Legioneliozė – tai bakterinė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia Legionella genties bakterijos, dažniausiai Legionella pneumophila. Ši liga siejama su užterštomis vandens sistemomis, tokiomis kaip dušai, oro kondicionieriai, sūkurinės vonios ar aušinimo bokštai. Legionelės dauginasi šiltame, stovinčiame vandenyje ir gali būti įkvėptos su smulkiomis vandens dalelėmis (aerozoliais).
Nors daugumai sveikų žmonių ši bakterija nesukelia ligos, kai kuriems – ypač vyresnio amžiaus, rūkantiems ar turintiems silpną imuninę sistemą – ji gali sukelti sunkų plaučių uždegimą (legionierių ligą).
Pirmą kartą ši liga aprašyta 1976 m., kai Filadelfijoje vykusiame Amerikos legiono suvažiavime per oro kondicionavimo sistemą užsikrėtė daugiau nei 200 žmonių, iš kurių kelios dešimtys mirė. Nuo tada legioneliozė tapo viena iš svarbiausių aplinkos sukeltų infekcijų, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys visuomenės sveikatos srityje.
Kas sukelia legioneliozę
Infekciją sukelia bakterijos iš Legionella genties – gamtoje jos aptinkamos gėlo vandens telkiniuose, tačiau pavojingos tampa, kai patenka į dirbtines vandens sistemas.
Dažniausios vietos, kuriose aptinkama legionelių:
– Karšto ir šalto vandens sistemos (ypač dideliuose pastatuose);
– Dušai, kriauklės, čiaupai;
– Sūkurinės vonios, baseinai;
– Oro kondicionavimo ir aušinimo įrenginiai;
– Fontanai, drėkintuvai;
– Vandens rezervuarai ir boileriai.
Legionelės geriausiai dauginasi, kai vandens temperatūra yra 20–45 °C, o ilgai stovintis vanduo ir nuosėdos (kalkės, rūdys) sudaro joms puikias sąlygas.
Kaip užsikrečiama legionelioze
Legioneliozė neperduodama nuo žmogaus žmogui. Infekcija pasireiškia, kai bakterijos patenka į plaučius įkvėpus smulkių vandens lašelių (aerozolio), kuriuose yra Legionella bakterijų.
Dažniausi užsikrėtimo būdai:
– Įkvepiant vandens garų duše ar sūkurinėje vonioje;
– Kvėpuojant šalia oro kondicionierių ar aušinimo bokštų, kurie skleidžia bakterijų turinčius aerozolius;
– Per įkvėptą užkrėstą vandenį medicininės įrangos (pvz., kvėpavimo aparatų) metu;
– Retai – aspiracijos būdu (kai užterštas vanduo netyčia patenka į plaučius).
Infekcijos inkubacinis laikotarpis – nuo 2 iki 10 dienų, rečiau iki 2 savaičių.
Legioneliozės formos
Yra dvi pagrindinės legioneliozės formos:
1. Legionierių liga
Tai sunkus plaučių uždegimas (pneumonija), galintis sukelti rimtų komplikacijų ir net mirtį.
Pagrindiniai simptomai:
– Aukšta temperatūra (iki 40 °C)
– Šaltkrėtis
– Stiprus kosulys (dažniausiai sausas arba su nedideliu skrepliavimu)
– Dusulys, krūtinės skausmas
– Galvos skausmas, raumenų skausmai
– Silpnumas, nuovargis
– Pykinimas, viduriavimas, pilvo skausmas
– Sąmonės sutrikimai ar sumišimas (ypač vyresniems pacientams)
Negydoma legionierių liga gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą, šoką ar daugelio organų pažeidimą.
2. Pontiac karštligė
Lengvesnė legioneliozės forma, be plaučių pažeidimo.
Būdingi simptomai:
– Karščiavimas
– Raumenų skausmas
– Galvos skausmas
– Silpnumas
Ši forma praeina savaime per 2–5 dienas ir dažniausiai nereikalauja gydymo antibiotikais.
Rizikos grupės
Legioneliozė dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi. Pagrindinės rizikos grupės:
– Vyresni nei 50 metų asmenys;
– Rūkaliai ar buvę rūkaliai;
– Sergantieji lėtinėmis plaučių ligomis (pvz., LOPL, astma);
– Sergantieji cukriniu diabetu, inkstų ar kepenų ligomis;
– Žmonės, vartojantys imunosupresinius vaistus (pvz., po organų transplantacijos);
– Sveikatos priežiūros įstaigų pacientai (ypač intensyvios terapijos skyriuose).
Sveiki, jauni asmenys paprastai nesuserga, net jei įkvepia bakterijų.
Kaip diagnozuojama legioneliozė
Diagnozė nustatoma remiantis simptomais, rentgeno tyrimais ir laboratoriniais testais.
Pagrindiniai tyrimai:
- Kraujo ir šlapimo testai – aptinkamas Legionella antigenas šlapime. Tai greitas ir patikimas metodas.
- Skreplių ar bronchoalveolinio skysčio pasėlis – patvirtina bakterijos buvimą.
- PGR testas – aptinka bakterijos DNR mėginiuose.
- Kraujo tyrimai – uždegimo ir organų pažeidimo rodikliai (padidėję leukocitai, CRB, kepenų fermentai).
Kadangi legionierių ligos simptomai panašūs į kitų pneumonijų, tiksli diagnostika būtina greitam ir tinkamam gydymui.
Gydymas
Legioneliozė gydoma antibiotikais, nukreiptais prieš Legionella bakterijas.
Dažniausiai skiriami:
– Makrolidai (azitromicinas, klaritromicinas);
– Fluorochinolonai (levofloksacinas, moksifloksacinas).
Gydymo trukmė:
– 7–14 dienų lengviems atvejams;
– iki 3 savaičių – sunkiems ar imunosupresiniams pacientams.
Papildomai:
– Skiriamas deguonies terapijos palaikymas dusuliui mažinti;
– Skysčių infuzijos – esant dehidratacijai;
– Simptominis gydymas – karščiavimo, skausmo mažinimas.
Pontiac karštligė paprastai praeina savaime, todėl antibiotikų nereikia.
Anksti pradėtas gydymas antibiotikais sumažina komplikacijų ir mirtingumo riziką iki minimumo.
Galimos komplikacijos
– Kvėpavimo nepakankamumas
– Sepsis
– Širdies uždegimas (miokarditas)
– Inkstų funkcijos sutrikimas
– Mirtis (ypač senyvo amžiaus ar imunitetą slopinantiems pacientams)
Mirtinumas siekia apie 5–10 %, tačiau ligoninėse, kur gydomi sunkūs atvejai, gali būti didesnis.
Prevencija ir apsaugos priemonės
Legioneliozės galima išvengti tinkamai prižiūrint vandens sistemas ir užtikrinant gerą higieną.
1. Vandens sistemų priežiūra
– Karšto vandens temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 55–60 °C, o šalto vandens – žemesnė nei 20 °C.
– Vengti vandens sąstingio vamzdžiuose – reguliariai nuleisti vandenį iš retai naudojamų čiaupų.
– Periodiškai valyti ir dezinfekuoti dušo galvutes, boilerius, filtrus.
– Prižiūrėti oro kondicionavimo, baseinų ir sūkurinių vonių sistemas.
– Atliekant techninę priežiūrą, naudoti chloravimą arba terminį dezinfekavimą (karšto vandens perplovimą).
2. Viešųjų įstaigų atsakomybė
Ligų prevencijos ir kontrolės centrai rekomenduoja viešbučiams, ligoninėms, sporto centrams ir kitoms viešoms įstaigoms turėti vandens sistemų priežiūros planą, kad būtų užtikrintas saugus vanduo.
3. Asmens prevencija
– Namuose periodiškai valykite dušo galvutes, boilerius.
– Jei ilgai nebuvote namuose, prieš naudodami dušą ar čiaupą, paleiskite karštą vandenį keletui minučių.
– Neskieskite karšto vandens šaltu stovinčiu vandeniu.
– Venkite naudoti neprižiūrėtas sūkurines vonias ar nevalytus baseinus.
Legioneliozė keliautojams
Legioneliozės protrūkiai dažnai siejami su viešbučiais, kruiziniais laivais ar SPA centrais, kuriuose neprižiūrimos vandens sistemos.
Kelionėse patariama:
– Venkite naudoti senus, neprižiūrėtus dušus;
– Pirmą kartą paleidę vandenį, leiskite jam nubėgti bent minutę, prieš stodami po dušu;
– Venkite naudoti sūkurines vonias ar baseinus, jei nesate tikri dėl jų priežiūros;
– Jei kelionės metu pasireiškia karščiavimas, kosulys ar dusulys – nedelsiant kreipkitės į gydytoją ir paminėkite, kad buvote kelionėje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar legioneliozė gali plisti nuo žmogaus žmogui?
Ne, infekcija plinta tik per aerozolius iš vandens sistemų, ne nuo sergančio asmens.
Kiek laiko bakterijos išlieka vandenyje?
Legionella gali išgyventi savaites ar net mėnesius šiltame stovinčiame vandenyje, ypač jei yra nuosėdų ar biofilmo.
Ar galima užsikrėsti gerdamas vandenį?
Labai mažai tikėtina. Pavojus kyla tik įkvepiant bakterijų turinčius garus ar vandens daleles.
Ar liga pavojinga vaikams?
Vaikai serga itin retai. Dauguma atvejų pasireiškia suaugusiesiems, ypač vyresniems nei 50 metų.
Kaip dažnai reikėtų tikrinti namų vandens sistemą?
Rekomenduojama bent kartą per metus patikrinti boilerio temperatūrą ir atlikti profilaktinį sistemos valymą. Viešosios įstaigos turi tai daryti dar dažniau – kas 3–6 mėnesius.
Svarbiausia, ką prisiminti
- Legioneliozė – tai bakterinė infekcija, plintanti per aerozolius iš užterštų vandens sistemų.
- Pavojingiausia vyresnio amžiaus, rūkantiesiems ir žmonėms su nusilpusiu imunitetu.
- Ligos simptomai panašūs į plaučių uždegimą, todėl reikalinga tiksli diagnostika.
- Ankstyvas gydymas antibiotikais leidžia visiškai pasveikti.
- Prevencija – tinkama vandens sistemų priežiūra ir higiena namuose bei viešose vietose.
