Ar vitamino D papildai gali sustabdyti senėjimą? Naujas tyrimas turi atsakymus

Senėjimas – neišvengiamas procesas, tačiau žmogaus noras jį sulėtinti ar sustabdyti – nesibaigiantis. Kremų, serumų, injekcijų ir dietų gausoje vis dažniau dėmesys krypsta į paprastą, bet galingą mikromedžiagą – vitaminą D. Ar šis „saulės vitaminas“ gali būti ne tik kaulų sveikatos, bet ir jaunystės šaltinis? Naujas tyrimas pateikia intriguojančių įžvalgų.

Vitaminas D – daugiau nei kaulų sveikata

Daugelis žino, kad vitaminas D padeda įsisavinti kalcį ir stiprina kaulus. Tačiau mažiau kas žino, kad jis dalyvauja šimtų genų reguliacijoje, daro įtaką imuninės sistemos veiklai, smegenų funkcijai ir net ląstelių atsinaujinimui. Tai paskatino mokslininkus išsiaiškinti – galbūt vitaminas D daro didesnę įtaką senėjimo procesams, nei manėme iki šiol?

Naujas tyrimas: vitamino D ir senėjimo ženklų ryšys

Tarptautinė mokslininkų komanda, bendradarbiaudama su Europos ir Azijos tyrimų institutais, atliko plataus masto tyrimą, kurio metu stebėjo daugiau nei 10 000 dalyvių vitamino D lygį kraujyje, biologinio amžiaus žymenis ir bendrą sveikatos būklę.

Rezultatai – stulbinantys. Dalyviai, kurių vitamino D lygis buvo aukštesnis nei rekomenduojamas minimumas, pasižymėjo:

• mažesniu uždegimo lygiu organizme (mažesnė C-reaktyviojo baltymo koncentracija),
• geresne ląstelių regeneracijos veikla,
• ilgesnėmis telomeromis – chromosomų „apsaugos dangteliais“, kurių ilgis glaudžiai susijęs su biologiniu amžiumi,
• mažesne rizika susirgti su amžiumi susijusiomis ligomis, tokiomis kaip 2 tipo diabetas, Alzheimerio liga ir širdies ligos.

Kas slypi už šio poveikio?

Vitaminas D veikia kaip hormonas – jis jungiasi prie vitamino D receptorių visame kūne, įskaitant odą, raumenis, širdį ir smegenis. Per šiuos receptorius vitaminas gali reguliuoti genų aktyvumą, susijusį su uždegimu, ląstelių atsinaujinimu ir net oksidaciniu stresu – viena iš pagrindinių senėjimo priežasčių.

Svarbiausia tai, kad tyrimo autoriai pabrėžia – ne kalcio pasisavinimas, o priešuždegiminis vitamino D poveikis gali būti esminis veiksnys lėtinant senėjimo procesą.

Kiek ir kaip vartoti?

Lietuvoje ir kitose Šiaurės Europos šalyse saulės šviesos – pagrindinio natūralaus vitamino D šaltinio – ypač trūksta rudenį ir žiemą. Daugelis gyventojų (net iki 70%) turi šio vitamino trūkumą.

Remiantis specialistų rekomendacijomis, suaugusiam žmogui reikėtų vartoti 1000–2000 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D per dieną, ypač nuo spalio iki balandžio. Tačiau prieš pradedant vartoti papildus – būtina pasitikrinti vitamino D lygį kraujyje.

Atsargumo priemonės

Nors vitaminas D labai svarbus, perdozavimas taip pat įmanomas. Tai gali sukelti kalcio perteklių kraujyje, kuris pavojingas inkstams ir širdžiai. Todėl svarbu:

• nevartoti didelių dozių be gydytojo nurodymo,
• reguliariai tikrintis vitamino D lygį,
• derinti papildus su subalansuota mityba (riebios žuvys, kiaušiniai, kepenys, grybai).

Ar verta „investuoti“ į vitaminą D?

Tyrimas nepateikia stebuklingo atsakymo, kad vitaminas D sustabdo senėjimą kaip Holivudo eliksyras. Tačiau jo duomenys aiškiai rodo – pakankamas vitamino D kiekis organizme susijęs su geresne sveikata, mažesniu uždegimu ir lėtesniu biologiniu senėjimu.

Šis paprastas, dažnai nuvertinamas vitaminas gali būti vienas iš pagrindinių sveiko, energingo ir ilgo gyvenimo ramsčių. Tad jei norite rūpintis savimi ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus – galbūt laikas papildyti savo rudeninę rutiną ir šiuo „saulės lašu“.

Vitaminą D galima rasti:

• Saulėje – odai veikiant UVB spinduliams (apie 15–30 min. saulėje per dieną).
• Riebiose žuvyse – lašišoje, skumbrėje, tunuose, sardinėse.
• Kiaušinio trynyje – natūralus vitamino D šaltinis.
• Kepenyse – ypač menkės kepenų aliejuje.
• Stiprintuose produktuose – pieno, augalinio pieno, jogurto ar dribsnių produktuose.
• Papilduose – rekomenduojama vartoti ypač rudenį–pavasarį ar esant trūkumui.