Encopresis

11 Min. skaitymas

Encopresis, dar vadinama nevalinga išmatų inkontinencija, yra būklė, dažniausiai pasitaikanti vaikams po trejų metų amžiaus, kai jie nevalingai išleidžia išmatas į drabužius ar kitas netinkamas vietas, nepaisant to, kad jau turėtų būti išmokę naudotis tualetu. Ši būklė gali būti tiek fiziologinės, tiek psichologinės kilmės ir paprastai susijusi su ilgalaikiu vidurių užkietėjimu, kuris sukelia išmatų kaupimąsi storosios žarnos apačioje. Ilgainiui, išmatos gali tapti tokios kietos ir sausos, kad jų išstumti tampa itin sunku, o žarnos sienelės – pernelyg ištemptos, mažinant natūralų potraukį defekuoti.

Encopresis gali sukelti daug nepatogumų vaikui ir jo šeimai, turėdama įtakos vaiko emocinei būklei ir savivertei. Dažnai vaikai, patiriantys šią būklę, jaučiasi sugėdinti ir izoliuojasi nuo bendraamžių.

Nors encopresis dažniausiai siejamas su vidurių užkietėjimu, jį taip pat gali lemti emociniai veiksniai, tokie kaip stresas, perėjimas į naują mokyklą, šeimos problemos arba patirtos traumos. Svarbu pabrėžti, kad encopresis nėra vaiko valios ar elgesio problema, o medicininė būklė, kurią galima sėkmingai gydyti.

Gydymas apima kombinaciją medicininių ir elgesio terapijos strategijų, siekiant atpalaiduoti žarnyną, atkurti reguliarų ištuštinimą ir padėti vaikui vėl jaustis komfortiškai naudojantis tualetu. Tarp gydymo metodų gali būti skiriami vidurius minkštinantys vaistai, dietos pakeitimai, padidintas skysčių vartojimas ir elgesio terapija. Svarbu, kad gydymas būtų pradėtas kuo anksčiau, kad būtų išvengta ilgalaikių emocinių ir fiziologinių pasekmių.

Simptomai

Encopresis yra būklė, kurios simptomai gali apimti:

  • Nevalingą išmatų nutekėjimą: Tai pagrindinis encopresis simptomas, kai vaikas nevalingai išleidžia išmatas į drabužius ar ant grindų, dažniausiai po ilgalaikio vidurių užkietėjimo.
  • Dažną vidurių užkietėjimą: Vaikas gali turėti retus išmatavimus, o išmatos dažnai būna sausos ir kietos.
  • Skausmingą defekaciją: Dėl kietų išmatų defekacija gali būti skausminga, dėl ko vaikas gali bijoti eiti į tualetą.
  • Išmatų kaupimąsi storosios žarnos apačioje: Tai gali sukelti pilvo pūtimą, diskomfortą ir net skausmą.
  • Dėmes ant drabužių arba nemalonaus kvapo: Tai gali būti pirmieji tėvų pastebimi požymiai.
  • Nerimas arba atsisakymas eiti į tualetą: Vaikas gali būti atsargus arba bijoti eiti į tualetą dėl ankstesnių skausmingų patirčių.
  • Socialiniai ir emociniai sutrikimai: Dėl šios būklės vaikas gali jaustis sugėdintas, patirti izoliaciją arba patyčias, kas gali sukelti nerimą ar depresiją.

Encopresis gali turėti ne tik fizinius, bet ir psichologinius poveikius vaiko gerovei. Ankstyva diagnozė ir gydymas yra svarbūs siekiant išvengti ilgalaikių pasekmių vaiko sveikatai ir savijautai.

Priežastys

Encopresis, arba nevalinga išmatų inkontinencija vaikams, dažniausiai susijusi su šiomis pagrindinėmis priežastimis:

  • Ilgalaikis vidurių užkietėjimas: Tai yra labiausiai paplitusi encopresis priežastis. Vidurių užkietėjimas sukelia išmatų kaupimąsi storosios žarnos apačioje, dėl ko žarnos sienelės išsitempia. Tai gali sumažinti jutimą poreikiui ištuštinti žarnas ir lemti nevalingą išmatų nutekėjimą.
  • Sfinkterio kontrolės problemos: Kai kuriais atvejais vaikas gali neturėti pakankamos kontrolės virš išangės sfinkterio, kuris reguliuoja išmatų išleidimą.
  • Psichologiniai veiksniai: Stresas, nerimas, emociniai sutrikimai arba pokyčiai gyvenime (pavyzdžiui, naujas brolis ar sesuo, skyrybos, mokyklos keitimas) taip pat gali prisidėti prie encopresis atsiradimo.
  • Vengimas eiti į tualetą: Kai kurie vaikai gali vengti eiti į tualetą dėl įvairių priežasčių, įskaitant ankstesnes skausmingas defekacijas arba netinkamas tualetinės higienos sąlygas, pavyzdžiui, mokykloje.
  • Nesubalansuota mityba ir nepakankamas skysčių vartojimas: Mažas skaidulų kiekis mityboje ir nepakankamas skysčių vartojimas gali sukelti vidurių užkietėjimą ir taip prisidėti prie encopresis.
  • Genetinė predispozicija: Kai kuriais atvejais šeimos istorijoje pasitaikę vidurių užkietėjimo ar encopresis atvejai gali didinti riziką.

Svarbu nustatyti tikslią encopresis priežastį, kad būtų galima parinkti tinkamiausią gydymo būdą. Dažnai reikalingas multidisciplininis požiūris, apimantis medicininį gydymą, elgesio terapiją ir psichologinę pagalbą.

Rizikos veiksniai

Encopresis rizikos veiksniai yra tie aspektai, kurie didina tikimybę, jog vaikas susidurs su šia būkle. Tarp svarbiausių rizikos veiksnių paminėtini:

  • Amžius: Encopresis dažniausiai pasireiškia 4-5 metų amžiaus vaikams, kai pradedamas mokyti vaikas naudotis tualetu.
  • Lytis: Berniukai šia būkle serga dažniau nei mergaitės.
  • Vidurių užkietėjimas: Ilgalaikis ar dažnas vidurių užkietėjimas yra vienas iš pagrindinių encopresis rizikos veiksnių. Tai gali sukelti išmatų kaupimąsi ir žarnos sienelių ištempimą.
  • Psichologiniai veiksniai: Stresas, nerimas, depresija arba dideli gyvenimo pokyčiai (pvz., skyrybos tėvų šeimoje, mokyklos keitimas) gali padidinti encopresis riziką.
  • Fizinė neveiklumas: Mažas fizinis aktyvumas gali prisidėti prie vidurių užkietėjimo ir toliau – prie encopresis.
  • Mitybos įpročiai: Mažas skaidulų kiekis mityboje ir nepakankamas skysčių suvartojimas taip pat yra svarbūs rizikos veiksniai.
  • Šeimos istorija: Kai kuriais atvejais šeimos istorijoje pasitaikę vidurių užkietėjimo ar encopresis atvejai gali nurodyti didesnę riziką.
  • Vėlyvas arba problemiškas tualeto mokymasis: Vaikai, kuriems tualeto naudojimo mokymasis yra atidėtas arba susiduria su sunkumais šiame procese, gali būti labiau linkę į encopresis.

Nors negalima visiškai užkirsti kelio encopresis, tėvai ir globėjai gali mažinti riziką, skatindami sveiką mitybą, pakankamą fizinį aktyvumą ir teigiamą, palaikomą požiūrį į tualeto naudojimo mokymąsi.

Komplikacijos

Encopresis, arba nevalingas išmatų nelaikymas, gali sukelti ne tik fizinio, bet ir psichologinio diskomforto komplikacijas vaikui. Pagrindinės su šia būkle susijusios komplikacijos yra:

  • Odai susiję problemos: Ilgalaikis kontaktas su išmatomis gali sukelti odos dirginimą, iššutimą ar infekcijas apatinėje kūno dalyje, ypač aplink išangę.
  • Vidurių užkietėjimas ir žarnyno obstrukcija: Ilgalaikis vidurių užkietėjimas dėl encopresis gali sukelti sunkesnes žarnyno problemas, įskaitant žarnyno obstrukciją, kuri yra rimta sveikatos būklė.
  • Emociniai ir psichosocialiniai sutrikimai: Vaikai, sergantys encopresis, dažnai jaučia gėdą, kaltę ir izoliaciją, kurie gali sukelti žemą savęs vertinimą, socialinę atskirtį, nerimą ar net depresiją.
  • Mokyklos ir socialinių veiklų vengimas: Dėl baimės patirti nevalingą išmatų nutekėjimą viešose vietose, vaikai gali vengti dalyvauti mokyklos veikloje ar socialiniuose renginiuose.
  • Šeimos įtampa: Encopresis gali sukelti stresą ir įtampą šeimoje, ypač jei šeimos nariai nežino, kaip tinkamai padėti vaikui ar nesupranta būklės rimtumo.

Svarbu pažymėti, kad tinkamas gydymas ir palaikymas gali padėti išvengti ar sumažinti šias komplikacijas. Ankstyvas kreipimasis į specialistus ir atviras bendravimas su vaiku apie jo būklę, taip pat teisingas požiūris į gydymą yra esminiai veiksniai, padedantys kovoti su encopresis pasekmėmis.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreiptis į gydytoją dėl encopresis reikia, kai pastebimi pirmieji požymiai, kurie gali rodyti nevalingą išmatų nelaikymą. Šie požymiai apima:

  • Nevalingas išmatų nutekėjimas po to, kai vaikas jau turėtų būti išmokęs naudotis tualetu, ypač jei tai pasikartoja daugiau nei vieną kartą per mėnesį ir vaikui yra daugiau nei ketverių metų.
  • Ilgalaikis vidurių užkietėjimas, kuris gali sukelti skausmą ar diskomfortą vaikui, taip pat gali būti encopresis priežastis.
  • Skausminga defekacija, kurios vaikas gali bijoti, dėl ko vengia eiti į tualetą.
  • Keisti vaiko elgesio pokyčiai, susiję su tualetu, pavyzdžiui, vengimas eiti į tualetą ar nerimas, susijęs su defekacija.
  • Emociniai arba socialiniai sutrikimai, kurie atsiranda dėl nevalingo išmatų nelaikymo, pvz., gėda, izoliacija arba mažėjantis savęs vertinimas.
  • Fiziniai simptomai, pavyzdžiui, pilvo pūtimas, pilvo skausmai arba nemalonūs odos pažeidimai aplink išangę dėl nešvarumų.

Jeigu pastebite šiuos požymius savo vaikui, nedelsiant kreipkitės į šeimos gydytoją arba vaikų gastroenterologą. Ankstyvas gydymas padeda išvengti ilgalaikių sveikatos problemų, taip pat mažina emocinį ir socialinį vaiko diskomfortą. Gydytojas gali atlikti išsamų vertinimą, nustatyti encopresis priežastis ir paskirti tinkamą gydymą bei palaikymą.

Prevencija

Prevencija yra svarbus žingsnis siekiant išvengti encopresis, nevalingo išmatų nelaikymo vaikams. Nors ne visada įmanoma visiškai užkirsti kelią šiai būklei, yra keletas strategijų, kurios gali padėti sumažinti jos riziką:

  • Skatinti reguliarų tualeto naudojimą: Vaikus reikėtų mokyti ir skatinti reguliariai lankytis tualete, ypač po valgymų, kad būtų suformuotas sveikas defekacijos įprotis.
  • Palaikyti subalansuotą mitybą: Į vaiko racioną įtraukite pakankamai skaidulų turinčių produktų, pavyzdžiui, vaisių, daržovių ir viso grūdo produktų, kurie padeda išvengti vidurių užkietėjimo.
  • Užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą: Gerkite daugiau vandens ir kitų skysčių, kad išvengtumėte dehidratacijos, kuri gali sukelti vidurių užkietėjimą.
  • Skatinti fizinį aktyvumą: Reguliarus fizinis aktyvumas skatina žarnyno judrumą, padedant išvengti vidurių užkietėjimo.
  • Stebėti tualeto įpročius: Atkreipkite dėmesį į bet kokius vaiko tualeto įpročių pasikeitimus ar vengimą eiti į tualetą, kad galėtumėte anksti pastebėti ir spręsti galimas problemas.
  • Mokymas ir palaikymas: Mokykite vaikus naudotis tualetu teigiamai ir kantriai, nespauskite ir nepriekaiškaukite jiems dėl avarijų.
  • Emocinė parama: Svarbu palaikyti atvirą ir palaikantį bendravimą su vaiku, kad jis galėtų jaustis patogiai kalbėdamas apie savo tualeto įpročius ir jausmus.

Atkreipiant dėmesį į šias prevencines priemones ir skatinant sveikus įpročius nuo mažens, galima sumažinti encopresis atsiradimo tikimybę.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra encopresis?

Encopresis yra būklė, pasireiškianti nevalingu išmatų nelaikymu vaikams, kurie jau turėtų būti išmokę naudotis tualetu. Tai dažniausiai siejama su vidurių užkietėjimu ir psichologiniais veiksniais.

Kokie yra pagrindiniai encopresis simptomai?

Pagrindiniai simptomai apima nevalingą išmatų nutekėjimą, vidurių užkietėjimą, skausmingą defekaciją, pilvo pūtimą, ir galimą elgesio bei emocinių problemų atsiradimą dėl šios būklės.

Ką daryti, jeigu įtariu, kad mano vaikas serga encopresis?

Pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba vaikų gastroenterologą, kuris galėtų atlikti išsamų vaiko sveikatos patikrinimą, nustatyti būklės priežastis ir rekomenduoti tinkamą gydymą.

Kaip gydomas encopresis?

Gydymas dažniausiai apima vidurius minkštinančių vaistų vartojimą, mitybos ir gyvenimo būdo pokyčius, psichologinę pagalbą ir, kai kuriais atvejais, elgesio terapiją. Svarbu individualiai pritaikyti gydymo planą atsižvelgiant į vaiko poreikius.

Ar įmanoma išvengti encopresis?

Nors ne visada įmanoma visiškai išvengti encopresis, riziką galima sumažinti skatinant sveiką mitybą, pakankamą skysčių vartojimą, reguliarų fizinį aktyvumą ir teigiamą požiūrį į tualeto naudojimą. Svarbu taip pat yra skatinti vaiką kalbėti apie jų jausmus ir patirtis, susijusias su tualetu, bei laiku spręsti vidurių užkietėjimo problemas.

Pasidalinkite šiuo straipsniu
Palikite komentarą