Mokslininkai teigia, kad naujos akyje aptiktos ląstelės gali padėti atkurti regėjimą
Naujausias mokslininkų atradimas atskleidė anksčiau nežinomas ląsteles žmogaus tinklainėje, kurios gali atverti naujas galimybes regėjimo atstatymui. Šios ląstelės, aptiktos žmogaus vaisiaus tinklainės audiniuose, pasižymi kamieninių ląstelių savybėmis ir gebėjimu diferencijuotis į įvairius tinklainės ląstelių tipus. Tyrimo metu, šios ląstelės buvo sėkmingai panaudotos regėjimo atkūrimui pelėms, sergančioms dažna akių liga .
Naujos ląstelės – nauja viltis
Tyrėjai išanalizavo žmogaus vaisiaus tinklainės mėginius ir identifikavo naują ląstelių populiaciją, esančią tinklainės periferijoje. Šios ląstelės pasižymi kamieninių ląstelių savybėmis, įskaitant gebėjimą savarankiškai atsinaujinti ir diferencijuotis į įvairius tinklainės ląstelių tipus. Laboratorinėse sąlygose, šios ląstelės buvo išaugintos ir panaudotos regėjimo atkūrimui pelėms, sergančioms tinklainės degeneracija. Rezultatai parodė, kad transplantuotos ląstelės integravosi į tinklainę ir pagerino regėjimo funkcijas .
Regėjimo atkūrimo galimybės
Šis atradimas suteikia naujų vilčių pacientams, kenčiantiems nuo tinklainės degeneracinių ligų, tokių kaip amžinė geltonosios dėmės degeneracija ar retinitis pigmentosa. Šiuo metu esami gydymo metodai dažniausiai sulėtina ligos progresavimą, tačiau nesugeba atkurti prarasto regėjimo. Naujai atrastos ląstelės gali tapti pagrindu kuriant regeneracines terapijas, kurios ne tik sustabdytų ligos eigą, bet ir atkurtų pažeistas tinklainės struktūras.(Popular Mechanics)
Ateities perspektyvos
Nors šie rezultatai yra daug žadantys, reikia atlikti daugiau tyrimų, siekiant įvertinti šių ląstelių saugumą ir efektyvumą žmonėms. Taip pat būtina išsiaiškinti, ar šios ląstelės egzistuoja ir suaugusiųjų tinklainėje, bei kaip jas būtų galima panaudoti klinikinėje praktikoje. Nepaisant to, šis atradimas žymi svarbų žingsnį link regėjimo atkūrimo terapijų kūrimo.
Ką tai reiškia pacientams?
Šio atradimo reikšmė – milžiniška. Milijonai žmonių visame pasaulyje kenčia nuo regėjimo sutrikimų, kurių priežastis – negrįžtama tinklainės ląstelių žūtis. Iki šiol tokie pažeidimai buvo laikomi nepagydomais, o gydymas apsiribodavo simptomų valdymu ar regėjimo stabilizavimu. Tačiau šios naujai aptiktos kamieninės tinklainės ląstelės gali žymėti lūžio tašką oftalmologijos moksle – nuo „stabdymo“ pereinama prie „atkūrimo“.
Ypač daug vilčių šis atradimas suteikia pacientams, sergantiems paveldimomis tinklainės ligomis. Jei naujosios ląstelės bus pritaikytos terapijoje, tai gali reikšti ne tik ligos sustabdymą, bet ir realų regos pagerėjimą – net tiems, kurie dalį regėjimo jau prarado.
Ką daryti dabar?
Nors klinikiniai tyrimai su žmonėmis dar neprasidėjo, jau dabar svarbu stebėti mokslinę pažangą ir domėtis savo regos sveikata. Reguliarūs vizitai pas oftalmologą, sveikas gyvenimo būdas, apsauga nuo ultravioletinių spindulių ir chroniškų ligų kontrolė (ypač cukrinio diabeto) – tai būdai, kaip saugoti akis kol dar galima.
Mokslas juda pirmyn greičiau nei bet kada anksčiau. Galbūt netolimoje ateityje regėjimo atstatymas taps realybe, o šiandienos atradimai – rytdienos gydymo pagrindas. Akys – mūsų langas į pasaulį, ir šiuo atveju, galimybė jį vėl išvysti gali būti arčiau, nei manėme.
Monika Jankauskienė
Žurnalistė, kuri rašo ne tik apie sveikatą, bet ir apie žmones, jų istorijas, kasdienius pasirinkimus ir sprendimus, kurie keičia gyvenimą. Jos tekstai – tai ne sausos žinios, o gyvi pasakojimai, kurie įkvepia rūpintis savimi, sustoti ir išgirsti, ką sako kūnas.
Nuo pirmojo interviu su gydytoju kaimo ambulatorijoje iki šiandienos pokalbių su pasaulinio lygio sveikatos ekspertais – Monika išmoko vieną paprastą tiesą: kiekvienas žmogus turi teisę suprasti savo sveikatą. Todėl ji rašo taip, kad suprastų visi – nuo močiutės, verdančios arbatą nuo kraujospūdžio, iki jaunuolio, ieškančio tiesos tarp sveikatingumo mitų.
Monikos straipsniai atpažįstami iš šilto tono, patikimos informacijos ir pagarbaus požiūrio į skaitytoją. Ji nebijo kalbėti apie jautrias temas – nuo lėtinių ligų iki emocinės sveikatos, nuo kasdienės mitybos iki sveikatos sistemų spragų. Viskas tam, kad žmogus jaustųsi ne pamokytas, o suprastas ir padrąsintas.
