Ekstrasistolė yra viena iš dažniausiai pasitaikančių širdies ritmo sutrikimų, pasireiškianti kaip ankstyvas (prematūrinis) širdies plakimas, kuris atsiranda iš širdies viršutinės (prieširdžių) arba apatinės (skilvelių) dalies. Šis reiškinys sukuria akimirką, kai atrodo, kad širdis praleidžia plakimą, po kurio paprastai seka stipresnis, juntamesnis širdies plakimas. Tai atsitinka dėl to, kad po ankstyvo plakimo širdis turi daugiau laiko pripildytis krauju prieš kitą įprastą plakimą.
Ekstrasistolės gali būti pojūčiu nepastebimos arba sukelti nemalonius simptomus, pavyzdžiui, juntamą širdies plakimo sustojimą arba stiprų plakimą, krūtinės diskomfortą arba trumpalaikį dusulį. Nors daugumai žmonių ekstrasistolės nėra pavojingos ir gali pasitaikyti net ir sveikos širdies asmenims, jos taip pat gali būti ir rimtesnių širdies sutrikimų požymis.
Ekstrasistolės gali būti skirstomos į dvi pagrindines kategorijas: prieširdžių (atrialinės) ir skilvelių (ventrikulinės). Atrialinės ekstrasistolės kyla iš prieširdžių, o ventrikulinės – iš skilvelių. Ventrikulinės ekstrasistolės dažniau susijusios su širdies ligomis ir gali reikalauti kruopštesnio įvertinimo.
Ekstrasistolės diagnozavimas paprastai apima EKG (elektrokardiogramą) ir, prireikus, kitus širdies monitoringo metodus. Gydyti ar ne gydyti ekstrasistolę priklauso nuo jų dažnumo, sukeliamų simptomų ir galimo susijusios širdies ligos buvimo. Svarbu konsultuotis su gydytoju, jei patiriate pasikartojančius ar naujus širdies ritmo sutrikimus.
Simptomai
Ekstrasistolės simptomai gali skirtis tarp asmenų, o kai kurie žmonės jų gali iš viso nejausti. Tačiau tie, kurie jaučia ekstrasistolės simptomus, paprastai aprašo šiuos pojūčius:
- Praleistas širdies plakimas: Dažniausiai pasitaikantis simptomas, kai atrodo, kad širdis trumpam sustoja ar praleidžia plakimą, tada seka stipresnis nei įprastas plakimas.
- Stiprus širdies plakimas: Po trumpo sustojimo gali jaustis itin stiprus širdies plakimas, kuris gali būti suvokiamas kaip nerimas ar diskomfortas krūtinėje.
- Krūtinės diskomfortas: Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti neaiškus diskomfortas ar spaudimo pojūtis krūtinėje.
- Dusulys: Nors retiau, bet kai kurie asmenys gali patirti trumpalaikį dusulį ar jausmą, kad sunku giliai įkvėpti.
- Silpnumas ar nuovargis: Jaučiamas bendras silpnumas ar nuovargis, ypač po intensyvesnio ekstrasistolių epizodo.
- Nerimo jausmas: Stiprūs ar netikėti širdies plakimai gali sukelti nerimo jausmą ar baimę.
Svarbu pabrėžti, kad daugelis žmonių su ekstrasistolėmis gyvena be jokių simptomų ar su labai nežymiais pojūčiais, kurie nekelia didelio diskomforto. Vis dėlto, jei pastebite naujus ar pasikartojančius simptomus, susijusius su širdies ritmu, ypač jei jie lydimi krūtinės skausmo, stipraus dusulio ar sąmonės netekimo, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Priežastys
Ekstrasistolės atsiranda dėl įvairių priežasčių, kurios gali būti susijusios tiek su širdies sveikata, tiek su bendrais gyvenimo būdo veiksniais. Štai keletas dažniausių ekstrasistolės priežasčių:
- Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai: Kalio, magnio ar kitų svarbių elektrolitų trūkumas ar perteklius gali paveikti širdies elektrinę veiklą ir sukelti ekstrasistolę.
- Širdies ligos: Įvairios širdies ligos, pavyzdžiui, koronarinė širdies liga, širdies nepakankamumas, miokarditas ar širdies vožtuvų ligos, gali padidinti ekstrasistolių tikimybę.
- Stresas ir nerimas: Emocinis stresas, nerimas ir įtampa gali skatinti simpatinės nervų sistemos aktyvumą, kuris savo ruožtu gali lemti ekstrasistolę.
- Kofeinas ir alkoholis: Didelis kofeino ar alkoholio vartojimas yra žinomi ekstrasistolės veiksniai, galintys padidinti širdies plakimo dažnį ir skatinti nepageidaujamus širdies ritmus.
- Nikotinas: Rūkymas ar kitokio tipo nikotino vartojimas gali dirginti širdį ir sukelti ekstrasistoles.
- Vaistai: Kai kurie vaistai, įskaitant dekongestantus ir astmos medikamentus, gali turėti šalutinį poveikį, kuris apima ekstrasistoles.
- Per didelis fizinis krūvis: Intensyvus sportavimas ar fizinis darbas gali kartais sukelti ekstrasistoles, ypač jei organizmas nėra pripratęs prie tokio lygio apkrovos.
- Miego trūkumas ir pervargimas: Nepakankamas miegas ir nuolatinis nuovargis gali turėti neigiamą poveikį širdies ritmui ir skatinti ekstrasistoles.
Nors ekstrasistolė daugeliui žmonių yra nekenksminga ir gali atsirasti net sveikos širdies individams, svarbu atkreipti dėmesį į galimas priežastis ir, esant reikalui, koreguoti gyvenimo būdą ar kreiptis į gydytoją dėl išsamesnės sveikatos būklės analizės.
Rizikos veiksniai
Ekstrasistolės atsiradimą gali skatinti įvairūs rizikos veiksniai, susiję su gyvenimo būdu, sveikatos būkle ar aplinkos poveikiu. Štai pagrindiniai veiksniai, didinantys ekstrasistolių tikimybę:
- Širdies ligos: Asmenys, sergantys širdies ligomis, tokiais kaip koronarinė arterijų liga, širdies nepakankamumas ar vožtuvų patologijos, turi didesnę ekstrasistolių riziką.
- Aukštas kraujospūdis: Hipertenzija gali padidinti širdies apkrovą ir sukelti ritmo sutrikimus.
- Elektrolitų disbalansas: Trūkumas ar perteklius tam tikrų elektrolitų (pavyzdžiui, kalio ar magnio) gali paveikti širdies ritmą.
- Substancijų vartojimas: Kofeinas, alkoholis, nikotinas ir kai kurie narkotikai gali skatinti ekstrasistoles.
- Tam tikrų vaistų vartojimas: Vaistai, kurie veikia širdies ritmą ar turi stimuliuojantį poveikį, taip pat gali sukelti ekstrasistoles.
- Stresas ir emocinė įtampa: Psichologinis stresas ir nerimas gali padidinti simpatinės nervų sistemos aktyvumą, darydami įtaką širdies plakimui.
- Per didelis fizinis krūvis: Intensyvus ar ilgalaikis fizinis aktyvumas, ypač asmenims, nepratusiems prie didelio fizinio krūvio, gali skatinti ekstrasistoles.
- Amžius: Vyresniame amžiuje dėl natūralių širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčių gali padidėti ekstrasistolių tikimybė.
- Nutukimas: Padidėjęs kūno masės indeksas (KMI) yra susijęs su didesne širdies ligų rizika, o tai savo ruožtu gali skatinti ekstrasistoles.
- Miego sutrikimai: Tokios būklės kaip obstrukcinė miego apnėja gali daryti neigiamą poveikį širdies ritmui.
Atsižvelgiant į šiuos rizikos veiksnius, svarbu stebėti savo sveikatą, reguliariai tikrintis pas gydytoją ir, esant būtinybei, koreguoti gyvenimo būdą, kad būtų sumažinta ekstrasistolių atsiradimo rizika.
Komplikacijos
Nors daugeliu atvejų ekstrasistolė yra nekenksminga ir nesukelia rimtų sveikatos problemų, tam tikromis aplinkybėmis gali kilti komplikacijų, ypač jei šie ankstyvi širdies plakimai yra dažni arba asmuo serga kitomis širdies ligomis. Štai keletas galimų ekstrasistolės komplikacijų:
- Sutrikęs širdies ritmas (aritmija): Nuolatinės ar labai dažnos ekstrasistolės gali sukelti kitų rūšių aritmijas, kurios gali būti rimtesnės ir reikalauti specifinio gydymo.
- Širdies nepakankamumas: Ilgainiui intensyvios ekstrasistolės, ypač jei jos kyla iš skilvelių, gali pakenkti širdies gebėjimui efektyviai siurbti kraują, galiausiai sukeldamos širdies nepakankamumą.
- Padidėjusi širdies ligų rizika: Asmenims su dažnomis ventrikulinėmis ekstrasistolėmis ir esamomis širdies ligomis gali padidėti rizika susirgti kitomis širdies ligomis, įskaitant koronarinę arterijų ligą.
- Sąmonės netekimas: Nors labai retai, bet kai ekstrasistolė sukelia staigų ir reikšmingą širdies ritmo sutrikimą, gali atsirasti trumpalaikis sąmonės netekimas (sinkopė).
- Emocinis diskomfortas ir gyvenimo kokybės sumažėjimas: Nuolatinis nerimas dėl širdies plakimo gali sukelti stresą, nerimą ir sumažinti bendrą gyvenimo kokybę.
Svarbu paminėti, kad komplikacijų rizika labai priklauso nuo asmenų sveikatos būklės, ekstrasistolės tipo ir dažnumo. Asmenims, patiriantiems ekstrasistolę, ypač jei jiems jau diagnozuotos širdies ligos, reikėtų reguliariai tikrintis pas kardiologą ir laikytis nustatyto gydymo plano.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreiptis į gydytoją dėl ekstrasistolės reikėtų, kai pastebimi nauji arba pasikeitę širdies plakimo pojūčiai, ypač jei jie lydimi kitų simptomų arba sukelia nerimą. Štai keletas situacijų, kai būtina medikų konsultacija:
- Praleisti širdies plakimai arba juntamas neįprastas širdies ritmas: Net jei tai yra vienintelis simptomas, verta pasitarti su gydytoju, ypač jei tokie pojūčiai pasikartoja.
- Papildomi simptomai: Simptomai, tokie kaip krūtinės skausmas, dusulys, silpnumas, sąmonės netekimas arba stiprus galvos svaigimas, yra rimtos priežastys nedelsiant kreiptis į gydytoją.
- Padidėjęs nerimas dėl širdies plakimo: Jei ekstrasistolės sukelia didelį nerimą ar baimę, svarbu apie tai pasikalbėti su gydytoju.
- Esamos širdies ligos: Asmenys, sergantys širdies ligomis ar turintys širdies ligų rizikos veiksnių, turėtų nedelsdami kreiptis į gydytoją, pastebėję bet kokius širdies ritmo pokyčius.
- Pasikeitimai gyvenimo būde ar medikamentų vartojime: Jei pastebėjote ekstrasistolę po tam tikrų vaistų vartojimo pradžios arba po gyvenimo būdo pasikeitimų, svarbu tai aptarti su gydytoju.
Nors daugeliu atvejų ekstrasistolė nėra pavojinga, svarbu nustatyti jos priežastį ir įvertinti, ar nėra susijusių širdies ligų. Gydytojas gali rekomenduoti EKG, ilgalaikį širdies ritmo stebėjimą ar kitus tyrimus, kad išsiaiškintų ekstrasistolės pobūdį ir būtinybę gydyti.
Prevencija
Nors visiškai išvengti ekstrasistolės gali būti sudėtinga, ypač jei ji susijusi su genetine polinkiu ar esamomis širdies ligomis, tam tikri gyvenimo būdo pasikeitimai ir priemonės gali padėti sumažinti jos pasireiškimo tikimybę ir dažnumą. Štai keletas prevencijos būdų:
- Subalansuota mityba: Įtraukite į savo racioną daug vaisių, daržovių ir sveikųjų grūdų, užtikrinkite pakankamą magnio ir kalio suvartojimą, nes šie mineralai padeda palaikyti normalų širdies ritmą.
- Vandens balanso palaikymas: Pakankamas skysčių vartojimas yra svarbus elektrolitų balansui organizme palaikyti, kuris yra būtinas normaliai širdies funkcijai.
- Streso mažinimas: Mokymasis valdyti stresą per atpalaiduojančias praktikas, pavyzdžiui, jogą, meditaciją ar gilų kvėpavimą, gali padėti sumažinti ekstrasistolės pasireiškimą.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Subalansuotas fizinis krūvis padeda stiprinti širdį ir gali sumažinti ekstrasistolės riziką. Venkite per didelio krūvio, ypač jei nesate įpratęs prie intensyvių treniruočių.
- Sveiko svorio išlaikymas: Antsvoris gali didinti širdies ligų riziką ir skatinti ekstrasistolę, todėl svarbu išlaikyti sveiką kūno masės indeksą.
- Vengimas dirgiklių: Sumažinkite arba visiškai vengkite kofeino, alkoholio, nikotino ir narkotinių medžiagų, kurie gali dirginti širdį ir sukelti ekstrasistolę.
- Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Reguliariai tikrinkite savo sveikatos būklę, įskaitant kraujospūdį ir cholesterolio lygį, bei konsultuokitės su gydytoju dėl bet kokių širdies sutrikimų ar jaučiamų simptomų.
Nors šie patarimai gali padėti sumažinti ekstrasistolės riziką, svarbu atsiminti, kad individualūs sveikatos klausimai reikalauja asmeninio gydytojo konsultacijos ir patarimų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra ekstrasistolė?
Ekstrasistolė yra ankstyvas širdies plakimas, kuris atsiranda prieš širdies normalų plakimų ciklą. Tai gali sukelti jausmą, kad širdis praleido plakimą, o tada seka stipresnis nei įprastas plakimas.
Ar ekstrasistolė yra pavojinga?
Daugeliui žmonių ekstrasistolė yra nekenksminga ir nesukelia jokių ilgalaikių sveikatos problemų. Tačiau, esant širdies ligoms ar dažnai pasikartojantiems ekstrasistolių epizodams, rekomenduojama konsultuotis su gydytoju, kad būtų įvertinta širdies būklė.
Kokie yra ekstrasistolės simptomai?
Ekstrasistolės simptomai gali apimti praleistus širdies plakimus, stiprų širdies plakimą, krūtinės diskomfortą, dusulį, silpnumą ar netgi nerimo jausmą. Kai kurie žmonės gali nejausti jokių simptomų.
Ką daryti, jei jaučiu ekstrasistolę?
Jei jaučiate ekstrasistolę, bet nesate patyrę jokių kitų simptomų, stebėkite savo būklę ir ieškokite modelių, kai simptomai pasireiškia. Jei ekstrasistolės pasikartoja arba jaučiate papildomų simptomų, pavyzdžiui, krūtinės skausmą ar stiprų dusulį, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Kaip galima gydyti ekstrasistolę?
Gydymo metodai priklauso nuo ekstrasistolės dažnumo, simptomų sunkumo ir galimų priežasčių. Paprasti gyvenimo būdo pokyčiai, pavyzdžiui, kofeino ir alkoholio vartojimo mažinimas, gali padėti sumažinti ekstrasistolės pasireiškimą. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami vaistai, pavyzdžiui, beta blokatoriai, arba rekomenduojamos kitos medicininės intervencijos.
