Cholera – tai ūmi žarnyno infekcija, kurią sukelia bakterija Vibrio cholerae. Ji pasižymi staigiu ir gausiu viduriavimu bei vėmimu, kurie gali labai greitai sukelti dehidrataciją (vandens ir druskų netekimą) ir net mirtį, jei nesuteikiama skubi pagalba.
Nors ši liga šiandien retai pasitaiko išsivysčiusiose šalyse, ji tebėra rimta problema daugelyje Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos regionų, kur trūksta švaraus geriamojo vandens ir tinkamų sanitarinių sąlygų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet užregistruojama nuo 1 iki 4 milijonų choleros atvejų, iš kurių apie 100 000 baigiasi mirtimi.
Keliautojams, ypač vykstantiems į šiltus, prastai sanitarizuotus regionus, cholera išlieka reali grėsmė. Todėl svarbu žinoti, kaip atpažinti ligos simptomus, kaip ji gydoma ir kaip jos išvengti.
Kas sukelia cholerą
Cholerą sukelia bakterija Vibrio cholerae, kuri gamina choleros toksiną (CTX) – medžiagą, trikdančią žarnyno ląstelių veiklą ir skatinančią didžiulį skysčių išsiskyrimą į žarnyną. Dėl to atsiranda vandeningas viduriavimas, kuris per kelias valandas gali sukelti sunkią dehidrataciją.
Bakterija plinta per užterštą vandenį ar maistą – dažniausiai ten, kur trūksta švaraus geriamojo vandens, higienos ir kanalizacijos.
Yra dvi pagrindinės choleros bakterijos atmainos, sukeliančios epidemijas:
– Vibrio cholerae O1 (labiausiai paplitusi);
– Vibrio cholerae O139 (retesnė, aptinkama Azijoje).
Kaip užsikrečiama cholera
Cholera plinta fekaliniu-oraliniu keliu, t. y. bakterijos patenka į organizmą per burną. Dažniausi infekcijos šaltiniai:
– Užterštas geriamasis vanduo (upės, šuliniai, nefiltruotas ar nevirintas vanduo).
– Užterštas maistas, ypač jūros gėrybės, vaisiai ar daržovės, plauti nešvariu vandeniu.
– Žmonių kontaktas – per užterštas rankas ar paviršius.
Bakterijos nesidaugina skrandyje (dėl rūgštinės aplinkos), bet patekusios į plonąją žarną, pradeda gaminti toksiną.
Inkubacinis laikotarpis trunka nuo 12 valandų iki 5 dienų, o liga gali prasidėti labai staiga.
Choleros simptomai
Choleros simptomai priklauso nuo infekcijos sunkumo. Dauguma užsikrėtusiųjų (apie 80 %) patiria tik lengvus simptomus arba net nejaučia jų visai. Tačiau likusiems liga progresuoja greitai ir gali būti pavojinga gyvybei.
Lengva ar besimptomė forma
– Nedidelis viduriavimas
– Silpnumas, nedidelis pykinimas
– Lengvas diskomfortas pilve
Tokie atvejai dažnai lieka nepastebėti, tačiau šie žmonės gali platinti bakterijas su išmatomis.
Vidutinio sunkumo ir sunki cholera
Pagrindinis ir pavojingiausias požymis – vandeningas, gausus viduriavimas, kartais apibūdinamas kaip „ryžių nuoviro“ išvaizdos išmatos.
Būdingi simptomai:
– Staigus ir intensyvus viduriavimas (iki 10–20 kartų per parą)
– Gausus vėmimas
– Troškulys, burnos džiūvimas
– Sausa oda, įdubusios akys
– Silpnumas, galvos svaigimas
– Raumenų mėšlungis dėl druskų netekimo
– Sumažėjęs šlapimo kiekis arba jo visai nėra
– Sunkiais atvejais – šokas, sąmonės netekimas
Negydant žmogus gali netekti iki 10 % kūno svorio per kelias valandas, o mirtis ištinka dėl šoko ir dehidratacijos.
Kaip diagnozuojama cholera
Diagnozė nustatoma remiantis simptomais ir laboratoriniais tyrimais:
- Išmatų ar vėmimo mėginio pasėlis – patvirtina bakterijos buvimą.
- Greitieji diagnostikos testai (RDT) – naudojami epidemijų metu greitam patvirtinimui.
- Kraujo tyrimai – įvertina dehidratacijos laipsnį, elektrolitų disbalansą.
Diagnozė turi būti patvirtinta kuo greičiau, kad pacientas gautų tinkamą gydymą ir būtų išvengta infekcijos plitimo.
Gydymas
Choleros gydymas turi būti pradėtas nedelsiant – net prieš patvirtinant diagnozę. Svarbiausia – atstatyti skysčių ir druskų balansą organizme.
1. Rehidratacija – pagrindinis gydymo metodas
– Lengvais atvejais vartojami geriamieji rehidratacijos tirpalai (ORS), kuriuose yra natrio, kalio, gliukozės ir citratų.
– Sunkiais atvejais, kai pacientas negali gerti arba yra šoko būsenoje, skysčiai leidžiami intraveniniu būdu (per lašelinę).
Skysčių atstatymas leidžia išgelbėti daugiau kaip 95 % pacientų.
2. Antibiotikai
Skiriami tik vidutinio sunkumo ir sunkiems atvejams, siekiant sutrumpinti ligos trukmę ir sumažinti bakterijų išskyrimą. Dažniausiai vartojami:
– Doksiciklinas
– Azitromicinas
– Ciprofloksacinas
Antibiotikų pasirinkimas priklauso nuo bakterijų atsparumo regiono.
3. Cinko papildai
Vaikams rekomenduojamas cinko papildų vartojimas, kuris mažina viduriavimo trukmę ir padeda atsigauti žarnyno gleivinei.
4. Mityba
Net ir ligos metu svarbu išlaikyti mitybą – vartoti lengvai virškinamą maistą (ryžius, sriubas, virtas daržoves) ir vengti riebių, aštrių produktų. Žindomi kūdikiai turi būti toliau maitinami krūtimi.
Choleros komplikacijos
Negydant cholera gali sukelti:
– Sunkią dehidrataciją ir elektrolitų disbalansą
– Kraujotakos šoką
– Inkstų nepakankamumą
– Mirtį (ypač vaikams ir vyresniems žmonėms)
Sunkiausios formos gali baigtis mirtimi per 6–12 valandų nuo simptomų pradžios.
Apsauga ir prevencija
Choleros prevencija grindžiama vandens, maisto ir higienos saugumu.
1. Vandens sauga
– Visada gerkite tik virintą, buteliuose fasuotą ar dezinfekuotą vandenį.
– Venkite gėrimų su ledu – ledo kilmė dažnai nežinoma.
– Dantų valymui naudokite tik saugų vandenį.
2. Maisto sauga
– Valgykite tik šviežiai paruoštą, karštą maistą.
– Venkite žalios žuvies, jūros gėrybių, neplautų vaisių ar daržovių.
– Nelieskite maisto nešvariomis rankomis, plaukite rankas prieš valgį.
3. Asmens higiena
– Reguliariai plaukite rankas su muilu ir vandeniu, ypač po tualeto ir prieš valgį.
– Naudokite dezinfekcines priemones, jei vandens nėra.
4. Vakcinacija keliautojams
Yra geriamųjų choleros vakcinų, rekomenduojamų keliautojams į endemines zonas (Afrika, Pietryčių Azija, Lotynų Amerika).
Dažniausiai naudojamos:
– Dukoral (skiriama nuo 2 metų amžiaus, apsaugo 2 metus);
– Vaxchora (licencijuota JAV, viena dozė, apsauga apie 3 mėnesius).
Vakcina nėra privaloma, bet rekomenduojama:
– humanitarinių misijų dalyviams;
– turistams, keliaujantiems į epidemijų zonas;
– kariškiams, medikams, savanoriams, dirbantiems krizių regionuose.
Ką daryti susirgus kelionės metu
– Nedelsiant kreipkitės į gydytoją arba artimiausią medicinos įstaigą.
– Gerkite rehidratacijos tirpalus ar bent jau švarų vandenį su druska ir cukrumi (1 litras vandens + 6 šaukšteliai cukraus + ½ šaukštelio druskos).
– Venkite kelionių tol, kol visiškai pasveiksite – liga lengvai plinta.
– Laikykitės higienos, kad neužkrėstumėte kitų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar cholera pavojinga visiems?
Taip, bet ypač pavojinga vaikams, nėščiosioms ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų organizmas greičiau netenka skysčių.
Ar cholera užkrečiama nuo žmogaus žmogui?
Tiesioginis perdavimas retas, bet įmanomas per užterštas rankas, drabužius ar aplinką.
Kiek laiko trunka cholera?
Lengvi atvejai praeina per 3–6 dienas, tačiau be gydymo sunkūs atvejai gali baigtis mirtimi per kelias valandas.
Ar vakcina nuo choleros būtina keliaujant?
Ne visada, bet jei keliaujate į vietas, kur užfiksuotos epidemijos arba sanitarinės sąlygos blogos, vakcinacija labai rekomenduojama.
Ar persirgus cholera įgyjamas imunitetas?
Taip, bet tik tam konkrečiam bakterijos tipui. Vėliau galima užsikrėsti kita atmaina.
Svarbiausia, ką prisiminti
- Cholera – ūmi žarnyno infekcija, plintanti per užterštą vandenį ir maistą.
- Pagrindiniai simptomai: vandeningas viduriavimas, vėmimas, dehidratacija.
- Skubi rehidratacija – svarbiausias gydymo žingsnis, galintis išgelbėti gyvybę.
- Geriamojo vandens, higienos ir maisto saugumo laikymasis – geriausia prevencija.
- Keliaujant į rizikos zonas verta pasiskiepyti ir turėti geriamųjų rehidratacijos priemonių.
