Naujas tarptautinės mokslininkų komandos tyrimas atskleidė, kad tam tikriems pacientams, turintiems dirbtines širdis, gali atsinaujinti širdies raumuo. Šis atradimas gali atverti naujas galimybes gydant ir galbūt net išgydant širdies nepakankamumą. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Circulation“.
Jungtinių Amerikos Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) nurodo, kad širdies nepakankamumas paveikia beveik 7 milijonus suaugusiųjų JAV ir yra atsakingas už 14% mirčių kasmet. Nors šiuo metu nėra vaistų, galinčių visiškai išgydyti širdies nepakankamumą, tam tikri medikamentai gali sulėtinti jo progresavimą. Pažengusio širdies nepakankamumo atvejais, kai transplantacija nėra įmanoma, vienintelis gydymo būdas yra kairiojo skilvelio pagalbinis įtaisas (angl. left ventricular assist device, LVAD), kuris padeda širdžiai pumpuoti kraują.
„Skeletiniai raumenys turi reikšmingą gebėjimą regeneruotis po sužeidimo. Jei žaidžiant futbolą patempiate raumenį, reikia pailsėti, ir jis sugis“, – teigė dr. Hešamas Sadekas, Arizonos universiteto Sarverio širdies centro direktorius ir Medicinos koledžo – Tuksono Kardiologijos skyriaus vadovas. „Tačiau, kai sužeidžiamas širdies raumuo, jis neatauga. Neturime priemonių, galinčių atkurti prarastą širdies raumenį.“
Dr. Sadekas vadovavo tarptautinei ekspertų grupei, siekiančiai išsiaiškinti, ar širdies raumenys gali regeneruotis. Tyrimas buvo finansuojamas Leducq fondo Transatlantinių kompetencijos tinklų programos, kuri sujungia Amerikos ir Europos tyrėjus spręsti dideles problemas, lėšomis.
Tyrimas prasidėjo nuo audinių mėginių, gautų iš pacientų su dirbtinėmis širdimis, kuriuos pateikė Jutos universiteto sveikatos ir medicinos mokyklos kolegos, vadovaujami dr. Stavroso Drakoso, LVAD sukeltos regeneracijos pradininko. Jonas Frisénas ir Olafas Bergmannas iš Karolinskos instituto Stokholme vadovavo komandoms Švedijoje ir Vokietijoje, naudodami savo sukurtą anglies datavimo metodą žmogaus širdies audiniams, siekdami nustatyti, ar šiuose mėginiuose yra naujai susidariusių ląstelių.
Tyrėjai nustatė, kad pacientams su dirbtinėmis širdimis širdies raumens ląstelės regeneravosi daugiau nei šešis kartus greičiau nei sveikose širdyse. „Tai yra stipriausias iki šiol turimas įrodymas, kad žmogaus širdies raumens ląstelės iš tikrųjų gali regeneruotis, kas yra labai jaudinanti žinia, nes tai patvirtina, jog žmogaus širdis turi vidinį gebėjimą atsinaujinti“, – sakė dr. Sadekas. „Tai taip pat stipriai palaiko hipotezę, kad širdies raumens nesugebėjimas ‘pailsėti’ yra pagrindinė priežastis, kodėl širdis praranda gebėjimą regeneruotis netrukus po gimimo. Gali būti įmanoma nukreipti molekulinius kelius, susijusius su ląstelių dalijimusi, siekiant sustiprinti širdies gebėjimą regeneruotis.“
Rasti geresnius būdus širdies nepakankamumui gydyti yra pagrindinis dr. Sadeko ir Sarverio širdies centro prioritetas. Šis tyrimas remiasi ankstesniais dr. Sadeko darbais apie poilsio ir širdies raumens regeneracijos ryšį.
2011 m. dr. Sadekas paskelbė straipsnį žurnale „Science“, kuriame parodė, kad nors širdies raumens ląstelės aktyviai dalijasi gimdoje, jos nustoja dalytis netrukus po gimimo, kad galėtų skirti energiją kraujo pumpavimui per kūną be pertraukų. 2014 m. jis paskelbė įrodymų apie ląstelių dalijimąsi pacientams su dirbtinėmis širdimis, kas leido manyti, kad jų širdies raumens ląstelės galėjo regeneruotis.
Šie atradimai, kartu su kitų tyrimų grupių pastebėjimais, kad nedidelė dalis pacientų su dirbtinėmis širdimis gali būti atjungti nuo įrenginio po simptomų pagerėjimo, paskatino dr. Sadeką svarstyti, ar dirbtinė širdis suteikia širdies raumenims poilsį, panašų į lovos režimą žmogui, atsigaunančiam po sporto traumos.
„Siurblys stumia kraują į aortą, aplenkdamas širdį“, – paaiškino jis. „Širdis iš esmės ilsisi.“
Dr. Sadeko ankstesni tyrimai rodė, kad šis poilsis gali būti naudingas širdies raumens ląstelėms, tačiau reikėjo sukurti eksperimentą, siekiant nustatyti, ar pacientams su dirbtinėmis širdimis iš tikrųjų regeneruojasi raumenys.
Šaltiniai: sciencedaily.com
