Paprasti įpročiai, kuriuos rekomenduoja ekspertai: raktas į geresnę psichinę sveikatą
Šiuolaikinis gyvenimo tempas vis dažniau kelia iššūkių emocinei ir psichinei sveikatai. Tačiau, kaip teigia ekspertai, sprendimų nereikia ieškoti sudėtinguose metoduose – kasdieniai, paprasti įpročiai gali turėti didelę įtaką savijautai. Tereikia juos įtraukti į rutiną.
Ekspertai pabrėžia mažų žingsnių svarbą
Vienas pirmųjų dalykų, kurį išskiria psichologai – reguliarus miegas. Miego trūkumas tiesiogiai veikia nuotaiką, gebėjimą susikaupti ir net sprendimų priėmimą. 7–9 valandos kokybiško miego kasnakt – vienas geriausių natūralių būdų palaikyti emocinę pusiausvyrą.
Kitas svarbus veiksnys – fizinis aktyvumas. Net trumpas pasivaikščiojimas ar lengva mankšta išskiria endorfinus – „laimės hormonus“, kurie padeda sumažinti stresą ir nerimą. Ekspertai rekomenduoja judėti bent 30 minučių per dieną.
Trečiasis kasdienis įprotis – sąmoningumo (mindfulness) praktika. Kvėpavimo pratimai, meditacija ar dėkingumo dienoraščio rašymas padeda sulėtinti mintis ir geriau suvokti savo emocijas. Tai itin naudinga tiems, kurie patiria dažną įtampą ar nerimą.
Be to, socialiniai ryšiai taip pat turi svarbų vaidmenį. Pokalbis su artimu žmogumi, laiko leidimas su šeima ar draugais stiprina psichinį atsparumą ir mažina vienišumo jausmą. Net trumpas skambutis gali teigiamai paveikti nuotaiką.
Psichinė sveikata – kasdienio rūpesčio dalis
Ekspertai pažymi, kad psichinė sveikata turi būti rūpinamasi taip pat atsakingai kaip ir fizinė. Taip pat rekomenduojama riboti socialinių tinklų naudojimą, kuris neretai iškreipia realybę ir stiprina neigiamas emocijas, ypač jaunimo tarpe.
Svarbu ir subalansuota mityba – maisto produktai, turintys daug omega-3 riebalų rūgščių, magnio ir B grupės vitaminų, gali teigiamai paveikti nervų sistemos veiklą. Rinkitės daugiau vaisių, daržovių, riešutų ir mažiau perdirbtų produktų.
Reguliarus laiko planavimas ir aiški dienos struktūra padeda sumažinti chaoso jausmą, o kartu ir psichologinę įtampą. Net ir paprasti darbų sąrašai suteikia kontrolės jausmą ir mažina streso lygį.
Ekspertai sutaria: psichinę sveikatą galima stiprinti paprastais būdais – svarbiausia veiksmas ir pastovumas. Kiekvienas mažas pokytis gali atnešti ilgalaikę naudą.
Be to, vis dažniau akcentuojama skaitmeninė higiena. Ekspertai ragina bent kelias valandas per dieną atsijungti nuo ekranų – tai padeda nuraminti nervų sistemą ir sumažinti informacinį triukšmą. Vakarinis laikas be telefono ar kompiuterio prisideda prie kokybiškesnio miego bei mažina nerimą.
Taip pat svarbu leisti sau pailsėti be kaltės jausmo. Daug žmonių jaučia spaudimą būti produktyviais visą dieną, tačiau emocinei sveikatai itin svarbu turėti laiką poilsiui, kūrybai ar mėgstamiems užsiėmimams. Net trumpa pertrauka su knyga ar arbatos puodeliu gali ženkliai pagerinti nuotaiką.
Ekspertai pažymi, kad emocijų pripažinimas ir jų išraiška – sveikintinas elgesys. Nėra „gerų“ ar „blogų“ jausmų – kiekviena emocija siunčia signalą apie mūsų vidinę būseną. Svarbu mokytis jas atpažinti, įvardinti ir, jei reikia, kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą.
Galiausiai, svarbus ir vidinis dialogas su savimi. Kaip mes kalbame su savimi mintyse – turi tiesioginę įtaką mūsų savivertei. Ekspertai rekomenduoja praktikuoti atjautą sau, išmokti palaikyti save sunkiomis akimirkomis ir nustoti save kritikuoti dėl visko.
Psichinės sveikatos stiprinimas neprivalo būti sudėtingas – tai gali būti nedideli kasdieniai žingsniai, kurie ilgainiui keičia gyvenimo kokybę. Kaip pabrėžia ekspertai, rūpestis savimi nėra silpnumas, tai – būtinybė.
Monika Jankauskienė
Žurnalistė, kuri rašo ne tik apie sveikatą, bet ir apie žmones, jų istorijas, kasdienius pasirinkimus ir sprendimus, kurie keičia gyvenimą. Jos tekstai – tai ne sausos žinios, o gyvi pasakojimai, kurie įkvepia rūpintis savimi, sustoti ir išgirsti, ką sako kūnas.
Nuo pirmojo interviu su gydytoju kaimo ambulatorijoje iki šiandienos pokalbių su pasaulinio lygio sveikatos ekspertais – Monika išmoko vieną paprastą tiesą: kiekvienas žmogus turi teisę suprasti savo sveikatą. Todėl ji rašo taip, kad suprastų visi – nuo močiutės, verdančios arbatą nuo kraujospūdžio, iki jaunuolio, ieškančio tiesos tarp sveikatingumo mitų.
Monikos straipsniai atpažįstami iš šilto tono, patikimos informacijos ir pagarbaus požiūrio į skaitytoją. Ji nebijo kalbėti apie jautrias temas – nuo lėtinių ligų iki emocinės sveikatos, nuo kasdienės mitybos iki sveikatos sistemų spragų. Viskas tam, kad žmogus jaustųsi ne pamokytas, o suprastas ir padrąsintas.
