Sugriuvę plaučiai, mediciniškai vadinami pneumotorakse, yra būklė, kai oro patekimas į pleuros ertmę – tarpą tarp plaučių ir krūtinės sienelės – sukelia plaučio dalinį ar visišką susilpnėjimą ar net sugriūvimą. Tai gali atsitikti dėl traumos, pvz., avarijos, smūgio į krūtinę, arba staiga, be akivaizdžios priežasties, vadinama spontanišku pneumotoraksu. Kartais būklė išsivysto dėl kitų sveikatos sutrikimų, tokių kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), plaučių vėžys ar infekcinės plaučių ligos, kurios silpnina plaučių audinį.

Sugriuvę plaučiai gali sukelti įvairaus sunkumo simptomus, priklausomai nuo pneumotorakso tipo ir ploto. Dažniausi simptomai yra staigus krūtinės skausmas ir sunkumai kvėpuojant. Kitos galimos būklės požymiai apima dusulį, greitą paviršutinišką kvėpavimą, nuovargį, mėlyną odos atspalvį dėl deguonies trūkumo (cianozę) ir greitą širdies plakimą.

Gydymas priklauso nuo pneumotorakso sunkumo ir gali svyruoti nuo stebėjimo ir poilsio iki medicininių procedūrų, įskaitant oro ar dujų pašalinimą iš pleuros ertmės per ploną adatą ar vamzdelį (torakocentezę), ir chirurgiją sunkesniais atvejais. Ankstyvas gydymas yra svarbus, siekiant išvengti komplikacijų, tokių kaip recidyvuojantis pneumotoraksas, infekcija ar net plaučių hipertenzija.

Sugriuvusių plaučių prevencija yra sudėtinga, ypač jei būklė atsiranda spontaniškai, tačiau sveikos gyvensenos palaikymas, atsargumas sportuojant ar dirbant su potencialiai pavojingais įrankiais gali sumažinti trauminio pneumotorakso riziką.

Simptomai

Sugriuvę plaučiai, medicinos terminologijoje vadinami pneumotoraksu, yra būklė, kai oro patekimas į krūtinės ertmę tarp plaučio ir krūtinės sienelės sukelia plaučio susilpnėjimą ar net visišką susigriovimą. Ši būklė gali atsirasti staiga ir reikalauti skubios medicininės pagalbos. Sugriuvusių plaučių simptomai gali skirtis priklausomai nuo pneumotorakso tipo ir sunkumo, tačiau dažniausiai apima:

• Staigus krūtinės skausmas: Paprastai skausmas yra aštrus ir gali pablogėti kvėpuojant giliai, kosint ar čiaudint.
• Kvėpavimo sutrikimai: Oro kaupimasis tarp plaučio ir krūtinės sienelės gali trukdyti normaliam kvėpavimui, dėl ko gali pasireikšti dusulys, paviršutiniškas ar greitas kvėpavimas.
• Cianozė: Dėl deguonies trūkumo kraujyje gali pasireikšti odos ir lūpų mėlynavimas.
• Greitas širdies plakimas: Organizmas bando kompensuoti sumažėjusį deguonies kiekį, dėl ko gali padidėti širdies susitraukimų dažnis.
• Kvėpavimo paviršutiniškumas: Bandymas sumažinti krūtinės skausmą gali sukelti seklią kvėpavimą.

Sunkiais atvejais gali pasireikšti šokas dėl nepakankamo deguonies tiekimo į organizmą. Svarbu pabrėžti, kad bet kuris iš šių simptomų, ypač jei jie atsiranda staiga, yra signalas nedelsiant kreiptis į gydytoją ar skubios pagalbos tarnybas. Ankstyva diagnozė ir gydymas yra svarbūs siekiant išvengti komplikacijų ir užtikrinti palankią ligos eigą.

Priežastys

Sugriuvę plaučiai, mediciniškai vadinami pneumotoraksu, yra būklė, kai oras kaupiasi tarp plaučio ir krūtinės sienelės (pleuros ertmėje), sukeldamas plaučio susiliejimą. Tai gali atsitikti dėl įvairių priežasčių:

• Trauminis pneumotoraksas: Atsiranda dėl tiesioginio krūtinės sužalojimo, pavyzdžiui, avarijų, kritimų ar peilių bei šaunamųjų ginklų sužeidimų metu. Medicininės procedūros, pavyzdžiui, krūtinės punkcija ar kai kurios chirurginės intervencijos, taip pat gali sukelti pneumotoraksą.
• Spontaninis pneumotoraksas: Atsiranda be akivaizdžios traumos priežasties ir dažniausiai susijęs su plaučių pažeidimais dėl lėtinių plaučių ligų, pavyzdžiui, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL), cistinės fibrozės ar emfizemos. Taip pat gali atsirasti net ir sveikiems žmonėms dėl mažų oro burbuliukų (blebų) plyšimo plaučių viršūnėse.
• Katarinis pneumotoraksas: Atsiranda, kai infekcija ar uždegimas plaučiuose sukėlė pūlinį ar kitokį skysčio kaupimąsi, kuris gali prasiveržti į pleuros ertmę.

Rizikos veiksniai apima rūkymą, vyrišką lytį, aukštą augimą, ankstesnius pneumotorakso atvejus bei tam tikras genetines sąlygas, pavyzdžiui, Marfano sindromą. Prevencija susijusi su sveikos gyvensenos palaikymu, traumų išvengimu ir, sergant lėtinėmis plaučių ligomis, būklės sekimu bei gydymu.

Rizikos veiksniai

Sugriuvę plaučiai, arba pneumotoraksas, yra būklė, kai oras kaupiasi tarp plaučio ir krūtinės sienelės, sukeldamas plaučio susiliejimą. Šios būklės atsiradimui įtakos turi keli rizikos veiksniai:

• Rūkymas: Ypač didelę riziką kelia ilgalaikis ir sunkus rūkymas, kuris silpnina plaučių audinį ir didina oro burbuliukų (blebų) formavimosi bei plyšimo tikimybę.
• Amžius ir lytis: Spontaninis pneumotoraksas dažniausiai pasitaiko jauniems, liesiems vyrams tarp 20 ir 40 metų.
• Plaučių ligos: Asmenys, sergantys lėtinėmis plaučių ligomis, pavyzdžiui, lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL), astma, cistine fibroze, emfizema, yra didesnės rizikos grupėje.
• Genetinis polinkis: Kai kuriais atvejais pneumotoraksas gali būti susijęs su genetika, pavyzdžiui, Marfano sindromu ar kitomis jungiamojo audinio ligomis.
• Ankstesnis pneumotoraksas: Asmenys, kuriems jau yra buvęs vienas pneumotorakso atvejis, turi didesnę riziką patirti būklės pasikartojimą.
• Traumos: Krūtinės traumos, tokios kaip avarijos, kritimai ar sporto sužalojimai, taip pat medicininės procedūros, pavyzdžiui, krūtinės punkcija, gali sukelti pneumotoraksą.

Supratimas apie šiuos rizikos veiksnius gali padėti žmonėms imtis prevencinių priemonių, pavyzdžiui, mesti rūkyti ar saugotis potencialių traumų, ypač jei priklausote didesnės rizikos grupei.

Komplikacijos

Sugriuvę plaučiai, arba pneumotoraksas, gali sukelti keletą komplikacijų, kurios priklauso nuo pneumotorakso tipo, sunkumo ir greitumo, su kuriuo yra suteikiama medicininė pagalba:

• Pasikartojantis pneumotoraksas: Tai viena iš dažniausių komplikacijų. Asmenims, kuriems jau buvo pneumotoraksas, ateityje yra didesnė šios būklės pasikartojimo rizika.
• Toksiniškas megakolonas: Labai reta, bet gyvybei pavojinga būklė, kai dėl labai didelio oro kaupimosi pleuros ertmėje žarnynas labai išsiplėčia, gali sukelti žarnyno nekrozę ar perforaciją.
• Plaučių nekrozė: Ilgalaikis plaučio suspaudimas gali sutrikdyti kraujo apytaką plaučio audinyje ir sukelti audinio mirtį.
• Šoko būsena: Jeigu pneumotoraksas sukelia didelį kraujospūdžio kritimą, gali išsivystyti šokas, kuris yra gyvybei pavojinga būklė ir reikalauja nedelsiamo gydymo.
• Pleuros fibrozė: Ilgalaikis ar dažnai pasikartojantis pneumotoraksas gali sukelti pleuros, plaučių apvalkalo, sustorėjimą ar fibrozę, dėl ko sumažėja plaučių elastingumas ir funkcionavimas.
• Infekcijos: Atviros krūtinės traumos ar tam tikrų medicininių procedūrų metu gali patekti infekcijos, sukeldamos pleuritą ar net pleurinį empimą (pūlingą uždegimą).

Svarbu greitai kreiptis į gydytoją, pastebėjus pneumotorakso simptomus, nes ankstyvas gydymas gali padėti išvengti šių ir kitų komplikacijų.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreiptis į gydytoją dėl sugriuvusių plaučių, arba pneumotorakso, reikėtų nedelsiant, jei pastebite šiuos simptomus:

• Staigus, aštrus krūtinės skausmas: Skausmas gali būti lokalizuotas vienoje krūtinės pusėje ir pablogėti gilus įkvėpus ar kosint.
• Sunkumai kvėpuojant: Pasireiškia kaip dusulys, kvėpavimo paviršutiniškumas ar greitėjimas, ypač jei šie simptomai atsirado staiga.
• Mėlyna oda (cianozė): Dėl deguonies trūkumo kraujyje gali pasirodyti mėlynos lūpos ar odos pablukimas.
• Greitas širdies plakimas: Staigus širdies susitraukimų dažnio padidėjimas, kuris gali būti reakcija į deguonies trūkumą.
• Silpnumas ar sumišimas: Bendras negalavimas, galvos svaigimas ar net sąmonės netekimas, ypač jei simptomai atsiranda greitai.

Jei turite šių simptomų, ypač po traumos ar jei esate rizikos grupėje dėl ankstesnių plaučių ligų, nedelsdami kreipkitės į skubios medicinos pagalbos tarnybas arba vykite į artimiausią skubios pagalbos skyrių. Ankstyvas pneumotorakso nustatymas ir gydymas yra būtini, siekiant išvengti rimtų komplikacijų ir užtikrinti geriausią galimą sveikatos atstatymą.

Prevencija