Endometriozė yra lėtinė ginekologinė būklė, veikianti apie 10–15% reprodukcinio amžiaus moterų. Ši liga pasižymi endometriumo, arba gimdos gleivinės, ląstelių, kurios paprastai auga tik gimdos viduje, atsiradimu ir augimu už gimdos ribų, pavyzdžiui, kiaušidėse, kiaušintakiuose, pilvo ertmėje ir kitose vietose. Nors endometriumo ląstelės auga už gimdos, jos toliau reaguoja į hormoninius ciklo pokyčius, kas gali sukelti uždegimą, skausmą ir kartais sukibimus ar cistų susidarymą.

Endometriozės priežastys vis dar nėra visiškai suprantamos, tačiau manoma, kad įtakos turi genetiniai, imunologiniai ir aplinkos veiksniai. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra menstruaciniai skausmai, kurie yra stipresni nei įprasti, skausmingi lytiniai santykiai, skausmas šlapinantis ar tuštinantis per mėnesines, taip pat nevaisingumas gali būti susijęs su endometrioze.

Endometriozės diagnozavimas dažniausiai reikalauja laparoskopijos, minimaliai invazinės chirurginės procedūros, per kurią galima tiesiogiai pamatyti endometriozės židinius. Gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir gali apimti skausmo malšinimą vaistais, hormoninį gydymą siekiant sumažinti endometriozės augimą, arba chirurgiją, skirtą pašalinti endometriozės audinius.

Endometriozė yra sudėtinga liga, turinti įtakos ne tik fizinei, bet ir emocinei moters sveikatai, todėl svarbu turėti tinkamą priežiūrą ir paramą.

Simptomai

Endometriozė yra lėtinė liga, kurios simptomai gali skirtis nuo lengvų iki labai sunkių ir daryti didelę įtaką moters gyvenimo kokybei. Štai pagrindiniai endometriozės simptomai:

• Menstruaciniai skausmai: Skausmingos mėnesinės (dismenorėja) yra vienas iš dažniausių endometriozės požymių. Skausmas paprastai yra intensyvesnis nei įprastas menstruacinis skausmas ir gali prasidėti prieš menstruacijas bei tęstis po jų.
• Skausmingi lytiniai santykiai: Daugelis moterų su endometrioze patiria skausmą lytinių santykių metu arba po jų, ypač gilios įsiskverbimo metu.
• Skausmas šlapinantis ar tuštinantis: Skausmas gali būti jaučiamas per mėnesines ir gali būti susijęs su endometriozės židiniais šlapimo takuose ar žarnyne.
• Nevaisingumas: Endometriozė yra viena iš dažniausių moterų nevaisingumo priežasčių. Nors ne visos moterys su endometrioze susiduria su nevaisingumu, daugeliui gali būti sunkiau pastoti.
• Kroniškas dubens skausmas: Skausmas gali būti nuolatinis ar pasireiškiantis epizodais, ne tik menstruacijų metu.
• Kraujavimo sutrikimai: Tai apima gausias menstruacijas arba netikėtą kraujavimą ne menstruacijų metu.
• Nuovargis: Daugelis moterų patiria bendrą nuovargį, kuris nėra tiesiogiai susijęs su fizine veikla.
• Virškinimo sistemos sutrikimai: Pavyzdžiui, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pilvo pūtimas, ypač per mėnesines.

Endometriozės simptomai gali smarkiai skirtis tarp skirtingų moterų ir netgi kisti su laiku. Svarbu atpažinti šiuos simptomus ir kreiptis į gydytoją dėl tikslesnės diagnozės ir tinkamo gydymo.

Priežastys

Endometriozės priežastys iki šiol nėra visiškai suprantamos, ir manoma, kad įvairūs veiksniai gali prisidėti prie šios ligos atsiradimo. Štai keletas pagrindinių teorijų ir veiksnių, kurie, kaip manoma, gali turėti įtakos endometriozės vystymuisi:

• Retrogradinė menstruacija: Tai labiausiai paplitusi teorija, kurioje manoma, kad menstruacinio kraujo, kuriame yra endometriumo ląstelių, atvirkštinis tekėjimas pro kiaušintakius atgal į pilvo ertmę sukelia endometriozę. Šios ląstelės nusėda ant pilvo ertmės organų ir pradeda augti.
• Genetiniai veiksniai: Tyrimai rodo, kad moterys, kurių šeimos nariai yra sirgę endometrioze, patiria didesnę riziką patiems susirgti šia liga.
• Imuninės sistemos sutrikimai: Kai kurių mokslininkų teigimu, imuninės sistemos nesugebėjimas sunaikinti atvirkštinės menstruacijos metu į pilvo ertmę patekusias endometriumo ląsteles gali leisti joms įsitvirtinti ir augti.
• Hormoniniai veiksniai: Estrogenas skatina endometriozės židinių augimą, todėl padidėjęs šio hormono lygis gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Chirurginės intervencijos: Po gimdos operacijų, pavyzdžiui, cezario pjūvio, gali atsirasti endometriozės židiniai operacijos vietoje.
• Aplinkos veiksniai: Manoma, kad tam tikri aplinkos toksinai gali turėti estrogeną imituojantį poveikį, kuris gali skatinti endometriozės vystymąsi.
• Metaplazijos teorija: Siūloma, kad pilvo ertmės organų paviršiaus ląstelės gali transformuotis į endometriumo tipo ląsteles.

Nors tikslios endometriozės priežastys tebėra neaiškios, šios teorijos padeda mokslininkams ir gydytojams geriau suprasti ligą ir ieškoti efektyvesnių gydymo būdų.

Rizikos veiksniai

Endometriozė yra sudėtinga liga, veikianti reprodukcinio amžiaus moteris, ir nors jos tikslūs atsiradimo mechanizmai vis dar nėra visiškai suprantami, išskirti keletas veiksnių, kurie gali padidinti susirgimo riziką:

• Šeimos istorija: Moterys, kurių motinos ar seserys sirgo endometrioze, patiria didesnę riziką susirgti šia liga.
• Menstruacinio ciklo ypatumai: Ilgesni menstruaciniai ciklai (mažiau nei 27 dienos) arba gausios ir ilgalaikės menstruacijos (daugiau nei 7 dienos) gali didinti endometriozės riziką.
• Vėlyvas pirmųjų menstruacijų atsiradimas: Ankstyvas pirmųjų menstruacijų pradžios amžius taip pat yra laikomas rizikos veiksniu.
• Nevaisingumas ar sunkumai pastoti: Nors nevaisingumas pats savaime nesukelia endometriozės, endometriozė yra viena iš dažniausių nevaisingumo priežasčių.
• Nėštumo stoka: Moterys, kurios nebuvo nėščios, gali turėti didesnę riziką susirgti endometrioze.
• Anatomijos ypatumai: Tam tikri gimdos ar reprodukcinės sistemos anatomijos ypatumai, kurie trukdo normaliam menstruacinio kraujo išsiskyrimui, gali skatinti retrogradinę menstruaciją ir didinti endometriozės riziką.
• Hormoniniai veiksniai: Padidėjęs estrogeno lygis organizme gali skatinti endometriozės audinių augimą.
• Imuninės sistemos sutrikimai: Silpnesnė imuninė sistema, kuri negali adekvačiai sunaikinti endometriumo ląstelių, patekusių į netipines vietas, gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Nors kiekviena moteris gali susirgti endometrioze, šie veiksniai gali padidinti susirgimo tikimybę, todėl svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir pasitarti su gydytoju, jei yra rizikos veiksnių.

Komplikacijos

Endometriozė yra lėtinė liga, kuri gali sukelti įvairias komplikacijas ir turėti poveikį moters sveikatai bei gyvenimo kokybei. Pagrindinės endometriozės komplikacijos apima:

• Nevaisingumas: Endometriozė yra viena iš dažniausių moterų nevaisingumo priežasčių. Apytiksliai 30–50% moterų, sergančių endometrioze, susiduria su nevaisingumo problemomis. Endometriozė gali paveikti kiaušidžių funkciją, sukelti sukibimus, kurie trukdo kiaušinio ir spermatozoido susitikimui, arba paveikti kiaušintakių pralaidumą.
• Sukibimai ir pilvo skausmai: Endometriozė gali sukelti sukibimus, tai yra, rando audinio formavimąsi, kuris sujungia vidaus organus, pvz., kiaušides ir gimdą, su kitais pilvo organais. Sukibimai gali sukelti lėtinį skausmą ir kitus simptomus.
• Cistos kiaušidėse (endometriomos): Endometriozės židiniai ant kiaušidžių gali formuoti cistas, vadinamas endometriomomis arba šokoladinėmis cistomis, kurios gali būti skausmingos ir sukelti kitų sveikatos problemų.
• Komplikacijos operacijų metu: Sunkios endometriozės atvejais gali prireikti chirurginių intervencijų, kurios neša standartines chirurgijos rizikas, įskaitant infekcijas, kraujavimą ir sukibimus po operacijos.
• Skausmingi lytiniai santykiai: Endometriozė gali sukelti skausmą lytinio akto metu, kuris gali neigiamai paveikti moters seksualinį gyvenimą ir santykius.
• Virškinimo sistemos sutrikimai: Kai endometriozė veikia žarnyną, gali atsirasti vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pilvo pūtimas ir skausmas tuštinantis, ypač menstruacijų metu.
• Psichologinės problemos: Lėtinis skausmas ir nevaisingumo problemos gali sukelti depresiją, nerimą ir žemą savęs vertinimą.

Šios komplikacijos reikalauja integruoto požiūrio į gydymą, įskaitant skausmo valdymą, hormoninę terapiją, chirurgiją ir emocinę bei psichologinę paramą.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreiptis į gydytoją dėl endometriozės reikia, kai pastebimi pirmieji ligos požymiai ar simptomai, kurie trukdo kasdieniniam gyvenimui ar yra nerimą keliantys. Ankstyvas kreipimasis į specialistą yra svarbus norint laiku diagnozuoti ligą ir pradėti efektyvų gydymą. Štai keli atvejai, kada ypač svarbu kreiptis į gydytoją:

• Skausmingos mėnesinės: Jei patiriate intensyvų menstruacinį skausmą, kuris sunkiai kontroliuojamas įprastais skausmą malšinančiais vaistais ir trukdo jūsų kasdieninei veiklai.
• Skausmingi lytiniai santykiai: Jei patiriate nuolatinį ar pasikartojantį skausmą lytinių santykių metu, ypač gilios penetracijos metu.
• Nevaisingumas: Jei bandote pastoti daugiau nei metus be sėkmės, ypač jei kartu patiriate kitus endometriozės simptomus.
• Lėtinis dubens skausmas: Jei jaučiate nuolatinį ar pasikartojantį dubens skausmą, kuris nėra susijęs su menstruacijomis.
• Skausmas šlapinantis ar tuštinantis: Jei patiriate skausmą šlapinantis ar tuštinantis per mėnesines arba nepriklausomai nuo jų.
• Kiti simptomai: Tokių kaip nuovargis, virškinimo sutrikimai (vidurių užkietėjimas, viduriavimas), pilvo pūtimas, kurie gali būti susiję su endometrioze.

Nors šie simptomai gali būti susiję ir su kitomis sveikatos būklėmis, svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų atlikti išsamūs tyrimai ir nustatyta tiksli diagnozė. Gydytojas gali rekomenduoti tolesnius diagnostinius tyrimus, pavyzdžiui, ultragarsą ar laparoskopiją, ir pasiūlyti tinkamą gydymo planą.

Prevencija