Opinis kolitas yra lėtinė uždegiminė žarnyno liga (UŽL), paveikianti tik storosios žarnos (kolono) vidinę pamušalą. Ši liga pasižymi pasikartojančiais uždegimo periodais, kurie sukelia žarnyno sienelės opų ir randų formavimąsi. Skirtingai nuo kitų UŽL, pavyzdžiui, Krono ligos, opinis kolitas paveikia tik storąją žarną ir dažniausiai prasideda tiesiosios žarnos srityje, palaipsniui plintant aukštyn per storąją žarną.

Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki labai sunkių ir apima kraujingą viduriavimą, pilvo skausmą ir spazmus, nuovargį, svorio kritimą ir nepaaiškinamą karščiavimą. Simptomų sunkumas dažnai koreliuoja su uždegimo plitimo laipsniu ir intensyvumu žarnyne.

Opinio kolito priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad svarbų vaidmenį atlieka genetinis polinkis, autoimuninės reakcijos ir aplinkos veiksniai, įskaitant tam tikrų maisto produktų vartojimą ir streso lygį.

Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir simptomų. Jis gali apimti vaistus, skirtus uždegimui slopinti ir simptomams mažinti, pavyzdžiui, kortikosteroidus, imunosupresantus ir biologinį gydymą. Kai kuriais atvejais gali reikėti chirurginės intervencijos, ypač jei konservatyvus gydymas nesuteikia norimo efekto arba atsiranda komplikacijų.

Opinio kolito valdymas taip pat apima gyvensenos pokyčius, pavyzdžiui, mitybos koregavimą ir streso mažinimą, siekiant sumažinti pasikartojančių uždegimo epizodų dažnį ir sunkumą.

Simptomai#

Opinis kolitas yra uždegiminė žarnyno liga, pasireiškianti įvairiais simptomais, kurie gali svyruoti nuo lengvų iki labai sunkių:

Kraujingas viduriavimas: Dažniausias opinio kolito simptomas, kartais su gleivėmis. Viduriavimas gali būti nuo lengvo iki labai intensyvaus, dažnai su reikalu tuštintis net ir tuščiai žarnai.
Pilvo skausmai ir spazmai: Uždegimas ir opų formavimasis žarnyno sienelėje gali sukelti nuolatinį ar periodišką pilvo skausmą.
Nuovargis: Dėl lėtinio uždegimo ir kraujo netekimo su išmatomis pacientai gali jausti bendrą silpnumą ir nuovargį.
Svorio kritimas: Dėl apetito praradimo ir maistinių medžiagų absorbcijos sutrikimo gali atsirasti nenoras valgyti ir svorio kritimas.
Nepaaiškinamas karščiavimas: Kartais, ypač ligos paūmėjimo metu, gali pasireikšti karščiavimas.
Naktinis viduriavimas: Skiriamasis opinio kolito bruožas yra naktinis viduriavimas, kuris gali trukdyti normaliam miegui.

Simptomai gali būti cikliški, su paūmėjimo ir remisijos periodais. Opinio kolito sunkumas ir simptomų pasireiškimo dažnumas gali skirtis tarp pacientų. Svarbu atpažinti šiuos simptomus ir kreiptis į gydytoją, nes ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas gali padėti valdyti simptomus ir išvengti komplikacijų.

Priežastys#

Opinio kolito priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios, tačiau mokslininkai mano, kad šios lėtinės uždegiminės žarnyno ligos atsiradimui įtakos turi keletas veiksnių:

Imuninės sistemos veikla: Viena iš teorijų teigia, kad opinis kolitas gali atsirasti dėl netinkamos imuninės sistemos reakcijos. Vietoj to, kad apsaugotų organizmą nuo infekcijų, imuninė sistema klaidingai puola žarnyno sienelės ląsteles, sukeldama uždegimą.
Genetinis polinkis: Tyrimai rodo, kad žmonėms, kurių šeimos nariai serga opinio kolito ar kitomis uždegiminėmis žarnyno ligomis, yra didesnė tikimybė susirgti šia liga. Tai rodo, kad genetika gali vaidinti svarbų vaidmenį ligos atsiradime.
Aplinkos veiksniai: Mitybos įpročiai, rūkymas, tam tikrų vaistų vartojimas ir kitos gyvensenos ypatybės taip pat gali turėti įtakos opinio kolito atsiradimui. Manoma, kad šie veiksniai gali skatinti uždegimą arba paveikti žarnyno mikroflorą.
Infekcijos: Kai kurie mokslininkai mano, kad tam tikros žarnyno infekcijos gali sukelti imuninės sistemos reakciją, kuri vėliau tampa savarankišku uždegimu, vystančiuosi į opinį kolitą.

Nors opinio kolito priežastys yra sudėtingos ir daugialypės, ankstyvas atpažinimas ir tinkamas gydymas gali padėti suvaldyti ligos simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Svarbu konsultuotis su gydytoju, jei pasireiškia bet kokie įtariami simptomai, kad būtų galima laiku nustatyti diagnozę ir pradėti veiksmingą gydymą.

Rizikos veiksniai#

Opinio kolito atsiradimui įtakos turi keli rizikos veiksniai, kurie didina šios lėtinės uždegiminės žarnyno ligos išsivystymo tikimybę:

Genetika: Žmonės, kurių artimi giminaičiai (pvz., tėvai, broliai, seserys) serga opinio kolitu ar kitomis uždegiminėmis žarnyno ligomis (UŽL), turi didesnę riziką patys susirgti šia liga.
Amžius: Nors opinis kolitas gali ištikti bet kokio amžiaus asmenis, dažniausiai jis diagnozuojamas jauniems suaugusiems, tarp 15 ir 30 metų amžiaus.
Rūkymas: Rūkymas yra žinomas kaip rizikos veiksnys, kuris gali pabloginti opinio kolito eigą, ypač palyginti su kitomis UŽL, pavyzdžiui, Krono liga, kur rūkymas yra stiprus rizikos veiksnys.
Geografinė ir etninė kilmė: Aukštesnis sergamumo opinio kolitu lygis pastebimas Vakarų šalyse bei miesto gyventojų tarpe, taip pat tarp kai kurių etninių grupių, pavyzdžiui, žydų kilmės asmenų.
Mitybos įpročiai: Nors tiesioginio ryšio tarp konkrečių maisto produktų ir opinio kolito atsiradimo nėra, manoma, kad per didelis nepageidaujamų riebalų ir per mažas vaisių bei daržovių vartojimas gali turėti įtakos ligos vystymuisi.
Vartojami vaistai: Tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, nesteroidinių uždegimą malšinančių vaistų (NSAID) vartojimas taip pat gali būti susijęs su didesne opinio kolito atsiradimo rizika.

Supratimas apie šiuos rizikos veiksnius yra svarbus, siekiant atpažinti asmenis, kuriems gresia didesnė ligos išsivystymo tikimybė, ir, jei įmanoma, imtis prevencinių veiksmų ar anksti pradėti gydymą.

Komplikacijos#

Opinis kolitas, esant ilgalaikiam ir nekontroliuojamam uždegimui, gali sukelti kelias rimtas komplikacijas:

Kraujavimas iš žarnyno: Dėl nuolatinių uždegimų ir opų žarnyno sienelėje gali atsirasti intensyvus kraujavimas, kartais reikalaujantis medicininės intervencijos ar net kraujo perpylimo.
Perforacija: Ilgalaikis uždegimas gali silpninti žarnyno sienelę, sukeldamas jos plyšimą ar perforaciją, kas yra gyvybei pavojinga būklė, nes leidžia žarnyno turiniui patekti į pilvo ertmę ir sukelti peritonitą.
Stenozė: Uždegimas ir randų audinio formavimasis gali sukelti žarnyno siaurėjimą (stenozę), dėl kurio sunkėja maisto ir atliekų perėjimas.
Toksiniškas megakolonas: Labai sunkus opinio kolito komplikacijos atvejis, kai žarnynas labai išsiplėčia ir nebegali tinkamai funkcijuoti. Tai gali sukelti žarnyno sienelės plyšimą ir yra gyvybei pavojinga būklė.
Kolonos vėžys: Ilgalaikis opinis kolitas didina storosios žarnos (kolorektalinio) vėžio riziką, ypač jei liga yra plačiai paplitusi arba trunka daugelį metų.
Osteoporozė: Ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas opinio kolito gydymui gali prisidėti prie kaulų tankio mažėjimo ir osteoporozės rizikos.

Dėl šių galimų komplikacijų svarbu reguliariai tikrintis sveikatą ir laikytis gydytojo rekomendacijų dėl gydymo plano. Ankstyva intervencija ir tinkamas ligos valdymas gali padėti sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Kada kreiptis į gydytoją#

Kreiptis į gydytoją dėl opinio kolito reikėtų nedelsiant, jei pastebėsite bet kurį iš šių simptomų ar būklės pokyčių:

Kraujingas viduriavimas: Dažnas ir vandeningas viduriavimas su kraujo priemaišomis yra vienas iš pagrindinių opinio kolito požymių.
Pilvo skausmas ir spazmai: Nuolatinis ar pasikartojantis pilvo skausmas, kartu su viduriavimu.
Nepaaiškinamas svorio kritimas: Svorio mažėjimas, kurio negalima paaiškinti kitais sveikatos pokyčiais ar gyvensenos keitimu.
Karščiavimas ir bendras negalavimas: Aukštesnė kūno temperatūra ir jausmas, lyg esate sergantis, ypač kartu su kitais simptomais.
Simptomų pasunkėjimas: Jei jau sergate opiniu kolitu ir pastebite, kad jūsų simptomai tampa intensyvesni ar pasikeičia, tai gali reikšti ligos paūmėjimą.
Nauji simptomai: Bet kokie nauji virškinimo trakto simptomai, net jei jie atrodo nesusiję su opinio kolito simptomais.

Laiku kreipiantis į gydytoją galima užkirsti kelią ligos progresavimui ir komplikacijoms. Gydytojas gali atlikti reikiamus tyrimus, įskaitant kolonoskopiją arba kraujo bei išmatų analizes, kad patvirtintų diagnozę ir pradėtų tinkamą gydymą. Ankstyvas gydymo pradžios ir reguliarus stebėjimas yra svarbūs, siekiant išlaikyti gerą gyvenimo kokybę ir kontroliuoti ligos eigą.

Prevencija#

Opinio kolito visiškai išvengti gali būti sunku, nes jo priežastys nėra visiškai aiškios ir gali būti susijusios su genetiniais bei aplinkos veiksniais. Tačiau yra keletas būdų, kurie gali padėti sumažinti ligos paūmėjimo riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę:

Mitybos koregavimas: Nors konkretus maistas nekelia opinio kolito, tam tikri maisto produktai gali sukelti ar pabloginti simptomus kai kuriems žmonėms. Rekomenduojama stebėti ir užrašyti, kurie produktai sukelia simptomų paūmėjimą ir juos vengti. Pavyzdžiui, aštrus maistas, alkoholis ir kofeinas gali dirginti žarnyną.
Nerūkymas: Rūkymas ne tik didina opinio kolito išsivystymo riziką, bet ir gali pabloginti ligos eigą. Mesti rūkyti yra svarbus žingsnis siekiant sumažinti simptomų paūmėjimą.
Streso valdymas: Nors stresas tiesiogiai nesukelia opinio kolito, jis gali paaštrinti simptomus ar sukelti jų paūmėjimą. Streso valdymo technikos, pavyzdžiui, atsipalaidavimo pratimai, meditacija ar jogos praktika, gali padėti kontroliuoti streso lygį.
Reguliarus fizinis aktyvumas: Fizinis aktyvumas gali padėti valdyti stresą, pagerinti bendrą sveikatą ir stiprinti imuninę sistemą, kas yra svarbu žmonėms, sergantiems opinio kolitu.
Sveikatos priežiūra: Reguliarūs sveikatos patikrinimai ir glaudus bendradarbiavimas su gastroenterologu gali padėti anksti atpažinti ligos paūmėjimus ir pritaikyti gydymą pagal individualius poreikius.

Nors šie patarimai negarantuoja visiškos apsaugos nuo opinio kolito, jie gali padėti sumažinti ligos paūmėjimų dažnį ir sunkumą, taip gerinant gyvenimo kokybę.

Dažniausiai užduodami klausimai#

Kas yra opinis kolitas?

Opinis kolitas yra lėtinė uždegiminė žarnyno liga (UŽL), paveikianti tik storosios žarnos (kolono) vidinę pamušalą ir tiesiąją žarną. Tai sukelia ilgalaikį uždegimą ir opų formavimąsi žarnyno sienelėse, dėl ko atsiranda simptomai, pavyzdžiui, kraujingas viduriavimas, pilvo skausmas ir spazmai.

Kokie yra opinio kolito simptomai?

Dažniausi opinio kolito simptomai apima kraujingą viduriavimą, pilvo skausmus ir spazmus, nuovargį, svorio kritimą ir karščiavimą. Simptomų sunkumas gali svyruoti nuo lengvų iki labai stiprių, priklausomai nuo uždegimo sunkumo ir ploto.

Kas sukelia opinį kolitą?

Tiksli opinio kolito priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad įtakos turi kelios priežastys, įskaitant genetinį polinkį, autoimunines reakcijas, kuriose organizmo imuninė sistema klaidingai puola savo žarnyno ląsteles, ir tam tikrus aplinkos veiksnius.

Kaip diagnozuojamas opinis kolitas?

Opinio kolito diagnozė paprastai nustatoma atliekant kolonoskopiją su biopsija, kurios metu ištiriama žarnyno sienelė ir paimami audinio mėginiai histologiniam tyrimui. Taip pat gali būti atliekami kraujo ir išmatų tyrimai, siekiant nustatyti uždegimą ir atmesti kitas panašius sutrikimus.

Kaip gydomas opinis kolitas?

Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir gali apimti vaistus nuo uždegimo, kortikosteroidus, imunosupresantus ir biologinį gydymą, skirtą uždegimo mažinimui ir simptomų kontrolės. Kai kuriais atvejais gali būti reikalinga chirurginė intervencija, ypač jei pasireiškia sunkios komplikacijos ar gydymas vaistais yra neveiksmingas. Svarbu taip pat laikytis subalansuotos mitybos ir vengti maisto produktų, kurie gali sukelti ar paaštrinti simptomus.

Parašė

Lukas Zilinskas

Medicinos mokslų daktaras, visuotinės sveikatos ekspertas, specializuojantis pasaulinių ligų stebėsenos, analizės ir mokslinės komunikacijos srityse. Jo aistra – aiškiai ir patikimai perteikti sudėtingą medicininę informaciją visiems pasaulio žmonėms, nepaisant jų kilmės ar išsilavinimo.

Studijas baigė viename geriausių pasaulio universitetų – Harvardo medicinos mokykloje (Harvard Medical School, JAV), kur gavo tarptautinės visuomenės sveikatos mokslų daktaro laipsnį. Vėliau dirbo su Pasaulio sveikatos organizacija, Tarptautine ligų klasifikacijos grupe (ICD) ir kitomis sveikatos duomenų sistemomis.

Spragtelėjimo-murmėjimo sindromas

2024 17 vasario