Plokščios pėdos – tai būklė, kai pėdos arkos yra sumažėjusios arba visiškai neišsivysčiusios, dėl ko visa pėdos padas liečia žemę. Ši būklė gali būti įgimta arba išsivystyti vėliau gyvenime dėl įvairių priežasčių. Plokščiapėdystė gali būti tiek vienos, tiek abiejų pėdų.

Nors daugelis žmonių su plokščiomis pėdomis nepatiria jokių simptomų ir nepajunta jokio diskomforto, kiti gali jausti pėdų skausmą, nuovargį ar netgi patirti pėdų, čiurnos, kelio, klubo ar nugaros skausmus, ypač po ilgo stovėjimo ar vaikščiojimo. Plokščios pėdos gali turėti įtakos žmogaus eisenai ir sukelti netinkamą kūno svorio pasiskirstymą, dėl kurio atsiranda papildomas spaudimas keliams ir klubams.

Plokščiapėdystės priežastys gali būti įvairios: genetinė polinkis, nusilpusi pėdos raumenų ir raiščių sistema, traumos, nutukimas, senėjimas ar tam tikros sveikatos būklės, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas.

Gydymo metodai priklauso nuo simptomų sunkumo ir gali apimti specialių ortopedinių įdėklų naudojimą batuose, mankštą, svorio kontrolę ir, retais atvejais, chirurginę intervenciją. Daugeliu atvejų plokščiapėdystės gydymas yra nukreiptas į simptomų sušvelninimą ir gyvenimo kokybės gerinimą, o ne pačios būklės išgydymą.

Simptomai#

Plokščiapėdystė gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie skiriasi priklausomai nuo individualių asmenų ypatumų ir būklės sunkumo. Pagrindiniai simptomai yra:

Pėdos arkos sumažėjimas ar nebuvimas: Vizualiai pastebimas pėdos arkos plokštumumas, dėl kurio visa pėdos padas ar didelė jo dalis liečia žemę.
Skausmas pėdoje: Dažniausiai skausmas juntamas pėdos arkos, kulno ar vidinėje pėdos pusėje. Skausmas gali būti stipresnis po ilgalaikio stovėjimo, vaikščiojimo ar fizinės veiklos.
Nuovargis pėdose: Greitas pėdų nuovargis ir diskomfortas po fizinio krūvio.
Eisenos pokyčiai: Galimi eisenos sutrikimai, nes plokščios pėdos gali daryti įtaką kojų ir pėdų padėčiai vaikščiojant.
Sunkumai atrandant tinkamus batus: Dėl pėdos formos pokyčių gali būti sunku rasti patogius batus, ypač tokius, kurie palaikytų pėdos arką.
Pėdų patinimas: Ilgesnį laiką stovint ar vaikštant, gali pasireikšti pėdų patinimas.
Skausmai kitose kūno dalyse: Ilgainiui plokščiapėdystė gali sukelti papildomą spaudimą čiurnoms, keliams, klubams ir nugarai, dėl to gali atsirasti skausmai šiose srityse.

Nepaisant šių simptomų, kai kurie žmonės su plokščiomis pėdomis gali visai nepatirti jokių nemalonių pojūčių. Jei simptomai trukdo kasdieninei veiklai ar sukelia didelį diskomfortą, svarbu kreiptis į specialistą dėl tinkamo vertinimo ir gydymo rekomendacijų.

Priežastys#

Plokščiapėdystės atsiradimo priežastys gali būti įvairios, apimant tiek įgimtas, tiek įgytas sąlygas:

Genetinis polinkis: Plokščiapėdystė dažnai yra paveldima. Jei šeimos nariai turi plokščias pėdas, didesnė tikimybė, kad ir jūs galite jas turėti.
Amžius: Senstant, pėdos arkos gali nusilpti dėl natūralaus kūno pokyčių, raumenų ir raiščių elastingumo mažėjimo, kas gali sukelti ar pabloginti plokščiapėdystę.
Svoris: Antsvoris arba nutukimas didina spaudimą pėdų arkoms, kas gali prisidėti prie jų nusilpimo ir plokščiapėdystės atsiradimo.
Traumos: Pėdos traumos, pvz., raiščių patempimai ar lūžiai, gali pakeisti pėdos struktūrą ir sukelti plokščiapėdystę.
Raumenų ar raiščių būklės: Kai kurios sveikatos būklės, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, gali paveikti pėdos raumenis ir raiščius, mažindamos pėdos arkos aukštį.
Nepakankamas fizinis aktyvumas: Mažas fizinis aktyvumas ir silpni pėdos raumenys taip pat gali prisidėti prie plokščiapėdystės vystymosi.
Netinkami batai: Ilgalaikis netinkamų batų, kurie nepalaiko pėdos arkos, dėvėjimas gali sukelti arba pabloginti plokščiapėdystę.

Nors kai kurios plokščiapėdystės priežastys nėra lengvai kontroliuojamos, pvz., genetika ar amžius, kitus veiksnius, tokie kaip svoris, fizinis aktyvumas ir batų pasirinkimas, galima modifikuoti, siekiant sumažinti plokščiapėdystės atsiradimo riziką ar sušvelninti jos simptomus.

Rizikos veiksniai#

Plokščiapėdystės rizikos veiksniai yra įvairūs ir gali būti susiję su genetika, gyvenimo būdu ir sveikatos būkle. Štai keletas pagrindinių veiksnių, kurie gali didinti plokščiapėdystės riziką:

Genetinis polinkis: Šeimos istorija plokščiapėdystės atveju gali didinti tikimybę patirti šią būklę.
Amžius: Su amžiumi susijęs pėdų raumenų ir raiščių elastingumo mažėjimas gali sukelti ar pabloginti plokščiapėdystę.
Antsvoris ir nutukimas: Didelis kūno svoris didina spaudimą pėdų arkoms, kas gali prisidėti prie jų nusilpimo.
Pėdų traumos: Pėdų traumos, pavyzdžiui, raiščių patempimai ar lūžiai, gali pakeisti pėdos struktūrą ir sukelti plokščiapėdystę.
Profesinė veikla: Darbas, kurio metu tenka ilgai stovėti ar vaikščioti ant kietų paviršių, gali padidinti plokščiapėdystės riziką.
Nepakankamas fizinis aktyvumas: Mažas fizinis aktyvumas ir silpni pėdos raumenys taip pat gali prisidėti prie plokščiapėdystės vystymosi.
Sveikatos būklės: Kai kurios sveikatos būklės, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, diabetas ar nutukimas, gali turėti įtakos plokščiapėdystės atsiradimui.
Netinkami batai: Dėvėjimas netinkamų, nepakankamai pėdų arką palaikančių batų ilgą laiką taip pat gali sukelti ar pabloginti plokščiapėdystę.

Atkreipiant dėmesį į šiuos rizikos veiksnius ir, kai įmanoma, juos modifikuojant, galima sumažinti plokščiapėdystės atsiradimo tikimybę arba sušvelninti jos simptomus.

Komplikacijos#

Nors daugeliu atvejų plokščios pėdos nesukelia rimtų problemų, kai kuriais atvejais gali išsivystyti komplikacijos, kurios gali paveikti asmenų gyvenimo kokybę ir judėjimą:

Pėdų skausmas: Vienas dažniausių simptomų, kuris gali tapti lėtiniu ir trukdyti kasdieninei veiklai.
Pėdų nuovargis: Greitas pėdų pavargimas, ypač po ilgesnio stovėjimo ar vaikščiojimo, dėl netinkamo svorio pasiskirstymo ir pėdos arkos palaikymo trūkumo.
Čiurnos, kelio ir klubo sąnarių skausmai: Netinkama pėdos padėtis gali lemti netinkamą kojų, čiurnos, kelio ir klubo sąnarių naudojimą ir dėl to sukelti skausmus šiose srityse.
Eisenos pokyčiai: Plokščios pėdos gali sukelti eisenos pokyčius, įskaitant per didelį vidinį ar išorinį kojų pasukimą vaikščiojant, kas gali lemti netolygų sąnarių ir raumenų naudojimą.
Pėdų deformacijos: Ilgainiui gali išsivystyti įvairios pėdų deformacijos, pavyzdžiui, nykščio išvarža (hallux valgus) ar pirštų kreivumas.
Sąnarių uždegimas: Nuolatinis netinkamas svorio pasiskirstymas ir padidėjęs sąnarių krūvis gali sukelti sąnarių uždegimą ir susijusį skausmą.
Raumenų ir raiščių patempimai: Netinkama pėdos funkcija ir padidėjęs krūvis gali sukelti raumenų ir raiščių patempimus bei sužeidimus.

Gydant plokščias pėdas ir siekiant išvengti šių komplikacijų, svarbu naudoti tinkamus ortopedinius įdėklus, dėvėti ergonomiškus batus, taikyti atitinkamas mankštas ir, esant reikalui, kreiptis į specialistus dėl individualiai pritaikytų gydymo metodų.

Kada kreiptis į gydytoją#

Kreiptis į gydytoją dėl plokščiapėdystės reikėtų, kai:

Patiriate nuolatinį ar periodišką skausmą pėdose: Ypač jei skausmas pėdose jaučiamas ilgą laiką ir trukdo kasdieninėms veikloms.
Skausmas plinta į kitas kūno dalis: Jei dėl plokščiapėdystės atsiranda čiurnos, kelio, klubo ar nugaros skausmai.
Pastebite pėdos formos pasikeitimus: Kai pėdos arkos išnykimas ar plokštumas tampa labiau pastebimas ir sukelia diskomfortą ar funkcinius sutrikimus.
Eisenos pokyčiai: Jeigu dėl plokščiapėdystės keičiasi jūsų eisena, atsiranda sunkumų vaikščioti ar būna greitas pėdų nuovargis.
Esate aktyvus sportuotojas: Sportuojantys asmenys, turintys plokščias pėdas, gali patirti didesnį riziką susižeisti, todėl svarbu pasitarti su specialistu dėl tinkamų prevencinių priemonių.
Vaikų pėdų raidos klausimai: Tėvai, pastebėję savo vaikų pėdų arkos nebuvimą ar kitus plokščiapėdystės požymius, turėtų kreiptis į pediatrą ar ortopedą, nes tam tikri raidos sutrikimai gali būti koreguojami.
Jei simptomai nepagerėja naudojant namines priemones: Pavyzdžiui, ortopedinius įdėklus, pakeitus avalynę ar atlikus pėdų mankštas.

Laiku kreipiantis į gydytoją galima gauti tikslią diagnozę ir rekomendacijas dėl tolesnio gydymo ar būtinų korekcinių priemonių. Tai ypač svarbu siekiant išvengti plokščiapėdystės sukeliamų komplikacijų ir užtikrinti gerą pėdų sveikatą.

Prevencija#

Nors visiškai išvengti plokščiapėdystės gali būti sunku, ypač jei tai susiję su genetiniais veiksniais, yra keletas prevencinių priemonių, kurios gali padėti sumažinti riziką susirgti šia būkle ar sušvelninti jos simptomus:

Tinkama avalynė: Dėvėkite patogius, gerai pėdą palaikančius batus. Vengti per aukštų kulnų ir visiškai plokščių padų. Avalynė su lengva arkos palaikymo sistema gali padėti išlaikyti tinkamą pėdos padėtį.
Ortopediniai įdėklai: Jei turite polinkį į plokščiapėdystę ar jaučiate pėdų nuovargį, ortopediniai įdėklai gali padėti palaikyti pėdos arką ir sumažinti spaudimą pėdai.
Svorio kontrolė: Laikykite sveiką kūno svorį, kad sumažintumėte papildomą spaudimą pėdų arkoms.
Pėdų mankšta: Reguliarus pėdų ir kojų raumenų stiprinimas bei lankstumo pratimai gali padėti išlaikyti ar netgi sustiprinti pėdų arkas. Tokie pratimai kaip pirštų „raibymas“ ant grindų ar objektų kėlimas pėdomis gali būti naudingi.
Poilsis ir pėdų masažas: Ilgai stovint ar vaikščiojant, svarbu suteikti pėdoms tinkamą poilsį. Pėdų masažas gali padėti sumažinti įtampą ir pagerinti kraujotaką.
Profesionali konsultacija: Jei pastebite pirmuosius plokščiapėdystės simptomus ar turite šeimos istoriją, konsultuokitės su sveikatos priežiūros specialistu dėl individualių prevencinių priemonių.

Nors kai kurie plokščiapėdystės atvejai yra neišvengiami, šios prevencinės priemonės gali padėti optimizuoti pėdų sveikatą ir funkciją, taip pat sumažinti su plokščiapėdyste susijusį diskomfortą.

Dažniausiai užduodami klausimai#

Plokščios pėdos – tai dažna būklė, dėl kurios žmonės turi daug klausimų. Štai penki dažniausiai užduodami klausimai:

Kas yra plokščios pėdos?

Plokščios pėdos – tai būklė, kai pėdos arkos yra iš dalies arba visiškai nusileidusios, dėl ko pėdos padas pilnai liečia žemę. Tai gali būti įgimta arba išsivystyti vėlesniame amžiuje.

Ar plokščios pėdos gali sukelti skausmą?

Nors daugelis žmonių su plokščiomis pėdomis nepatiria jokių simptomų, kai kurie gali jausti skausmą ar diskomfortą pėdose, ypač po ilgo stovėjimo ar vaikščiojimo. Skausmas taip pat gali plisti į kitas kūno dalis, įskaitant čiurnas, kelius ir nugarą.

Kaip gydomos plokščios pėdos?

Lengvai ar vidutiniškai išreikštiems simptomams gali padėti ortopediniai įdėklai, tinkami batai ir pėdų stiprinimo pratimai. Esant stipriems skausmams ar funkciniams sutrikimams, gali būti rekomenduojama chirurginė intervencija.

Ar plokščiapėdystė gali išnykti savaime?

Vaikams, kurių pėdos dar formuojasi, plokščiapėdystė kartais gali išnykti, kai stiprėja pėdos ir kojų raumenys. Suaugusiems žmonėms plokščiapėdystė paprastai išlieka, tačiau simptomus galima kontroliuoti.

Ar man reikia specialių batų ar įdėklų?

Jeigu patiriate diskomfortą ar skausmą dėl plokščiapėdystės, ortopediniai įdėklai ar specialiai pritaikyti batai gali padėti palaikyti pėdos arką ir sumažinti simptomus. Geriausia pasitarti su specialistu, kuris įvertins jūsų pėdų būklę ir rekomenduos tinkamiausią variantą.

Šie atsakymai turėtų padėti geriau suprasti plokščiapėdystę ir jos valdymą. Visada rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą asmeniniam vertinimui ir patarimams.

Parašė

Lukas Zilinskas

Medicinos mokslų daktaras, visuotinės sveikatos ekspertas, specializuojantis pasaulinių ligų stebėsenos, analizės ir mokslinės komunikacijos srityse. Jo aistra – aiškiai ir patikimai perteikti sudėtingą medicininę informaciją visiems pasaulio žmonėms, nepaisant jų kilmės ar išsilavinimo.

Studijas baigė viename geriausių pasaulio universitetų – Harvardo medicinos mokykloje (Harvard Medical School, JAV), kur gavo tarptautinės visuomenės sveikatos mokslų daktaro laipsnį. Vėliau dirbo su Pasaulio sveikatos organizacija, Tarptautine ligų klasifikacijos grupe (ICD) ir kitomis sveikatos duomenų sistemomis.