Nervinė anoreksija

    0

    Nervinė anoreksija, dar vadinama anoreksija nervoza yra sunkus ir potencialiai gyvybei pavojingas valgymo sutrikimas, pasireiškiantis ekstremalia baimėmis priaugti svorio ir iškreiptu kūno įvaizdžiu, dėl ko asmuo riboja suvartojamų kalorijų kiekį iki pavojingai žemo lygio. Ši būklė dažniausiai prasideda paauglystėje ar jaunystėje ir dažniau pasitaiko moterims, tačiau gali paveikti ir vyrams.

    Nervinę anoreksiją lydi obsesinis noras numesti svorio ir pernelyg griežtas savikontrolės laikymasis, kuris apima griežtas dietas, badavimą, per didelį fizinį krūvį ar net piktnaudžiavimą svorio mažinimo preparatais. Asmenys, sergantys šia liga, dažnai neigia rimtumą savo būklės ir turi labai iškreiptą savo kūno vaizdą, matydami save kaip per storus, net jei realybėje jų kūno masė yra žemiau saugaus lygio.

    Nervinės anoreksijos pasekmės yra žalingos ir ilgalaikės tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Fizinės komplikacijos gali apimti širdies ritmo sutrikimus, osteoporozę, reprodukcinės sistemos sutrikimus ir netgi mirtį. Psichologiniai sutrikimai gali būti depresija, nerimas, izoliacija ir žemas savęs vertinimas.

    Gydymas yra sudėtingas ir reikalauja integruoto požiūrio, įskaitant mitybos koregavimą, psichoterapiją ir, kai reikia, vaistų nuo depresijos ar nerimo. Ankstyvas įsikišimas ir tinkama pagalba yra kritiškai svarbūs siekiant pagerinti sveikatos rezultatus ir užkirsti kelią ligos progresavimui.

    Simptomai

    Nervinės anoreksijos simptomai apima tiek fizinę, tiek elgesio ir psichologinę sritis, kurie gali smarkiai paveikti asmenų sveikatą ir gyvenimo kokybę:

    • Ekstremalus svorio metimas arba itin mažas kūno svoris: Svarbiausias ir akivaizdžiausias nervinės anoreksijos požymis yra nepaaiškinamas didelis svorio kritimas arba itin žemas kūno svoris, nepagrįstas sveikatos būkle.
    • Baimė priaugti svorio: Obsesinis nerimas dėl svorio priaugimo ir per didelis dėmesys kūno formai bei svoriui, net kai akivaizdu, kad kūno masė yra per maža.
    • Iškreiptas kūno įvaizdis: Asmuo mato save kaip per stambų, net kai yra akivaizdžiai alinamas. Tai gali reikšti nuolatinį nepasitenkinimą savo kūno išvaizda.
    • Vengimas valgyti ir ribojimas: Griežtas kalorijų skaičiavimas, maisto atmetimas ar netgi baimė valgyti viešose vietose.
    • Per didelis fizinis krūvis: Obsesinis noras dirbti fiziškai, net kai jaučiamas fizinis išsekimas arba yra medicininių kontraindikacijų.
    • Mitybos įpročių keitimas: Įprotis rinktis tik tam tikrus maisto produktus, pavyzdžiui, labai mažai kaloringus, arba elgsena, kaip ilgai kramtant maistą.
    • Fiziniai simptomai: Amenorėja (menstruacijų nutrūkimas), vidurių užkietėjimas, šaltos rankos ir kojos, lėtas širdies ritmas, plaukų slinkimas, sausa oda.
    • Socialinis atsiribojimas: Asmuo gali vengti socialinių susitikimų, ypač tų, kur susiję su maistu, ir atsiriboti nuo draugų bei šeimos.
    • Elgesio pokyčiai: Depresija, nerimas, nuotaikų kaita ir padidėjęs izoliacijos jausmas.

    Ankstyvas šių simptomų atpažinimas ir kreipimasis pagalbos gali padėti išvengti rimtų sveikatos komplikacijų ir užtikrinti veiksmingą gydymą.

    Priežastys

    Nervinės anoreksijos atsiradimą lemia įvairūs veiksniai, kurie dažnai apima psichologinius, socialinius ir biologinius aspektus. Šios ligos priežastys nėra visiškai suprastos, bet manoma, kad jos yra sudėtingo sąveikos rezultatas:

    • Psichologiniai veiksniai: Didelė perfekcionizmo, kontroliuojančio elgesio ir žemos savivertės tendencija gali padidinti riziką susirgti anoreksija. Psichologinės problemos, tokios kaip depresija, nerimas ar obsesiniai-kompulsiniai sutrikimai, taip pat gali būti susijusios su šia liga.
    • Socialiniai ir kultūriniai veiksniai: Visuomenės spaudimas atitikti tam tikrus kūno įvaizdžio standartus ir grožio ideologijas gali skatinti neigiamą kūno suvokimą ir valgymo sutrikimus. Socialiniai veiksniai, pvz., patyčios ar socialinės izoliacijos patirtys, taip pat gali turėti įtakos.
    • Šeimos ir asmeniniai santykiai: Konfliktai šeimoje, aukšti lūkesčiai arba emocinis nepalaikymas gali sukelti pažeidžiamumą šiai ligai. Be to, asmenys, kurių artimi giminaičiai kenčia nuo valgymo sutrikimų ar kitų psichikos sveikatos problemų, turi didesnę riziką.
    • Biologiniai veiksniai: Genetiniai polinkiai taip pat vaidina svarbų vaidmenį, nes tyrimai rodo, kad šeimose, kuriose pasitaiko valgymo sutrikimų, padidėja rizika juos išsivystyti. Hormoniniai pokyčiai ir tam tikri smegenų cheminiai procesai taip pat gali daryti įtaką anoreksijos vystymuisi.
    • Psichiatrinės būklės: Dažnai anoreksija siejama su kitomis psichikos sveikatos problemomis, pavyzdžiui, priverstinio elgesio sutrikimais, dideliu nerimu ar depresija.

    Supratimas apie šiuos veiksnius yra svarbus norint nustatyti veiksmingas prevencijos ir gydymo strategijas, nes jie padeda atpažinti pažeidžiamus asmenis ir teikti jiems reikiamą pagalbą.

    Rizikos veiksniai

    Nervinės anoreksijos rizikos veiksniai yra įvairūs ir dažnai apima psichologines, biologines bei socialines sritis. Šie veiksniai gali padidinti tikimybę, kad asmuo susidurs su šiuo valgymo sutrikimu:

    • Amžius ir lytis: Dažniausiai anoreksija prasideda paauglystės ar ankstyvos jaunystės metu, o moterys ir merginos yra ypač pažeidžiamos, nors sutrikimas gali pasireikšti bet kokiame amžiuje ir paveikti abiejų lyčių asmenis.
    • Genetiniai veiksniai: Tyrimai rodo, kad šeimos istorijoje pasitaikius valgymo sutrikimų, didėja rizika jų išsivystyti kitoms šeimos nariams.
    • Psichologiniai veiksniai: Asmenys, turintys perfekcionizmo bruožų, žemą savęs vertinimą, kontrolės poreikį arba kurie kenčia nuo depresijos, nerimo sutrikimų, gali būti labiau linkę į anoreksiją.
    • Socialiniai veiksniai: Spaudimas atitikti tam tikrus kūno įvaizdžio standartus, kurie yra populiarūs medijoje ir kultūroje, gali skatinti neigiamą kūno suvokimą ir valgymo sutrikimų vystymąsi. Socialiniai konfliktai, šeimos narių ar draugų patyčios dėl svorio taip pat gali būti rizikos veiksniai.
    • Trauminės patirtys: Patirta emocinė, fizinė ar seksualinė prievarta gali padidinti valgymo sutrikimų, įskaitant anoreksiją, riziką.
    • Perėjimo laikotarpiai: Gyvenimo pokyčiai, pavyzdžiui, mokyklos keitimas, išsikraustymas iš namų ar šeimos narių netektis, gali sukelti stresą, kuris kartais veda prie valgymo sutrikimų atsiradimo kaip būdo susidoroti su emociniais iššūkiais.

    Supratimas apie šiuos rizikos veiksnius gali padėti anksti atpažinti sutrikimą ir suteikti reikiamą pagalbą, kad būtų išvengta ligos progresavimo ir sunkių sveikatos pasekmių.

    Komplikacijos

    Nervinė anoreksija gali sukelti rimtas ir net gyvybei pavojingas komplikacijas, veikiančias įvairias kūno sistemas:

    • Kardiovaskulinės sistemos komplikacijos: Širdies ritmo sutrikimai, mažas kraujospūdis ir širdies nepakankamumas yra būdingi sveikatos sutrikimai, susiję su ilgalaikiu mitybos trūkumu.
    • Kaulų sveikata: Dėl nepakankamo kalcio suvartojimo ir hormoninių pokyčių gali išsivystyti osteopenija ar osteoporozė, dėl ko padidėja kaulų trapumas ir lūžių rizika.
    • Reprodukcinės sistemos sutrikimai: Moterims gali pasireikšti menstruacijų sutrikimai ar net visiškas jų nutrūkimas (amenorėja), o vyrams – sumažėjęs libido ir potencijos problemos.
    • Virškinimo sistemos problemos: Lėtinis badavimas gali sukelti virškinimo sistemos veiklos sutrikimus, tokie kaip vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas ir ilgalaikis žarnyno judrumo sutrikimas.
    • Psichikos sveikatos problemos: Depresija, nerimas, izoliacija ir obsesinis-kompulsinis elgesys yra dažni nervinės anoreksijos palydovai. Sutrikimas taip pat gali sustiprinti ar išprovokuoti kitus psichikos sveikatos sutrikimus.
    • Imuninės sistemos silpnėjimas: Mažas maistinių medžiagų suvartojimas gali silpninti imuninę sistemą, dėl ko asmuo tampa labiau pažeidžiamas įvairioms infekcijoms.
    • Elektrolitų disbalansas: Labai pavojinga komplikacija, kuri gali sukelti rimtus širdies, inkstų ir kitų organų sutrikimus.

    Šios komplikacijos gali būti ilgalaikės ir reikalauti ilgalaikio gydymo. Ankstyvas nervinės anoreksijos nustatymas ir efektyvus gydymas yra labai svarbūs norint išvengti ar sumažinti šių sunkių pasekmių riziką.

    Kada kreiptis į gydytoją

    Kreiptis į gydytoją dėl įtariamos nervinės anoreksijos reikėtų iškart pastebėjus pirmuosius ligos simptomus arba elgesio pokyčius, kurie gali rodyti valgymo sutrikimą. Tai ypač svarbu, nes ankstyvas sutrikimo nustatymas ir gydymo pradžia gali žymiai pagerinti gydymo rezultatus ir sumažinti riziką susidurti su sunkiomis sveikatos komplikacijomis. Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite šiuos požymius sau ar artimam asmeniui:

    • Nepaaiškinamas svorio kritimas: Jeigu asmuo netenka svorio be akivaizdžios priežasties arba jo/ jos kūno masės indeksas (KMI) yra žemesnis nei sveikam laikomas minimumas.
    • Iškreiptas kūno įvaizdis: Intensyvus nepasitenkinimas savo kūno svoriu ar forma, net kai akivaizdu, kad asmuo yra per liesas.
    • Obsesinis elgesys susijęs su maistu ir svoriu: Įskaitant kalorijų skaičiavimą, griežtas dietas, vengimą valgyti su kitais, per didelį fizinį krūvį.
    • Fiziniai simptomai: Menstruacijų nutrūkimas, nuolatinis šaltis, nuovargis, plaukų slinkimas ar kiti su sveikata susiję pokyčiai.
    • Psichologiniai simptomai: Depresija, nerimas, socialinis atsiribojimas, mažas savęs vertinimas.
    • Elgesio pokyčiai: Pernelyg didelis dėmesys svoriui, kūno išvaizdai ir dietoms, nenoras valgyti viešose vietose, paslėptas maisto šalinimas.

    Jei turite bet kokius susirūpinimus dėl savo ar artimo asmens mitybos įpročių, svorio ar elgesio, nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą. Laiku suteikta pagalba ir palaikymas yra esminiai sveikimo proceso aspektai.

    Prevencija

    Nervinės anoreksijos prevencija yra sudėtingas uždavinys, nes šio sutrikimo priežastys yra įvairios ir dažnai susijusios su psichologiniais, socialiniais bei biologiniais veiksniais. Tačiau yra keletas strategijų, kurios gali padėti sumažinti šio valgymo sutrikimo atsiradimo riziką:

    • Teigiamas kūno įvaizdis: Skatinti sveiką ir teigiamą požiūrį į kūną, pabrėžiant individualumą ir įvairovę, o ne vien tik išvaizdos idealus. Tai apima mokymą vertinti save ne pagal išvaizdą ar svorį, bet pagal asmenines savybes ir pasiekimus.
    • Sveikos mitybos principai: Mokyti vaikus ir paauglius sveikos mitybos principų, akcentuojant subalansuotos mitybos svarbą, o ne kalorijų skaičiavimą ar svorio kontrolę.
    • Emocinė savijauta ir streso valdymas: Mokyti vaikus ir suaugusius sveikų būdų, kaip tvarkytis su emocijomis ir stresu, be to, skatinti atvirą dialogą apie jausmus ir problemas.
    • Kritiškas požiūris į mediją: Lavinti kritinį požiūrį į medijose ir socialiniuose tinkluose pateikiamus grožio ir lieknumo standartus, mokant atpažinti ir atmesti nerealistinius kūno įvaizdžio idealus.
    • Socialinė parama: Teikti emocinę paramą ir skatinti atvirus, sveikus santykius šeimoje ir tarp draugų. Atviras bendravimas gali padėti atpažinti ir spręsti problemas, prieš jos tapdamos rimtesniais sutrikimais.
    • Profesionali pagalba: Skatinti ieškoti profesionalios pagalbos, jei atsiranda nerimas dėl mitybos, svorio ar kūno įvaizdžio. Psichologinė konsultacija gali padėti suvaldyti neigiamus požiūrius ir mokymus.

    Prevencija taip pat apima švietimą mokyklose ir bendruomenėse apie valgymo sutrikimų riziką ir pasekmes, teikiant informaciją apie sveiką gyvenseną ir emocinės gerovės svarbą.

    Dažniausiai užduodami klausimai

    Kas yra nervinė anoreksija?

    Nervinė anoreksija, arba anoreksija nervoza, yra psichikos sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis ekstremaliu noru mesti svorį, iškreiptu kūno įvaizdžiu ir baimėje priaugti svorio, dėl ko asmuo imasi griežtų mitybos apribojimų ir kitų kenksmingų svorio kontrolės metodų.

    Kokie yra pagrindiniai nervinės anoreksijos simptomai?

    Pagrindiniai simptomai apima nepaaiškinamą svorio kritimą iki pavojingai žemo lygio, baimę priaugti svorio, nepriklausomai nuo tikrojo kūno svorio, griežtas dietas, pernelyg didelį fizinį krūvį ir iškreiptą savo kūno suvokimą.

    Kaip gydoma nervinė anoreksija?

    Gydymas paprastai apima daugialypį požiūrį, įskaitant individualią psichoterapiją, mitybos konsultacijas ir, kartais, vaistus. Svarbu gydymo plane taip pat yra šeimos įtraukimas ir emocinė palaikymo sistema.

    Ar nervinę anoreksiją galima išgydyti?

    Nors nervinė anoreksija yra rimtas ir potencialiai gyvybei pavojingas sutrikimas, su tinkama ir laiku teikiama pagalba, daugelis sergančiųjų gali pasiekti ilgalaikį atsigavimą. Svarbu pažymėti, kad gydymo procesas gali būti ilgas ir reikalaujantis didelio įsipareigojimo.

    Kokie yra nervinės anoreksijos komplikacijų pavojai?

    Nervinė anoreksija gali sukelti daugybę fizinių komplikacijų, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, kaulų retėjimą (osteoporozę), mitybos trūkumus, reprodukcines problemas ir net mirtį. Psichologinės pasekmės apima depresiją, nerimą ir socialinį atsiribojimą.

    LEAVE A REPLY

    įveskite savo komentarą!
    įveskite savo vardą čia