Norite apsaugoti savo atmintį ir išlikti žvalūs Štai kaip tai padaryti kasdieniais žingsniais

Norite apsaugoti savo atmintį ir išlikti žvalūs? Štai kaip tai padaryti kasdieniais žingsniais

Monika Jankauskienė
Norite apsaugoti savo atmintį ir išlikti žvalūs Štai kaip tai padaryti kasdieniais žingsniais

Ar pastebėjote, kad kartais sunku susikaupti net paprastoms užduotims? Galbūt pamirštate, kur padėjote raktus, ar vardą žmogaus, su kuriuo neseniai kalbėjote? Tai gali būti ženklas, kad jūsų smegenims trūksta ne poilsio, o tinkamos priežiūros. Laimei, yra būdų, kaip kasdien palaikyti aštrų protą ir žvalią savijautą – be jokių ypatingų papildų ar sudėtingų dietų.

Atmintis ir protinis darbingumas priklauso nuo daugybės veiksnių, bet vienas iš pagrindinių – tai gyvenimo būdas. Kasdieniai sprendimai gali arba padėti smegenims veikti optimaliai, arba ilgainiui jas išvarginti. Štai keletas paprastų, bet veiksmingų būdų, kaip pasirūpinti savo galva – kiekvieną dieną.

Valgykite smegenų darbą palaikančius produktus

Pirmasis žingsnis – tai maistas. Smegenims reikia „kuro“, o tinkami produktai gali palaikyti jų veiklą, pagerinti atmintį ir net pakelti nuotaiką. Vieni iš vertingiausių maisto produktų smegenims yra riebios žuvys – pavyzdžiui, lašiša, skumbrė ar sardinės. Juose esančios omega-3 riebalų rūgštys būtinos neuronų veiklai.

Taip pat į kasdienį racioną verta įtraukti kiaušinius – jie turi cholino, kuris svarbus atminčiai. Mėlynės, lapinės daržovės, graikiniai riešutai – visi šie produktai padeda smegenims geriau veikti. Svarbiausia – kuo mažiau perdirbto maisto, kuo daugiau natūralių, šviežių produktų.

Prieskoniai, kurie naudingi ne tik skoniui

Kai kurie natūralūs prieskoniai pasižymi savybėmis, kurios padeda palaikyti nervų sistemos balansą. Vienas iš jų – ciberžolė. Joje esantis kurkuminas gali mažinti uždegiminius procesus smegenyse. Taip pat naudingi ir kiti prieskoniai: cinamonas – padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, o rozmarino kvapas, kaip rodo tyrimai, gali gerinti atmintį.

Prieskonius nesunku įtraukti į kasdienius patiekalus – pakanka žiupsnelio į košę, sriubą ar arbatą.

Nevenkite fizinio aktyvumo

Judėjimas naudingas ne tik kūnui, bet ir smegenims. Net lengvas fizinis krūvis, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas 20–30 minučių per dieną, gali pagerinti kraujotaką ir skatinti neuronų augimą. Ypač naudinga sportuoti rytais – tai padeda suaktyvinti organizmą ir pagerinti dėmesio koncentraciją visai dienai.

Fizinio aktyvumo nereikia suprasti kaip sporto salės ar maratono – pakanka reguliaraus ėjimo, lengvų pratimų ar net darbo pertraukų metu padarytų tempimo judesių.

Geras miegas – svarbiau, nei galvojate

Miegas yra būtinas atminčiai. Būtent miego metu smegenys perdirba visą dienos informaciją, atkuria ryšius tarp neuronų, „išvalo“ nereikalingą triukšmą. Jei miego trūksta, net ir gera mityba ar aktyvumas nepadės.

Rekomenduojama miegoti bent 7–8 valandas per naktį. Taip pat svarbu laikytis pastovaus miego grafiko, riboti ekranų naudojimą prieš miegą ir kurti ramią aplinką – be triukšmo ar per ryškios šviesos.

Nepamirškite vandens

Dehidratacija – dažna protinio nuovargio ir „smegenų rūko“ priežastis. Smegenys sudarytos daugiausia iš vandens, todėl net nedidelis skysčių trūkumas gali paveikti nuotaiką, gebėjimą susikaupti ir atsiminti informaciją.

Geriau gerti reguliariai per dieną, nelaukiant, kol atsiras troškulys. Ryte stiklinė vandens padeda „pabudinti“ organizmą, o dienos eigoje vanduo turėtų būti po ranka darbo vietoje ar krepšyje.

Saulė, oras ir vitaminai

Vitaminas D, kurį daugiausia pasigaminame veikiami saulės, atlieka svarbų vaidmenį smegenų veikloje. Jo trūkumas siejamas su prastesne nuotaika, didesne depresijos rizika ir sumažėjusia protine ištverme. Kiti naudingi vitaminai – B grupės, ypač B6, B12 ir folio rūgštis, bei mineralai – magnis, cinkas, geležis.

Šių medžiagų gausu žaliuose lapiniuose daržovėse, ankštiniuose, riešutuose, grūduose. O esant galimybei, kasdien bent keliolikai minučių pabūkite lauke – net debesuotą dieną natūralios šviesos poveikis teigiamas.


Atmintis ir žvalumas nėra atsitiktinumas – tai kasdienio gyvenimo būdo rezultatas. Įtraukus kelis paprastus įpročius į savo dienotvarkę – geresnį maistą, daugiau judesio, miego ir vandens – galima pastebimai pagerinti savo protinę būseną. Ir tai nepriklauso nuo amžiaus.

Pradėti verta šiandien – gal nuo kiaušinio su avokadu pusryčiams, o gal nuo trumpesnio vakarinio slinkimo telefonu prieš miegą. Maži žingsniai, bet didelis skirtumas. Jūsų protas nusipelno tokios pat priežiūros kaip ir kūnas.

Pasidalinkite šiuo straipsniu
Esu Monika Jankauskienė – sveikatos temų pasakotoja, siekianti, kad medicina turėtų veidą. Mano tekstai – tai ne tik sausos diagnozės, bet ir gyvi pasakojimai apie sprendimus, kurie keičia gyvenimą. Nuo pirmojo pokalbio kaimo ambulatorijoje iki diskusijų su pripažintais ekspertais, aš išmokau vieną tiesą: kiekvienas žmogus turi teisę suprasti savo sveikatą be sudėtingų terminų žodyno. Rašau taip, kad suprastų visi – ir močiutė, plikanti vaistažolių arbatą, ir savęs ieškantis jaunuolis. Savo straipsniuose jungiu patikimą, ekspertų patikrintą informaciją su šiluma ir pagarba žmogui. Nebijau nepatogių temų. Nesvarbu, ar tai būtų emocinė sveikata, lėtinės ligos ar sveikatos sistemos spragos – mano tikslas yra, kad perskaitę straipsnį jaustumėtės ne kritikuojami, o suprasti, padrąsinti ir pasiruošę išgirsti, ką sako jūsų kūnas.
Komentarų: 0