Negimdinis širdies plakimas, dar vadinamas aritmija, yra širdies ritmo sutrikimas, kai širdis plaka per greitai (tachikardija), per lėtai (bradikardija) arba nereguliariai. Tai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant širdies struktūros anomalijas, širdies ligas, elektrolitų disbalansą organizme arba širdies raumens pažeidimus dėl koronarinės širdies ligos, infekcijų ar kitų veiksnių. Nors kai kurie negimdinio širdies plakimo atvejai gali būti nesukelti jokių simptomų ir būti visiškai nekenksmingi, kiti gali reikšti rimtą sveikatos problemą ir sukelti komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumas, insultas ar netikėtas širdies sustojimas.

Simptomai gali skirtis priklausomai nuo aritmijos tipo ir sunkumo, įskaitant širdies plakimo jausmą krūtinėje, dusulį, silpnumą, krūtinės skausmą, nuovargį ar net sąmonės netekimą. Svarbu pažymėti, kad net jeigu simptomai pasireiškia retai arba yra lengvi, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą diagnozei nustatyti ir, jei reikia, gydymui pradėti.

Gydymo strategijos priklauso nuo negimdinių širdies plakimų priežasties ir gali apimti gyvenimo būdo pakeitimus, vaistus, elektros šoko terapiją (kardioversiją) arba invazines procedūras, pavyzdžiui, kateterinę abliaciją ar širdies stimuliatoriaus implantaciją. Ankstyvas negimdinių širdies plakimų nustatymas ir tinkamas gydymas yra gyvybiškai svarbūs norint išvengti rimtų sveikatos komplikacijų.

Simptomai

Negimdinis širdies plakimas gali sukelti įvairius simptomus, kurie priklauso nuo aritmijos tipo ir asmenų sveikatos būklės. Kai kurie žmonės gali jausti akivaizdžius simptomus, tuo tarpu kitiems jie gali būti lengvi arba visai nepastebimi. Dažniausi negimdinių širdies plakimų simptomai apima:

• Palpitacijos: Jausmas, kad širdis muša per greitai, per smarkiai ar nereguliariai. Asmuo gali jausti tarsi širdis „praleidžia” dūžius arba muša chaotiškai.
• Dusulys: Sunkumai kvėpuojant, ypač po fizinio krūvio ar net ir ramybės būsenoje.
• Silpnumas ar greitas nuovargis: Didelis pavargimas po įprastų veiklų ar net ir be jokios akivaizdžios priežasties.
• Krūtinės diskomfortas ar skausmas: Spaudimas, deginimas ar skausmas krūtinės srityje, kuris kartais gali būti klaidingai suprastas kaip širdies priepuolis.
• Sąmonės netekimas arba svaigimas: Staigus sąmonės netekimas (sinkopė) arba jausmas, kad tuoj prarasite sąmonę.
• Šalti arba prakaituojantys pirštai ir kojos: Kraujotakos sutrikimai dėl aritmijos gali sukelti ekstremitetų šaltumą ar pernelyg didelį prakaitavimą.
• Nuovargis: Bendras jausmas, kad trūksta energijos ir ištvermės, net po ilsėjimosi.

Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus ir, jei jie pasikartoja ar yra ilgalaikiai, kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Ankstyvas negimdinių širdies plakimų nustatymas ir gydymas yra svarbūs, kad būtų išvengta galimų rimtų sveikatos komplikacijų.

Priežastys

Negimdinis širdies plakimas arba aritmija atsiranda, kai elektriniai impulsai, kurie kontroliuoja širdies ritmą, sutrinka, dėl ko širdis gali plakti per greitai, per lėtai ar nereguliariai. Šios būklės priežastys gali būti įvairios, įskaitant:

• Širdies ligos: Koronarinė arterijų liga, širdies vožtuvų ligos, širdies raumens ligos (kardiomiopatijos), širdies priepuoliai ir kitos širdies būklės gali sukelti aritmiją.
• Elektrolitų disbalansas: Elektrolitai, tokie kaip kalio, natrio, kalcio ir magnio lygis, yra svarbūs širdies raumens normaliam funkcionavimui. Jų disbalansas gali sutrikdyti širdies elektrinę veiklą.
• Hipertenzija: Ilgalaikis aukštas kraujo spaudimas gali padidinti aritmijos riziką, nes tai apkrauna širdį.
• Endokrininės ligos: Tokios kaip cukrinis diabetas ar hipertirozė, taip pat gali turėti įtakos širdies ritmui.
• Vartojami medikamentai ir stimuliatoriai: Kai kurių vaistų, įskaitant receptinius ir nereceptinius medikamentus, alkoholį, kofeiną ir tabaką, vartojimas gali sukelti aritmiją.
• Infekcijos: Kai kurios infekcijos, ypač jei jos veikia širdį, gali sukelti laikiną ar ilgalaikį širdies ritmo sutrikimą.
• Genetiniai veiksniai: Šeimos istorijoje esant aritmijos atvejams, gali būti didesnė rizika patirti širdies ritmo sutrikimus.
• Širdies operacijos ar procedūros: Po širdies operacijų ar procedūrų, pvz., po širdies kateterizacijos, gali atsirasti aritmijų.

Atsižvelgiant į aritmijos priežastį, gydymo būdai gali skirtis, todėl svarbu atlikti išsamų sveikatos patikrinimą, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir pradėtas veiksmingas gydymas.

Rizikos veiksniai

Negimdinio širdies plakimo rizikos veiksniai apima įvairius aspektus, susijusius su gyvenimo būdu, sveikatos būkle ir aplinka, kurie gali didinti aritmijos tikimybę:

• Širdies ligos istorija: Asmenys, sergantys koronarine širdies liga, širdies nepakankamumu, širdies vožtuvų ligomis ar po širdies priepuolio, turi didesnę riziką patirti aritmiją.
• Aukštas kraujo spaudimas: Ilgalaikis nekontroliuojamas aukštas kraujo spaudimas gali padidinti širdies aritmijos riziką.
• Metabolizmo sutrikimai: Cukrinis diabetas ir skydliaukės ligos, įskaitant tiek hipotirozę, tiek hipertirozę, gali turėti įtakos širdies ritmui.
• Amžius: Senėjimas yra svarbus rizikos veiksnys, nes širdies ir kraujagyslių sistema natūraliai sensta, o tai gali lemti aritmijų atsiradimą.
• Substancijų vartojimas: Stimuliantai, pavyzdžiui, kofeinas, alkoholis, tabakas ir kai kurie narkotikai, gali sukelti aritmiją net sveikose širdyse.
• Nutukimas ir fizinio aktyvumo stoka: Svorio perteklius ir mažas fizinio aktyvumo lygis gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant aritmijas.
• Genetiniai veiksniai: Kai kurios aritmijos yra paveldimos, o šeimos istorijoje esant aritmijoms, padidėja rizika.
• Nepakankama mityba: Mitybos trūkumai, pavyzdžiui, mažas magnio ar kalio kiekis, gali turėti įtakos širdies ritmui.
• Lėtinės ligos: Lėtinės kvėpavimo takų ligos ir kiti sveikatos sutrikimai taip pat gali didinti aritmijos riziką.

Supratimas ir šių rizikos veiksnių valdymas gali padėti sumažinti aritmijos atsiradimo tikimybę ir palaikyti gerą širdies sveikatą.

Komplikacijos

Negimdinis širdies plakimas, priklausomai nuo jo tipo ir trukmės, gali sukelti įvairias komplikacijas, kurios gali turėti rimtų pasekmių sveikatai:

• Insultas: Kai kurie aritmijos tipai, ypač prieširdžių virpėjimas, didina kraujo krešulių formavimosi riziką, kas gali sukelti insultą. Krešuliai gali blokuoti kraujo tiekimą į smegenis, sukeldami audinių pažeidimą.
• Širdies nepakankamumas: Ilgalaikė aritmija gali pabloginti širdies gebėjimą siurbti kraują, dėl ko gali išsivystyti širdies nepakankamumas. Tai būklė, kai širdis negali efektyviai tiekti kraujo į kitas kūno dalis.
• Širdies sustojimas: Ypač pavojingos yra staigios ir itin greitos aritmijos (pvz., kamieninė tachikardija), kurios gali sukelti staigų širdies sustojimą ir mirtį.
• Kraujotakos sutrikimai: Nereguliarus ar per greitas širdies plakimas gali sukelti nepakankamą kraujotaką, o tai reiškia, kad organai ir audiniai negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų.
• Sąmonės netekimas ir svaigimas: Aritmijos, kurios staiga mažina širdies gebėjimą siūbti kraują, gali sukelti trumpalaikį sąmonės netekimą (sinkopę) ar svaigimą.

Svarbu atpažinti ir gydyti negimdinį širdies plakimą, kad būtų išvengta šių komplikacijų. Reguliarūs sveikatos patikrinimai ir gydymo laikymasis gali padėti sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreiptis į gydytoją dėl negimdinių širdies plakimų reikėtų, kai pastebimi bet kokie nauji ar besikeičiantys simptomai, susiję su širdies ritmu. Nors kai kurie negimdinio širdies plakimo atvejai gali būti nekenksmingi, svarbu atpažinti požymius, kurie gali reikšti rimtesnę sveikatos būklę. Čia pateikiami pagrindiniai signalai, rodantys, kad reikia kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą:

• Palpitacijos: Jausmas, kad širdis muša per greitai, per smarkiai ar nereguliariai, ypač jei šie pojūčiai yra nauji ar stiprėja.
• Dusulys ar kvėpavimo sunkumai: Ypač jei jie atsiranda be akivaizdžios priežasties ar esant nedideliam krūviui.
• Sąmonės netekimas ar svaigimas: Staigus sąmonės netekimas (sinkopė) arba jausmas, kad tuoj prarasite sąmonę.
• Krūtinės skausmas ar diskomfortas: Bet kokio tipo krūtinės skausmas ar diskomfortas, ypač jei jis nėra susijęs su fiziniu krūviu, gali būti rimtos širdies problemos požymis.
• Silpnumas ar nuovargis: Neįprastas ar padidėjęs silpnumas ir nuovargis gali būti susiję su nepakankama širdies veikla.
• Pasikeitimai kvėpavime miego metu: Pavyzdžiui, apnėja ar sunkumai kvėpuojant gali būti susiję su širdies ritmo sutrikimais.

Jeigu pastebite bet kurį iš šių simptomų, ypač jei jie pasireiškia staiga ar yra pasikartojantys, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnozė ir gydymas yra labai svarbūs, siekiant išvengti galimų komplikacijų ir užtikrinti geriausią sveikatos priežiūros rezultatą.

Prevencija

Prevencija negimdinio širdies plakimo atveju apima keletą sveikatos ir gyvenimo būdo aspektų, kurie gali padėti sumažinti aritmijos riziką arba palengvinti jau esamus simptomus:

• Sveika širdis ir kraujagyslių sistema: Subalansuota mityba, turtinga vaisiais, daržovėmis, liesomis baltymų šaltiniais ir sveikaisiais riebalais, gali padėti palaikyti širdies sveikatą. Sumažinkite riebaus, sūraus ir perdirbto maisto vartojimą.
• Fizinis aktyvumas: Reguliarus, vidutinio intensyvumo fizinis krūvis, pavyzdžiui, greitas ėjimas, plaukimas arba dviračio važiavimas, gali stiprinti širdį ir pagerinti jos efektyvumą.
• Svorio kontrolė: Išlaikyti sveiką kūno svorį gali sumažinti širdies ligų riziką ir padėti išvengti aritmijų.
• Streso valdymas: Mokymasis tvarkytis su stresu per meditaciją, jogą, gilų kvėpavimą ar kitas atsipalaidavimo technikas gali sumažinti negimdinio širdies plakimo riziką.
• Vengti stimuliantų: Sumažinkite ar išvengkite kofeino, alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo, kadangi šie stimuliantai gali sukelti ar pabloginti aritmiją.
• Kontroliuoti lėtines ligas: Sekite gydytojo rekomendacijas ir reguliariai tikrinkite sveikatą, ypač jei turite aukštą kraujo spaudimą, cukrinį diabetą ar kitas širdies ligas, kurios gali didinti aritmijos riziką.
• Vaistų vartojimas pagal paskirtį: Naudokite visus vaistus tik pagal gydytojo nurodymus ir informuokite jį apie visus vartojamus vaistus, įskaitant nereceptinius ir papildus, kad būtų išvengta neigiamų sąveikų, galinčių sukelti aritmiją.

Nors ne visos aritmijos formos gali būti visiškai išvengiamos, šie sveikatos ir gyvenimo būdo pokyčiai gali žymiai sumažinti jų atsiradimo tikimybę ir padėti išlaikyti gerą širdies sveikatą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas sukelia negimdinį širdies plakimą?

Negimdinį širdies plakimą gali sukelti įvairios priežastys, įskaitant širdies ligas, elektrolitų disbalansą, širdies operacijas, tam tikrų medikamentų vartojimą ir stimuliantus, pavyzdžiui, kofeiną ar alkoholį. Kartais tiksli priežastis gali likti nežinoma.

Ar negimdinis širdies plakimas yra pavojingas?

Negimdinis širdies plakimas gali svyruoti nuo nekenksmingo iki gyvybei pavojingo. Pavojingumas priklauso nuo aritmijos tipo, trukmės ir to, ar yra kitų širdies sutrikimų. Kai kurios aritmijos gali didinti insulto ar širdies sustojimo riziką.

Kaip diagnozuojamas negimdinis širdies plakimas?

Negimdinis širdies plakimas dažniausiai diagnozuojamas naudojant elektrokardiogramą (EKG), širdies monitoravimą per tam tikrą laikotarpį (pavyzdžiui, Holterio monitoravimą) ir kitus tyrimus, tokie kaip echokardiograma, kad būtų įvertinta širdies struktūra ir funkcija.

Kaip gydomas negimdinis širdies plakimas?

Gydymo metodai priklauso nuo aritmijos tipo ir sunkumo. Jie gali apimti gyvenimo būdo pakeitimus, vaistus širdies ritmui stabilizuoti, procedūras, pavyzdžiui, elektros šoko terapiją (kardioversiją) ar kateterinę abliaciją, ir širdies stimuliatoriaus ar defibriliatoriaus implantaciją.

Ką galiu padaryti, kad sumažinčiau negimdinių širdies plakimų riziką?

Svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą, įskaitant subalansuotą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, streso valdymą, vengimą stimuliantų ir sveikos svorio palaikymą. Taip pat svarbu kontroliuoti lėtines būkles, pavyzdžiui, aukštą kraujo spaudimą ar cukrinį diabetą, ir reguliariai tikrinti sveikatą.