Kodėl vaikščiojimas yra geriau nei bėgiojimas?

Kai kalbama apie fizinį aktyvumą, daugelis pirmiausia įsivaizduoja prakaituotus veidus, greitą pulsą ir intensyvų bėgimą parke ar sporto salėje. Tačiau vis daugiau sveikatos specialistų pabrėžia, kad vaikščiojimas – švelni, prieinama ir natūrali judėjimo forma – gali būti net naudingesnis nei bėgiojimas. Ir ne tik dėl to, kad mažiau vargina sąnarius. Štai kodėl vaikščiojimas pelnytai vadinamas vienu geriausių būdų palaikyti sveikatą visam gyvenimui.

Mažesnė traumų rizika – sveikata be kančios

Bėgiojimas, nors ir veiksmingas kalorijų deginimo būdas, dažnai siejamas su traumomis: kelio sąnarių skausmais, kulno sausgyslės uždegimais, nugaros įtampomis. Staigūs judesiai, kietas pagrindas, netinkama avalynė – visa tai sukelia didelę apkrovą kūnui.

Vaikščiojimas, priešingai, yra švelnus sąnariams, nedaro staigaus poveikio raumenims ir leidžia kūnui judėti natūraliai. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, pradedantiesiems ar tiems, kurie turi antsvorio.

Vaikščiojimas efektyviai mažina stresą

Vaikščiodami ne tik stipriname kūną, bet ir raminame protą. Tyrimai rodo, kad lėtas, sąmoningas pasivaikščiojimas – ypač gamtoje – mažina kortizolio (streso hormono) kiekį kraujyje, gerina nuotaiką ir mažina nerimą.

Skirtingai nei intensyvus bėgiojimas, kuris gali dar labiau aktyvinti nervų sistemą, vaikščiojimas veikia raminamai. Tai tarsi natūrali meditacija judesyje.

Smegenys dėkoja už kiekvieną žingsnį

Vaikščiojimas gerina kraujotaką – o tai reiškia, kad daugiau deguonies pasiekia smegenis. Tai skatina kūrybiškumą, gerina dėmesio koncentraciją ir net mažina demencijos riziką. Vienas Stanfordo universiteto tyrimas parodė, kad žmonės, kurie vaikšto bent 30 minučių per dieną, geriau sprendžia problemas ir yra kūrybiškesni nei sėdintys.

Be to, vaikščiojimas padeda pagerinti miegą, kuris tiesiogiai susijęs su smegenų atsigavimu ir emociniu stabilumu.

Tai daro gerą širdžiai – be spaudimo

Bėgiojimas stiprina širdies raumenį, bet tuo pačiu gali per daug apkrauti kraujotakos sistemą, ypač jei žmogus nėra fiziškai pasiruošęs ar turi širdies problemų. Vaikščiojimas, nors ir mažiau intensyvus, ilgainiui taip pat stiprina širdį, mažina kraujospūdį, gerina cholesterolio balansą.

Reguliarūs pasivaikščiojimai – net po 20–30 minučių per dieną – gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką iki 30%. Ir visa tai – be jokių šuolių, prakaito ar pulsometro.

Kiekvienas gali tai daryti – be pasiteisinimų

Bene didžiausias vaikščiojimo privalumas – tai, kad jis prieinamas visiems. Tam nereikia specialios aprangos, sporto klubo abonemento ar gero oro. Galima vaikščioti namuose, prekybos centre, parke, su šunimi ar kalbant telefonu. Tai universali veikla, kurią gali integruoti į bet kurią dienos dalį.

Be to, vaikščiojimas – tai socialinė veikla. Galite tai daryti su draugu, šeimos nariu ar net naudoti kaip laiką pabūti su savimi.

---

Vaikščiojimas nėra „silpnesnė“ sporto versija – tai protingesnis, sveikesnis ir ilgesnio efekto pasirinkimas. Ne veltui ilgaamžiai pasaulio kampeliuose – vadinamosiose „Mėlynose zonose“ – vaikšto kasdien ir daug. Jie ne bėga – jie eina. Lėtai, sąmoningai, bet nuolat.

Tad gal laikas ir tau sulėtinti tempą – ne dėl tingumo, o dėl sveikatos? Juk kartais lėtesni žingsniai nuveda kur kas toliau.