Psichikos sveikatos krizės: būtinybė mokytis teikti pirmąją pagalbą
Įsivaizduokite situaciją: gatvėje žmogus griūva ir nekvėpuoja. Be dvejonių kažkas kviečia greitąją, kitas pradeda gaivinimą. Dabar įsivaizduokite kitą scenarijų – žmogus verkia viešoje vietoje, drebėdamas sako, kad nebenori gyventi. Kas tuomet? Deja, dažniausiai – tyla, nejaukumas, pasimetimas. Psichikos sveikatos krizės vis dar apgaubtos baime ir nežinojimu, nors jų pasekmės gali būti tokios pat mirtinos kaip širdies sustojimas.
Psichologinė pirmoji pagalba – ne specialistams, o visiems
Pirmoji pagalba nebūtinai turi būti medicininė. Psichologinė parama krizės metu gali išgelbėti gyvybę – tiesiogine to žodžio prasme. Deja, dauguma žmonių net nežino, kaip reaguoti, kai kažkas kalba apie savižudybę, panikos priepuolį ar stiprų nerimo epizodą.
Psichikos sveikatos pirmosios pagalbos mokymai, populiarėjantys JAV, Australijoje, Jungtinėje Karalystėje, moko atpažinti pavojų, užmegzti kontaktą, tinkamai įvertinti riziką ir nukreipti žmogų pagalbos link. Kaip sakoma, nereikia būti gydytoju, kad galėtum pradėti pokalbį, išklausyti ir parodyti, kad žmogui ne vis vien.
Krizės nėra retenybė – jos kasdien mūsų tarpe
Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad vienas iš keturių žmonių bent kartą gyvenime patiria psichikos sveikatos sunkumų. Tai reiškia – kolega, šeimos narys, draugas ar praeivis. Ir vis dėlto, kai kurie vis dar mano, kad tai „asmeninis reikalas“.
Psichikos krizės gali būti labai įvairios – nuo staigaus nerimo, depresijos epizodo iki psichozės ar potrauminio streso. Svarbiausia – ne ignoruoti. Pirmieji žodžiai, empatija, supratingas požiūris gali pakeisti žmogaus sprendimą likti gyvam.
Ką galime padaryti kiekvienas
- Užduokite klausimus: „Kaip jautiesi?“ ar „Ar galvoji apie tai, kad norėtum viską nutraukti?“ – tai ne skatina, o padeda išvengti tragedijos.
- Išklausykite be vertinimo: nereikia spręsti, moralizuoti ar lyginti. Užtenka būti šalia, klausytis ir parodyti, kad rūpite.
- Skatinkite ieškoti profesionalios pagalbos: psichologai, psichiatrai, krizių centrai – tai ne silpnumo, o stiprybės ženklas.
- Išmokite pagrindinių krizės ženklų: izoliacija, staigūs nuotaikų svyravimai, kalbos apie beviltiškumą, pasikeitęs elgesys – tai signalai, kad žmogui reikia pagalbos.
Kodėl reikia mokymų visiems
Kaip mokome vaikus, kaip elgtis gaisro metu, taip turėtume mokyti ir apie emocinį saugumą. Darbo kolektyvuose, mokyklose, bendruomenėse psichikos sveikatos pirmosios pagalbos mokymai gali būti gyvybiškai svarbūs.
Tyrimai rodo, kad žmonės, praėję tokius kursus, ne tik geriau reaguoja į krizę, bet ir patys jaučiasi tvirčiau, mažėja stresas bei baimė susidurti su psichikos iššūkiais. Tai nėra terapija – tai tiltas, kuris padeda nueiti pirmą žingsnį link pagalbos.
Psichikos sveikata – tai mūsų visų reikalas. Ir pirmoji pagalba prasideda ne nuo specialisto kabineto, o nuo žmogaus, kuris sustojo, paklausė, išgirdo ir nepaliko vieno.
Laikas išmokti padėti ne tik kūnui, bet ir sielai
Monika Jankauskienė
Žurnalistė, kuri rašo ne tik apie sveikatą, bet ir apie žmones, jų istorijas, kasdienius pasirinkimus ir sprendimus, kurie keičia gyvenimą. Jos tekstai – tai ne sausos žinios, o gyvi pasakojimai, kurie įkvepia rūpintis savimi, sustoti ir išgirsti, ką sako kūnas.
Nuo pirmojo interviu su gydytoju kaimo ambulatorijoje iki šiandienos pokalbių su pasaulinio lygio sveikatos ekspertais – Monika išmoko vieną paprastą tiesą: kiekvienas žmogus turi teisę suprasti savo sveikatą. Todėl ji rašo taip, kad suprastų visi – nuo močiutės, verdančios arbatą nuo kraujospūdžio, iki jaunuolio, ieškančio tiesos tarp sveikatingumo mitų.
Monikos straipsniai atpažįstami iš šilto tono, patikimos informacijos ir pagarbaus požiūrio į skaitytoją. Ji nebijo kalbėti apie jautrias temas – nuo lėtinių ligų iki emocinės sveikatos, nuo kasdienės mitybos iki sveikatos sistemų spragų. Viskas tam, kad žmogus jaustųsi ne pamokytas, o suprastas ir padrąsintas.
