5 maisto produktai, kurie trukdo įsisavinti vitaminą D

5 maisto produktai, kurie trukdo įsisavinti vitaminą D

Monika Jankauskienė
5 maisto produktai, kurie trukdo įsisavinti vitaminą D

Vitaminas D – tai mūsų organizmo saulės spindulių dovana, kuri būtina stipriems kaulams, stipriai imuninei sistemai ir gerai nuotaikai. Tačiau net ir tada, kai pakankamai laiko praleidžiame lauke arba vartojame papildus, kai kurie maisto produktai gali veikti kaip nematomi priešai – stabdyti šio gyvybiškai svarbaus vitamino pasisavinimą. Ką vertėtų žinoti?

Perdirbti maisto produktai

Ar dažnai pasiduodi pagundai griebti greitą maistą, sausainį ar mikrobangėje šildytą paruoštą vakarienę? Perdirbtas maistas dažnai būna pilnas fosfatų – priedų, kurie naudojami kaip konservantai. Nors fosfatai nėra kenksmingi savaime, per didelis jų kiekis gali trukdyti organizmui pasisavinti kalcį. O be kalcio – ir vitaminas D tampa mažiau veiksmingas. Tai lyg bandytum statyti namą be plytų: net jei turi puikią cemento atsargą, be pagrindinių statybinių medžiagų nieko neišeis.

Alkoholis

Taurė vyno vakarienės metu atrodo nekalta? Taip, kol tai nesitęsia kasdien. Alkoholis veikia kepenis, o būtent jos atsakingos už vitamino D aktyvavimą – pavertimą į formą, kurią organizmas gali naudoti. Be to, ilgalaikis alkoholio vartojimas silpnina žarnyno sieneles, trukdydamas absorbuoti maistines medžiagas. Taigi, jei tavo tikslas – stiprinti imunitetą ir kaulus, galbūt verta pergalvoti įpročius.

Riebus greitas maistas

Nors vitaminas D yra tirpus riebaluose, tai nereiškia, kad visi riebalai jam padeda. Sotieji riebalai, kurių gausu keptuose produktuose, perdirbtuose mėsos gaminiuose ir greitame maiste, mažina vitamino D biologinį prieinamumą – kitaip tariant, organizmas jį blogiau įsisavina. Be to, šie riebalai dažnai siejami su nutukimu, o riebaliniame audinyje vitaminas D „užstringa“ – jis tarsi įkalinamas kūno riebaluose ir tampa neprieinamas kitoms organizmo sistemoms.

Maistas su dideliu oksalatų kiekiu

Špinatai, burokėliai, rabarbarai – sveika, tiesa? Taip, bet saikingai. Šie maisto produktai gausūs oksalatų – junginių, kurie jungiasi su kalciu žarnyne ir trukdo jo pasisavinimui. Kadangi vitaminas D ir kalcis veikia kartu, mažesnis kalcio kiekis lemia ir prastesnį vitamino D įsisavinimą. Tad jei valgai daug daržovių su oksalatais, derink jas su maistu, turinčiu mažiau šių junginių arba laikykis pusiausvyros.

Kofeinas

Be rytinės kavos – nė žingsnio? Suprantu. Tačiau verta žinoti, kad kofeinas gali mažinti vitamino D receptorių aktyvumą organizme. Tai reiškia, kad net jei organizme yra pakankamai šio vitamino, jis gali būti tiesiog „nepastebėtas“. Tyrimai rodo, kad per didelis kofeino kiekis (daugiau nei 300 mg per dieną) gali silpninti kaulus ir trukdyti vitamino D veikimui. Tad galbūt antrą ar trečią puodelį galima pakeisti žolelių arbata?

Vitaminas D – tai ne tik papildas ar saulės spinduliai. Tai ir kasdieniai pasirinkimai, kuriuos darome virtuvėje. Kai žinome, kas trukdo jam veikti, galime sąmoningiau rūpintis savo sveikata – lyg valytume langus, kad į vidų patektų kuo daugiau šviesos.

Transriebalai – nematomi priešai

Transriebalai – tai vieni iš pavojingiausių riebalų rūšių mūsų sveikatai. Jie dažnai randami margarine, kepiniuose iš parduotuvės, traškučiuose, greito maisto restoranuose. Tačiau tai, ko galbūt nežinojai – transriebalai ne tik didina „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, bet ir gali mažinti vitamino D pasisavinimą ląstelėse. Jie veikia kaip trukdis, tarsi statinė, užstojanti duris, per kurias turėtų įeiti naudingos medžiagos. Kai transriebalų per daug, ląstelės tampa mažiau jautrios vitaminui D – net jei jo kiekis kraujyje normalus, organizmas jo tiesiog „nepagauna“.

Be to, šie riebalai gali trikdyti fermentų veiklą kepenyse, kurios yra atsakingos už vitamino D konversiją į aktyvią formą. Rezultatas? Mažesnis vitamino D efektyvumas, silpnesni kaulai, prastesnis imunitetas ir didesnė nuotaikų kaita. Todėl jei nori, kad tavo vitaminas D ne tik egzistuotų, bet ir veiktų pilna jėga – verčiau vengti gaminių, kurių sudėtyje rasi „iš dalies hidrinti riebalai“. Tai – raudona vėliava tavo sveikatai.

Maistas gali būti tiek mūsų sąjungininkas, tiek priešas – viskas priklauso nuo pasirinkimų. Ir nors ne visada įmanoma išvengti visų trukdžių, žinoti apie juos – pirmas žingsnis į stipresnį, sveikesnį „aš“.

Pasidalinkite šiuo straipsniu
Esu Monika Jankauskienė – sveikatos temų pasakotoja, siekianti, kad medicina turėtų veidą. Mano tekstai – tai ne tik sausos diagnozės, bet ir gyvi pasakojimai apie sprendimus, kurie keičia gyvenimą. Nuo pirmojo pokalbio kaimo ambulatorijoje iki diskusijų su pripažintais ekspertais, aš išmokau vieną tiesą: kiekvienas žmogus turi teisę suprasti savo sveikatą be sudėtingų terminų žodyno. Rašau taip, kad suprastų visi – ir močiutė, plikanti vaistažolių arbatą, ir savęs ieškantis jaunuolis. Savo straipsniuose jungiu patikimą, ekspertų patikrintą informaciją su šiluma ir pagarba žmogui. Nebijau nepatogių temų. Nesvarbu, ar tai būtų emocinė sveikata, lėtinės ligos ar sveikatos sistemos spragos – mano tikslas yra, kad perskaitę straipsnį jaustumėtės ne kritikuojami, o suprasti, padrąsinti ir pasiruošę išgirsti, ką sako jūsų kūnas.
Komentarų: 0