Pragulos

    0

    Įžanga

    Pragulos, dar žinomos kaip lovos žaizdos ar spaudimo žaizdos, yra rimta būklė, kuri atsiranda dėl ilgalaikio odos ir po oda esančių audinių spaudimo. Jos dažniausiai susidaro ant kūno dalių, kur oda yra arti kaulo ir yra spaudžiama prie lovos ar kėdės, pvz., ant dubens, sėdmenų, kulnų ar alkūnių. Pragulos yra labai paplitę tarp asmenų, kurie dėl įvairių priežasčių ilgai gulėti lovoje ar sėdėti vežimėlyje.

    Pragulos gali būti itin skausmingos ir sukelia komplikacijų riziką, įskaitant infekcijas. Jos vystosi etapais, pradedant nuo odos paraudimo ir baigiant giliomis žaizdomis, kurios gali pažeisti raumenis, kaulus ir netgi sukelti sistemines infekcijas.

    Rizikos veiksniai, didinantys pragulų atsiradimo tikimybę, yra nejudrumas, amžius, mitybos būklė, drėgmė (pvz., nuo šlapimo nelaikymo), odos būklė ir bendra sveikata. Sergantys paralyžiu, neurologinėmis būklėmis, kurioms būdingas jautrumo praradimas, ar turintys kraujotakos sutrikimų yra ypač pažeidžiami.

    Pragulų prevencija ir gydymas yra labai svarbūs aspektai, siekiant išvengti rimtų komplikacijų. Prevencinės priemonės apima reguliarų kūno padėties keitimą, tinkamą odos priežiūrą, subalansuotą mitybą ir pakankamą hidrataciją. Ankstyvas pragulų nustatymas ir tinkamas jų gydymas gali padėti išvengti jų progresavimo ir sumažinti su jomis susijusių komplikacijų riziką.

    Simptomai

    Pragulos, arba spaudimo žaizdos, yra rimta būklė, ir jų simptomai priklauso nuo vystymosi stadijos:

    • Pirmoji stadija: Oda nėra pažeista, bet pasireiškia paraudimas, kuris neišnyksta spaudimą pašalinus. Gali jaustis šilčiau ar šalčiau lyginant su aplinkine oda, gali būti kietesnė ar minkštesnė, šviesesnė ar tamsesnė.
    • Antroji stadija: Odos pažeidimas arba žaizda, kuri atrodo kaip paviršutiniškas opos arba odos erozija. Gali būti matomi pūslelės, odos pleiskanojimas arba skystis.
    • Trečioji stadija: Žaizda tampa gilesnė, pasiekianti po oda esančius audinius. Atrodo kaip gilus opos, gali matytis riebalinis audinys, bet dar ne kaulai ar raumenys.
    • Ketvirtoji stadija: Labai gili žaizda, apimanti raumenis ir galbūt kaulus. Gali atsirasti nekrozė (miręs audinys) arba abscesai.
    • Neklasifikuojamos arba kritinės stadijos pragulos: Tai yra žaizdos, kurių gylis negali būti nustatytas dėl nekrozės arba nusėdusių šlakų.

    Papildomi simptomai gali apimti skausmą, nemalonų kvapą iš žaizdos ir kartais karščiavimą ar bendrą silpnumą, jei atsiranda infekcija. Svarbu pabrėžti, kad ankstyvas simptomų atpažinimas ir greitas veikimas yra gyvybiškai svarbūs siekiant išvengti pragulų progresavimo ir rimtų komplikacijų. Esant bet kokiems abejones keliantiems odos pakitimams, reikėtų nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

    Priežastys

    Pragulos, arba spaudimo žaizdos, atsiranda dėl ilgalaikio spaudimo odai ir po oda esantiems audiniams, ypač kai kraujotaka sutrinka. Pagrindinės pragulų atsiradimo priežastys yra:

    • Ilgalaikis spaudimas: Kai žmogus ilgą laiką gulėti lovoje ar sėdėti, ypač sergant nejudrumą sukeliančiomis ligomis, spaudimas tam tikrose kūno vietose, pvz., ant sėdmenų, klubų, alkūnių ar kulnų, sutrikdo kraujotaką, dėl ko audiniai pradeda mirti.
    • Trintis ir šliaužimas: Nuolatinė trintis, pvz., bandant pakelti ar perversti pacientą lovoje, gali pažeisti odą ir padidinti pragulų riziką.
    • Drėgmė: Ilgalaikis drėgmės poveikis, pavyzdžiui, dėl prakaitavimo ar šlapimo nelaikymo, silpnina odą ir padidina spaudimo žaizdų atsiradimo tikimybę.
    • Mitybos ir hidratacijos trūkumas: Netinkama mityba ir nepakankama skysčių vartojimas gali silpninti odą ir sumažinti jos atsparumą.
    • Sveikatos būklė: Tam tikros sveikatos būklės, pvz., cukrinis diabetas, kraujotakos sutrikimai ar nutukimas, gali padidinti pragulų atsiradimo riziką.
    • Amžius: Vyresni žmonės yra labiau pažeidžiami dėl odos elastingumo mažėjimo ir bendro sveikatos pablogėjimo.
    • Jautrumas: Asmenys, sergantys ligomis, kurios mažina jautrumą skausmui ar spaudimui, pvz., nervų sistemos sutrikimai, gali nepajusti skausmo, signalizuojančio apie būtinybę pakeisti kūno padėtį.

    Atsižvelgiant į šias priežastis, svarbu reguliariai keisti paciento padėtį, rūpintis tinkama oda ir mityba, taip pat užtikrinti, kad pacientas būtų kuo aktyvesnis pagal savo fizinę būklę.

    Rizikos veiksniai

    Pragulų atsiradimui įtakos turi įvairūs rizikos veiksniai, kurie padidina spaudimo žaizdų tikimybę. Šie veiksniai apima:

    • Nejudrumas ar judėjimo sutrikimai: Pacientai, kurie dėl sveikatos būklės negali savarankiškai keisti padėties lovoje ar sėdimoje vietoje.
    • Amžius: Vyresnio amžiaus žmonės yra labiau pažeidžiami pragulų atsiradimui, nes jų oda tampa plonesnė ir mažiau elastinga.
    • Nutukimas arba per mažas kūno svoris: Nutukimas didina spaudimą kai kuriems kūno regionams, o nepakankamas svoris gali sumažinti riebalų sluoksnį, kuris suteikia apsaugą nuo spaudimo.
    • Kraujotakos sutrikimai: Sutrikusi kraujotaka, pvz., sergant cukriniu diabetu, gali sulėtinti žaizdų gijimą ir padidinti pragulų riziką.
    • Prakaitavimas ir drėgmė: Padidėjusi drėgmė dėl prakaitavimo ar šlapimo nelaikymo gali sudirginti odą ir padidinti spaudimo žaizdų riziką.
    • Neurologinės būklės: Pacientai su nervų sistemos sutrikimais, kurie sumažina jautrumą skausmui ar spaudimui, gali nepajusti, kad reikia keisti kūno padėtį.
    • Mitybos ir hidratacijos būklė: Netinkama mityba ir dehidratacija gali silpninti odą ir mažinti jos atsparumą.
    • Sveikatos priežiūros lygis: Nepakankama priežiūra ir valdymas, ypač ilgalaikės priežiūros įstaigose, gali padidinti pragulų riziką.

    Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, svarbu imtis atsargumo priemonių, ypač rizikos grupėse esantiems pacientams. Reguliarus padėties keitimas, tinkama odos priežiūra, subalansuota mityba ir aktyvumo skatinimas gali padėti sumažinti pragulų atsiradimo riziką.

    Komplikacijos

    Pragulos yra rimta būklė, kuri gali sukelti keletą komplikacijų, ypač jei jos nėra tinkamai gydomos. Svarbiausios pragulų sukeltos komplikacijos yra:

    • Infekcijos: Pragulos gali tapti infekuotos bakterijomis, kurios gali sukelti vietinį uždegimą ir skausmą. Infekcija gali plisti į gilesnius audinius, įskaitant raumenis ir kaulus, o sunkiais atvejais gali sukelti sepsį (infekciją, plintančią per kraujotaką).
    • Nekrozė (miręs audinys): Ilgalaikės ar gilios pragulos gali sukelti audinių nekrozę, kurios metu pažeistos vietos audiniai miršta.
    • Osteomielitas: Tai yra kaulų infekcija, kuri gali atsirasti, kai infekcija iš pragulų plinta į aplinkinius kaulus.
    • Lėtinis skausmas: Ilgai negyjančios pragulos gali sukelti nuolatinį skausmą, kuris gali būti labai varginantis ir sunkiai kontroliuojamas.
    • Sisteminių infekcijų rizika: Ypač pacientams su silpnėjančia imunine sistema, pragulos gali būti vartai rimtoms sisteminių infekcijų, pavyzdžiui, sepsio, atsiradimui.
    • Prolonguotas gydymas ir reabilitacija: Komplikacijos dėl pragulų gali reikšti ilgesnį gydymą, hospitalizaciją ir ilgalaikę reabilitaciją.
    • Emocinis ir psichologinis poveikis: Pragulos ir su jomis susijusios komplikacijos gali turėti didelį poveikį paciento emocinei bei psichologinei būklei, įskaitant depresiją ir izoliaciją.

    Dėl šių komplikacijų svarbu imtis prevencinių priemonių, ypač pacientams, kuriems gresia didelė pragulų rizika, ir užtikrinti ankstyvą ir tinkamą jų gydymą.

    Kada kreiptis į gydytoją

    Kreiptis į gydytoją dėl pragulų reikėtų nedelsiant, kai pastebimi pirmieji simptomai arba įtariamas jų atsiradimas, ypač šiais atvejais:

    • Odą sudirginę simptomai: Jei pastebite odos paraudimą, skausmą ar šiltumą, ypač slėgio taškuose, pvz., sėdmenyse, nugaroje, kulnų ar alkūnių srityse.
    • Odos pažeidimai: Jei matote atviras žaizdas, opos ar pūsleles ant odos, kurios yra potencialūs pragulų požymiai.
    • Infekcijos požymiai: Pūlingas išsiskyrimas iš žaizdos, intensyvus skausmas, kvapas, karščiavimas ar bendras organizmo negalavimas gali rodyti infekciją.
    • Nepagerėjanti odos būklė: Jei paraudimas ar kitokie odos pokyčiai nepraeina net ir mažinant slėgį nuo paveiktos vietos.
    • Lėtai gyjančios žaizdos: Jei pažeista vieta ilgą laiką negyja ar atrodo blogėjanti.
    • Sveikatos pablogėjimas: Jei pacientas pradeda jaustis blogiau, pavyzdžiui, dėl bendro negalavimo, apetito stokos ar sumišimo.
    • Esant rizikos veiksniams: Ypatingai svarbu kreiptis į gydytoją, jei pacientas yra didelės rizikos grupėje dėl pragulų, pavyzdžiui, jei yra nejudrus, turi sveikatos problemų, susijusių su kraujotakos sutrikimais, arba yra vyresnio amžiaus.

    Ankstyvas kreipimasis į gydytoją gali užkirsti kelią pragulų progresavimui ir sunkioms komplikacijoms. Gydytojas įvertins būklę ir paskirs tinkamą gydymą bei priežiūros planą.

    Prevencija

    Pragulų prevencija yra ypač svarbi ilgai lovoje gulintiems ar sėdėti priverstiems žmonėms. Efektyvios prevencijos priemonės apima:

    • Reguliarus padėties keitimas: Reguliariai keisti gulėjimo ar sėdėjimo padėtį, siekiant sumažinti nuolatinį spaudimą tam pačiam kūno plotoje. Tai turėtų būti daroma kas kelias valandas.
    • Minkštinančių pagalvėlių ir čiužinių naudojimas: Specialūs antidekubitiniai čiužiniai ir pagalvėlės gali padėti paskirstyti spaudimą ir sumažinti pragulų riziką.
    • Odos priežiūra: Reguliariai tikrinti odą dėl paraudimo ar kitų pragulų požymių, taip pat laikyti odą švarią ir sausą.
    • Subalansuota mityba ir hidratacija: Užtikrinti pakankamą baltymų, vitaminų ir mineralų suvartojimą, taip pat gerti pakankamai skysčių.
    • Fizinio aktyvumo skatinimas: Kiek įmanoma, skatinti fizinį aktyvumą, siekiant gerinti kraujotaką ir raumenų stiprumą.
    • Profesionali slauga ir priežiūra: Reguliarus sveikatos priežiūros specialistų, pvz., slaugytojų ar terapeutų, įsikišimas gali padėti efektyviai valdyti pragulų prevenciją.
    • Švietimas ir informavimas: Mokymas pacientų ir jų priežiūros personalo apie pragulų rizikos veiksnius ir prevencijos metodus.

    Pragulų prevencija reikalauja nuolatinio dėmesio ir rūpinimosi, ypač sergantiems ar nejudriems asmenims. Ankstyvas rizikos veiksnių nustatymas ir veiksmingų prevencijos metodų taikymas yra gyvybiškai svarbūs, siekiant išvengti šios rimtos būklės ir su ja susijusių komplikacijų.

    Dažniausiai užduodami klausimai

    Pragulos yra dažna ir rimta problema, ypač tarp nejudrių ar ilgai lovoje gulintių pacientų. Štai penki dažniausiai užduodami klausimai apie pragulas:

    Kas yra pragulos ir kaip jos atrodo?

    Pragulos yra odos ir gretimų audinių pažeidimai, atsirandantys dėl ilgalaikio spaudimo. Pradžioje tai gali būti tik odos paraudimas, tačiau vėliau gali atsirasti gilios žaizdos, atveriančios giliuosius audinius ir net kaulus.

    Kur dažniausiai susidaro pragulos?

    Dažniausiai pragulos susidaro ant kūno dalių, kurios patiria didžiausią spaudimą, pvz., sėdmenų, kulnų, alkūnių, pečių ar nugaros.

    Kokie pagrindiniai pragulų rizikos veiksniai?

    Pagrindiniai veiksniai yra ilgalaikis nejudrumas, amžius, nutukimas arba per mažas svoris, nepakankama mityba, hidratacija, taip pat tam tikros sveikatos būklės, pavyzdžiui, diabetas ar kraujotakos sutrikimai.

    Kaip galima išvengti pragulų?

    Prevencija apima reguliarų padėties keitimą, naudojimą specialių čiužinių ir pagalvėlių, tinkamą odos priežiūrą, subalansuotą mitybą, hidrataciją ir, kiek įmanoma, fizinį aktyvumą.

    Kaip gydomos pragulos?

    Gydymas priklauso nuo pragulų stadijos ir gali apimti nuolatinį spaudimo šalinimą nuo pažeistos vietos, žaizdų valymą ir priežiūrą, antibiotikų vartojimą infekcijoms gydyti ir, sunkiais atvejais, chirurginę intervenciją.

    Svarbu laiku atpažinti ir tinkamai gydyti pragulas, siekiant išvengti rimtų komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę.

    LEAVE A REPLY

    įveskite savo komentarą!
    įveskite savo vardą čia