Cukrinis diabetas, dar vadinamas cukralige, yra lėtinė liga, kuriai būdingas padidėjęs gliukozės (cukraus) kiekis kraujyje. Tai yra viena iš labiausiai paplitusių medžiagų apykaitos ligų, kuri paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Diabetas pasireiškia, kai organizmas nepajėgia tinkamai reguliuoti cukraus kiekio kraujyje dėl insulino trūkumo arba insulino atsparumo.

Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines diabeto priežastis, tipus, simptomus ir gydymo metodus, taip pat pateiksime svarbiausias diabeto kontrolės priemones.

Cukrinio diabeto tipai

Cukrinis diabetas yra suskirstytas į keletą pagrindinių tipų:

1 tipo cukrinis diabetas

1 tipo diabetas, kartais vadinamas nuo insulino priklausomu diabetu arba jaunatviniu diabetu, dažniausiai prasideda vaikystėje arba jauname amžiuje. Ši ligos forma yra autoimuninė – organizmo imuninė sistema atakuoja kasos ląsteles, gaminančias insuliną, todėl organizmas nebepajėgia gaminti insulino.

• Pagrindinė priežastis: Autoimuninis procesas, sukeliantis kasos ląstelių pažeidimą.
• Gydymas: Nuolatinis insulino injekcijų naudojimas ir cukraus kiekio kraujyje stebėjimas.

2 tipo cukrinis diabetas

2 tipo diabetas yra labiausiai paplitusi diabeto forma, dažniausiai pasireiškianti vyresniame amžiuje, tačiau vis dažniau diagnozuojama ir jaunesniems žmonėms, ypač dėl gyvenimo būdo veiksnių. Šios ligos formos atveju organizmas tampa atsparus insulinui arba kasa negamina pakankamai insulino.

• Pagrindinės priežastys: Genetiniai veiksniai, nutukimas, neaktyvus gyvenimo būdas ir nesubalansuota mityba.
• Gydymas: Dietos keitimas, fizinis aktyvumas, vaistai arba, kai kuriais atvejais, insulino injekcijos.

Gestacinis diabetas

Gestacinis diabetas išsivysto nėštumo metu, kai organizmas tampa mažiau jautrus insulinui. Nors dažniausiai po gimdymo cukraus kiekis kraujyje stabilizuojasi, moterims, kurios sirgo gestaciniu diabetu, padidėja rizika ateityje susirgti 2 tipo diabetu.

• Pagrindinė priežastis: Hormoniniai pokyčiai nėštumo metu, kurie sukelia insulino atsparumą.
• Gydymas: Dietos reguliavimas, fizinis aktyvumas ir, kai kuriais atvejais, insulino naudojimas.

Prediabetas

Prediabetas yra būklė, kai cukraus kiekis kraujyje yra padidėjęs, tačiau dar nepasiekia ribos, kuri yra diagnozuojama kaip diabetas. Tai yra perspėjimo ženklas, kad yra didesnė rizika išsivystyti 2 tipo diabetui. Prediabetas dažnai gali būti kontroliuojamas keičiant gyvenimo būdą, kad būtų išvengta cukraligės išsivystymo.

Cukrinio diabeto priežastys ir rizikos veiksniai

Diabeto priežastys priklauso nuo ligos tipo, tačiau bendri rizikos veiksniai yra šie:

• Genetika: Polinkis į diabetą gali būti paveldėtas. Jei šeimoje yra sergančių diabetu, tikimybė susirgti padidėja.
• Nutukimas: Antsvoris, ypač aplink juosmenį, gali sukelti organizmo atsparumą insulinui.
• Fizinis neveiklumas: Neaktyvumas didina riziką, nes fizinis aktyvumas padeda organizmui geriau įsisavinti gliukozę.
• Nesubalansuota mityba: Per didelis cukraus ir riebalų vartojimas, nepakankamas skaidulų ir daržovių kiekis padidina riziką susirgti diabetu.
• Hormoniniai pokyčiai nėštumo metu: Kaip minėta, gestacinis diabetas atsiranda dėl hormonų pokyčių nėštumo metu.

Cukrinio diabeto simptomai

Diabeto simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos tipo ir jos progresavimo laipsnio. Štai keletas pagrindinių simptomų:

• Padidėjęs troškulys ir dažnas šlapinimasis: Dėl per didelio cukraus kiekio kraujyje inkstai bando pašalinti gliukozės perteklių šlapimo pavidalu.
• Svorio mažėjimas: Nepaisant padidėjusio apetito, 1 tipo diabetu sergantieji dažnai patiria svorio mažėjimą, nes organizmas negali tinkamai įsisavinti gliukozės.
• Nuovargis: Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje sutrikdo energijos įsisavinimą, o tai sukelia nuovargį.
• Regėjimo sutrikimai: Aukštas gliukozės kiekis kraujyje gali pakenkti akių kraujagyslėms, dėl to regėjimas gali tapti neaiškus.
• Lėtas žaizdų gijimas: Cukrinis diabetas gali sutrikdyti kraujo apytaką ir mažinti organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis.
• Dažnos infekcijos: Cukrinis diabetas gali padidinti šlapimo pūslės, odos ir burnos infekcijų riziką.

Cukrinio diabeto diagnostika

Diabetas diagnozuojamas atlikus tam tikrus kraujo tyrimus, kurie parodo cukraus kiekį kraujyje:

1. Gliukozės kiekio kraujyje tyrimas: Atlikus nevalgius kraujo tyrimą, galima nustatyti, ar gliukozės kiekis kraujyje yra padidėjęs.
2. Glikuoto hemoglobino (HbA1c) tyrimas: Šis tyrimas rodo vidutinį cukraus kiekį kraujyje per pastaruosius 2–3 mėnesius ir padeda nustatyti diabeto buvimą ar riziką.
3. Gliukozės tolerancijos testas: Atliekamas geriant gliukozės tirpalą ir vėliau matuojant cukraus kiekį kraujyje. Jis naudojamas diagnozuoti prediabetą ir gestacinį diabetą.

Cukrinio diabeto gydymas

Cukrinio diabeto gydymas priklauso nuo diabeto tipo, tačiau pagrindiniai gydymo tikslai yra palaikyti sveiką cukraus kiekį kraujyje ir užkirsti kelią komplikacijoms.

Gyvenimo būdo pokyčiai

• Mitybos reguliavimas: Subalansuota dieta yra esminė diabeto kontrolės dalis. Rekomenduojama riboti cukrų ir greitųjų angliavandenių vartojimą, rinktis skaidulomis turtingą maistą ir vengti riebaus maisto.
• Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas padeda organizmui efektyviau naudoti insuliną ir mažina cukraus kiekį kraujyje. Rekomenduojamos tokios veiklos kaip vaikščiojimas, plaukimas ar bėgimas.
• Svorio kontrolė: Sveikas svoris mažina insulino atsparumo riziką ir padeda palaikyti sveiką cukraus kiekį kraujyje.

Insulino terapija

Insulinas yra pagrindinis 1 tipo diabeto gydymo būdas, nes organizmas nebegamina insulino. Kai kuriais atvejais insulinas taip pat naudojamas 2 tipo diabetui kontroliuoti, jei kiti gydymo metodai nesuteikia norimo efekto.

• Insulino injekcijos: Insulinas gali būti skiriamas įvairiomis dozėmis, priklausomai nuo asmens poreikių.
• Insulino pompos: Tai maži prietaisai, kurie nuolat tiekia insuliną į organizmą, leidžiant geriau kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Vaistai nuo diabeto

Kai kurie 2 tipo diabetu sergantys pacientai gydomi geriamaisiais vaistais, kurie padeda sumažinti cukraus kiekį kraujyje arba padidina organizmo jautrumą insulinui. Pavyzdžiai:

• Metforminas: Padeda sumažinti gliukozės gamybą kepenyse ir pagerina insulino efektyvumą.
• Sulfonilkarbamidai ir glinidai: Padidina insulino išsiskyrimą iš kasos.
• GLP-1 agonistai ir DPP-4 inhibitoriai: Veikia hormonų lygį organizme, mažindami cukraus kiekį kraujyje.

Diabeto komplikacijos

Nepakankamai kontroliuojamas cukrinis diabetas gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų:

• Širdies ir kraujagyslių ligos: Diabetas padidina širdies ligų, infarkto ir insulto riziką.
• Inkstų ligos: Diabetinė nefropatija gali sukelti inkstų nepakankamumą.
• Akių ligos: Diabetas gali sukelti diabetinę retinopatiją, kuri gali baigtis apakimu.
• Neuropatija: Nervų pažeidimas dėl padidėjusio cukraus kiekio kraujyje gali sukelti skausmą ir tirpimą.
• Pėdų problemos: Diabetinė pėda, žaizdų gijimo sutrikimai, infekcijos gali sukelti rimtų komplikacijų.

Cukrinio diabeto prevencija

Nors 1 tipo diabetas nėra prevencinė liga, 2 tipo diabetą ir gestacinį diabetą dažnai galima užkirsti kelią keičiant gyvenimo būdą:

• Sveika mityba: Rinkitės maistą, kuriame gausu skaidulų, mažinkite cukraus ir sočiųjų riebalų suvartojimą.
• Reguliari fizinė veikla: Bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę gali padėti sumažinti diabeto riziką.
• Sveiko svorio palaikymas: Nutukimas yra vienas iš pagrindinių 2 tipo diabeto rizikos veiksnių, todėl sveiko svorio palaikymas yra svarbi prevencijos dalis.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar diabetas gali būti išgydytas?

Šiuo metu nėra žinomo visiško diabeto išgydymo, tačiau 2 tipo diabetą galima kontroliuoti ir netgi stabilizuoti, taikant tinkamą gyvenimo būdą.

Ar visi diabetu sergantys asmenys turi vartoti insuliną?

Ne visi. 1 tipo diabetu sergantiems pacientams insulinas yra būtinas, tačiau 2 tipo diabetas dažnai gali būti kontroliuojamas vaistais, mityba ir fiziniu aktyvumu.

Ar galima užkirsti kelią 1 tipo diabetui?

Deja, 1 tipo diabetui užkirsti kelio negalima, nes tai autoimuninė liga. Tačiau 2 tipo diabetą ir gestacinį diabetą dažnai galima užkirsti kelia keičiant gyvenimo būdą.

Ar diabetu sergantys žmonės gali vartoti cukrų?

Diabetu sergantiems žmonėms rekomenduojama vengti per didelio cukraus kiekio, tačiau su saiku galima vartoti sveikesnius cukraus pakaitalus ar natūralius produktus, konsultuojantis su gydytoju.

Kaip dažnai reikėtų tikrintis cukraus kiekį kraujyje?

Cukraus kiekį kraujyje reikia tikrinti pagal gydytojo nurodymus. Kai kurie pacientai turėtų tai daryti kasdien, o kitiems užtenka kartą per savaitę arba mėnesį.

Cukrinis diabetas yra sudėtinga lėtinė liga, kurią galima kontroliuoti tinkamu gydymu ir gyvenimo būdo pokyčiais. Ankstyva diagnostika, reguliarus cukraus kiekio kraujyje stebėjimas, sveika mityba ir fizinis aktyvumas gali padėti diabetu sergantiems žmonėms gyventi pilnavertį gyvenimą ir sumažinti komplikacijų riziką.