Rijimo sunkumas, mediciniškai vadinamas disfagija, yra būklė, kai žmogui sunku praryti maistą ar skysčius. Tai gali sukelti diskomfortą ir kartais skausmą rijant, o sunkesniais atvejais – maisto ar skysčių patekimą į kvėpavimo takus, dėl ko gali atsirasti užspringimo grėsmė. Disfagija gali būti laikina arba ilgalaikė, priklausomai nuo jos priežasties.
Rijimo procesas apima tris etapus: burnos fazę (maisto kramtymą ir paruošimą ryti), gerklės fazę (maisto perstūmimą į stemplę) ir stemplės fazę (maisto nuslinkimą į skrandį). Rijimo sunkumai gali atsirasti bet kuriame iš šių etapų dėl įvairių priežasčių.
Pagrindinės disfagijos priežastys apima mechanines kliūtis (pvz., stemplės ar gerklės navikai), raumenų ar nervų sutrikimus, kurie kontroliuoja rijimo procesą (pvz., po insulto, su amiotrofine skleroze ar Parkinsono liga), stemplės uždegimą (ezofagitą) ir kitas virškinimo trakto problemas.
Rijimo sunkumai gali būti susiję su įvairiais simptomais, įskaitant skausmą rijant, kosulį ar užspringimą valgant, svorio netekimą ir maisto grįžimą iš stemplės. Svarbu atpažinti šiuos simptomus ir kreiptis į gydytoją, nes ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas gali padėti išvengti tolesnių komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Simptomai
Rijimo sunkumas (disfagija) gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie gali būti tiek nepatogūs, tiek potencialiai pavojingi sveikatai. Pagrindiniai simptomai apima:
- Sunkumą pradėti rijimo procesą: sunku praryti pirmą kąsnį maisto ar gurkšnį skysčio.
- Jausmą, kad maistas stringa gerklėje, krūtinėje ar po krūtinkauliu: kartais gali atrodyti, kad maistas ar skystis užstrigę ir nejuda toliau.
- Dažną kosulį ar čiaudulį valgant ar geriant: tai gali būti organizmo bandymas užkirsti kelią maisto ar skysčių patekimui į kvėpavimo takus.
- Užspringimo pojūtis valgant: tai gali sukelti baimę valgyti ar gerti.
- Svorio netekimas: dėl baimės užspringti ar dėl sunkumų suvalgyti pakankamai maisto.
- Balsuotės pokyčiai: balso tembras gali pasikeisti, jei maistas ar skystis pateko į kvėpavimo takus.
- Skausmas rijant: gali būti jaučiamas kaip aštrus ar deginantis pojūtis.
- Maisto grįžimas: maistas gali grįžti į burną po rijimo.
- Seilėtekis: padidėjęs seilėtekis ar nesugebėjimas kontroliuoti seilių gali būti rijimo sunkumo simptomas.
Jei pastebite šiuos simptomus, ypač jei jie trunka ilgiau nei kelias dienas arba blogėja, svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas gali padėti išvengti komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Priežastys
Rijimo sunkumą (disfagiją) gali sukelti įvairios priežastys, kurios dažniausiai suskirstomos į dvi kategorijas: struktūrinės ir funkcinės.
Struktūrinės priežastys yra susijusios su fiziniu kliūčių buvimu arba anatominių pokyčių, kurie trukdo maistui keliauti iš burnos į skrandį:
- Stemplės ar gerklės navikai: Gerybiniai ar piktybiniai augliai gali trukdyti maisto praeigai.
- Stemplės uždegimas (ezofagitas): Dažniausiai sukeltas rėmens ar infekcijų, pvz., Candida grybelio.
- Stemplės varikozės: Išsiplėtusios stemplės venos, dažnai susijusios su kepenų ligomis.
- Stemplės striktūros arba achalazija: Susiaurėjimai ar sutrikęs raumenų funkcijonavimas, trukdantis maistui patekti į skrandį.
Funkcinės priežastys susijusios su sutrikusiu nervų ar raumenų veikimu, kuris yra būtinas sklandžiam rijimo procesui:
- Neurologiniai sutrikimai: Parkinsono liga, insultas, sklerozė multiplex ir kitos centrinės nervų sistemos ligos gali sutrikdyti normalų nervų signalų perdavimą, reikalingą rijimui.
- Raumenų sutrikimai: Myasthenia gravis ar kitos autoimuninės ligos, veikiančios raumenis.
- Psichologinės priežastys: Stresas, nerimas ar psichologiniai sutrikimai taip pat gali turėti įtakos rijimui.
Be to, tam tikri medicininiai įsikišimai, pavyzdžiui, radiacija ar chirurgija kaklo ir galvos srityje, gali pakenkti rijimo funkcijai.
Nustatant rijimo sunkumo priežastį, svarbu atsižvelgti į asmenio sveikatos istoriją ir atlikti išsamų tyrimą, įskaitant endoskopiją ar radiologinius tyrimus, kad būtų galima pritaikyti tinkamą gydymą.