiprinti bendrą sveikatą, taip mažinant riziką susirgti ligomis, kurios gali prisidėti prie varpos kreivumo.
• Alkoholio vartojimo ir rūkymo ribojimas: Šie įpročiai gali pakenkti kraujotakai ir audinių sveikatai, taip didinant varpos kreivumo riziką.
• Tinkama varpos higiena: Užkirsti kelią infekcijoms, kurios gali sukelti uždegimą ir audinių pažeidimus.
• Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Ankstyvas bet kokių sveikatos problemų, įskaitant urologinius sutrikimus, nustatymas ir gydymas gali padėti išvengti komplikacijų, kurios gali sukelti ar pabloginti varpos kreivumą.
• Informuotumas: Žinios apie varpos kreivumo simptomus ir priežastis gali padėti anksti atpažinti problemą ir kreiptis į gydytoją.

Nors ne visi varpos kreivumo atvejai gali būti išvengti, šios prevencinės priemonės gali padėti sumažinti riziką ar bent jau sumažinti būklės progresavimą bei su ja susijusį diskomfortą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas sukelia varpos kreivumą?

Varpos kreivumas gali būti įgimtas, dėl nelygaus varpos audinių augimo, arba įgytas, dažniausiai dėl Peyronie ligos, kai varpos audiniuose susiformuoja randų audinys po traumos ar uždegimo.

Ar varpos kreivumas yra dažnas?

Varpos kreivumas nėra labai retas. Įgytas kreivumas, ypač susijęs su Peyronie liga, dažniausiai pasitaiko vyresniems nei 40 metų vyrams, tačiau tikslūs paplitimo skaičiai gali skirtis.

Kaip nustatoma varpos kreivumo būklė?

Diagnozė paprastai nustatoma remiantis paciento anamneze, fizinio patikrinimo metu ir atlikus papildomus tyrimus, pvz., ultragarsą, kurie padeda įvertinti kreivumo laipsnį ir randų audinio buvimą.

Kokie gydymo būdai yra efektyviausi varpos kreivumui gydyti?

Gydymo strategijos priklauso nuo kreivumo laipsnio ir simptomų sunkumo. Jos gali apimti vaistų terapiją, injekcijas į varpą, šoko bangų terapiją ar chirurginį įsikišimą. Lengvesniais atvejais gali būti pasiūlytos nemedikamentinės gydymo priemonės.

Ar varpos kreivumas gali turėti įtakos vaisingumui ar seksualinei funkcijai?

Nors varpos kreivumas pats savaime dažniausiai neturi tiesioginio poveikio vaisingumui, jis gali apsunkinti lytinius santykius dėl skausmo ar diskomforto, taip netiesiogiai veikiant seksualinę funkciją ir santykių kokybę. Esant reikšmingam kreivumui ar skausmui, rekomenduojama kreiptis į specialistą.