Šoninis epikondilitas, dar žinomas kaip tenisininko alkūnė, yra būklė, pasireiškianti skausmu alkūnės šoninėje dalyje, kur raumenys, atsakingi už rankos suėmimą ir riešo pakėlimą, prisitvirtina prie kaulo. Šis skausmas paprastai kyla dėl sausgyslių, kurios jungia raumenis prie kaulo, uždegimo ar mikroplyšimų. Nors būklė dažnai siejama su tenisininkais, dėl jos gali nukentėti bet kas, kas reguliariai atlieka pasikartojančius rankos ir riešo judesius, pvz., statybininkai, sodininkai, rašytojai ar kompiuterio naudotojai.
Šoninio epikondilito priežastis dažniausiai yra per didelis sausgyslių, esančių alkūnės išorinėje dalyje, apkrovimas, kuris gali sukelti nedidelius audinių pažeidimus. Šie pažeidimai sukelia uždegimą ir skausmą. Skausmas gali būti jaučiamas ne tik alkūnėje, bet ir leistis žemyn per priekinę rankos dalį.
Paprastai šoninio epikondilito gydymas apima poilsį, uždegimą mažinančius vaistus, fizioterapiją ir, retais atvejais, chirurginę intervenciją. Ankstyvas gydymas ir veiklos, sukėlusios būklę, modifikavimas yra svarbūs norint užkirsti kelią ilgalaikėms komplikacijoms.
Nors šoninis epikondilitas gali būti skausmingas ir varginantis, dauguma žmonių su tinkama priežiūra ir gydymu visiškai pasveiksta. Svarbu yra atpažinti simptomus anksti ir imtis reikiamų veiksmų, kad būtų išvengta ligos progresavimo ir užtikrintas efektyvus atsigavimas.
Simptomai
Šoninio epikondilito, dar vadinamo tenisininko alkūne, pagrindinis simptomas yra skausmas ar diskomfortas alkūnės šoninėje dalyje, kur alkūnės sausgyslės prisitvirtina prie epikondilo – mažo kaulo iškyšulio. Skausmas paprastai yra palaipsniui didėjantis ir gali būti jaučiamas kaip deginimas ar aštrus. Štai keletas pagrindinių simptomų:
- Skausmas ir jautrumas: Skausmas lokalizuojasi alkūnės išorinėje dalyje ir gali plisti žemyn per priekinę rankos dalį. Skausmas gali sustiprėti suimant ar pakreipiant riešą.
- Silpnumas rankoje: Galima pastebėti rankos, ypač rankos suėmimo, silpnumą.
- Skausmingas suėmimas: Daiktų, pvz., teniso raketės ar rašiklio, laikymas gali sukelti skausmą.
- Sunkumai atliekant kasdienes užduotis: Gali kilti sunkumų atveriant durų rankenas, rankinio stabdžio naudojimo ar net rankos paspaudimo.
- Diskomfortas ir skausmas atliekant rankos judesius: Ypač keliant ar lenkiant riešą, taip pat judinant ranką prieš priešininką ar atlikant kitus pasikartojančius rankos judesius.
Šie simptomai gali būti neintensyvūs pradžioje, bet gali pablogėti nekreipiant į juos dėmesio ar toliau vykdant veiklą, kuri sukėlė būklę. Ankstyvas atpažinimas ir tinkamas gydymas yra svarbūs siekiant išvengti simptomų pablogėjimo ir užtikrinti greitą atsigavimą.
Priežastys
Šoninis epikondilitas, plačiai žinomas kaip tenisininko alkūnė, yra būklė, kurią sukelia per didelis riešo ir rankos suėmimo raumenų, ypač tie, kurie prisitvirtina prie alkūnės šoninio epikondilo, apkrovimas. Tai įvyksta dėl pasikartojančių ar intensyvių rankos ir riešo judesių, kurie sukelia mikrotraumas sausgyslėse. Nors dažnai siejama su teniso žaidimu, dėl kurio ir kilo ligos pavadinimas, šoninis epikondilitas gali paveikti bet ką, kas reguliariai atlieka panašius judesius. Čia pateikiamos pagrindinės šoninio epikondilito priežastys:
- Pasikartojančios veiklos: Ilgalaikis dalyvavimas veiklose, kurios reikalauja pasikartojančių rankos ir riešo judesių, pvz., tenisas, golfas, darbas su įrankiais, rašymas ar kompiuterio naudojimas.
- Netinkama technika ar įrangos naudojimas: Netinkama sporto ar darbo technika, taip pat netinkama įrangos, pvz., per didelės teniso raketės ar darbo įrankių, naudojimas gali padidinti sausgyslių apkrovimą.
- Per didelis krūvis: Staigus aktyvumo lygio padidėjimas ar per didelis krūvis nesustiprintoms sausgyslėms, pvz., retai žaidžiant tenisą ir staiga žaidžiant kelias valandas be tinkamo pasiruošimo.
- Amžius: Šoninis epikondilitas dažniausiai pasireiškia 30–50 metų amžiaus žmonėms, nes laikui bėgant sausgyslės tampa mažiau lanksčios ir labiau pažeidžiamos.
- Profesinė veikla: Darbas, reikalaujantis nuolatinių rankos judesių ar vibracijos, pvz., statybose, sodo priežiūroje ar virtuvėje, taip pat gali padidinti riziką.
Svarbu pabrėžti, kad šoninio epikondilito priežastis nėra vien tik fizinis krūvis, bet ir kaip tas krūvis yra pritaikomas, kartu su individualiomis biomechanikos ir audinių atsparumo savybėmis.
Rizikos veiksniai
Šoninio epikondilito, dar žinomo kaip tenisininko alkūnė, rizikos veiksniai yra susiję su veiklomis ar aplinkybėmis, kurios padidina sausgyslių, jungiančių alkūnės šoninį epikondilą su riešo ir rankos raumenimis, apkrovimą. Šie veiksniai gali sukelti mikrotraumas ar uždegimą sausgyslėse. Pagrindiniai rizikos veiksniai:
- Profesija: Darbas, reikalaujantis pasikartojančių rankos ir riešo judesių, pvz., statybininkai, dažytojai, sodininkai, virėjai ir biuro darbuotojai, ypač tie, kurie daug dirba su kompiuteriu.
- Sportas: Aktyvus dalyvavimas sporto šakose, kuriose dažnai pasitaiko staigių ir stiprių riešo judesių, pvz., tenisas, badmintonas, golfas ar krepšinis.
- Amžius: Šoninis epikondilitas dažniausiai pasireiškia žmonėms nuo 30 iki 50 metų amžiaus.
- Per didelis fizinis krūvis: Staigus intensyvios fizinės veiklos padidėjimas arba nepakankamas atsigavimas po sunkios fizinės veiklos.
- Netinkama technika ar įrangos naudojimas: Netinkama sportavimo ar darbo technika, naudojant per sunkius ar netinkamai pritaikytus įrankius ir įrenginius, gali padidinti riziką susirgti šoniniu epikondilitu.
- Prasta raumenų būklė: Nepakankamas raumenų stiprumas ir lankstumas gali padidinti sausgyslių pažeidimo riziką.
- Ankstesni sužalojimai: Ankstesni alkūnės sužalojimai gali padidinti riziką susirgti šoniniu epikondilitu dėl sumažėjusios sausgyslių elastingumo ar pažeisto audinio atsinaujinimo.
Atsižvelgiant į šiuos rizikos veiksnius, svarbu imtis prevencinių priemonių, pvz., tinkamai pasirinkti sporto ir darbo įrangą, reguliariai atlikti tempimo ir stiprinimo pratimus bei vengti per didelio fizinio krūvio.
Komplikacijos
Nors šoninis epikondilitas (tenisininko alkūnė) dažniausiai yra nekomplikuotas ir su laiku gali pagerėti su tinkamu gydymu ir poilsio laikymusi, ignoruojant simptomus arba netinkamai gydant, gali atsirasti tam tikrų komplikacijų. Štai keletas galimų komplikacijų:
- Ilgalaikis skausmas: Be tinkamo gydymo, šoninio epikondilito sukeltas skausmas gali tapti lėtiniu, trukdydamas kasdienėms veikloms ir sumažindamas gyvenimo kokybę.
- Raumenų silpnumas: Ilgai trunkantis skausmas ir uždegimas gali sukelti rankos ir riešo raumenų silpnumą, mažinant jų funkcionalumą ir veiklos efektyvumą.
- Judėjimo apribojimas: Dėl skausmo ir diskomforto gali sumažėti alkūnės sąnario judesių amplitudė, apsunkinant rankos naudojimą.
- Sausgyslių pažeidimai: Nuolatinis sausgyslių įtempimas be pakankamo laiko atsigauti gali sukelti didesnius sausgyslių pažeidimus, įskaitant plyšimus.
- Atkryčiai: Netinkamas gydymas arba per anksti grįžimas prie veiklos, kuri sukėlė šoninį epikondilitą, gali lemti būklės pasikartojimą.
Norint išvengti šių komplikacijų, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, tarp jų poilsio, skausmo valdymo, tempimo ir stiprinimo pratimų bei, jei reikia, profesinės veiklos ar sporto technikos korekcijos. Ankstyvas gydymas ir tinkama būklės priežiūra padeda greičiau atsigauti ir sumažina komplikacijų riziką.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreiptis į gydytoją dėl šoninio epikondilito, dar žinomo kaip tenisininko alkūnė, reikėtų, kai pastebimi pirmieji simptomai ir jie trukdo kasdienėms veikloms ar nesumažėja po savarankiškai taikomų pagrindinių gydymo priemonių, pavyzdžiui, poilsio, ledo panaudojimo, uždegimą mažinančių vaistų vartojimo ar lengvų tempimo pratimų atlikimo. Čia pateikiami konkretūs atvejai, kada būtina kreiptis į gydytoją:
- Skausmas neleidžia atlikti įprastų veiklų: Jeigu skausmas alkūnėje trukdo atlikti kasdienius darbus, pvz., rašymą, objektų kėlimą ar netgi paprastą rankos paspaudimą.
- Skausmas tęsiasi ilgiau nei keletą dienų: Jeigu po savarankiškų gydymo metodų, tokio kaip poilsis ir ledas, skausmas išlieka arba blogėja per kelias dienas.
- Patiriate silpnumą rankoje ar sunkumą suimti daiktus: Raumenų silpnumas ir suėmimo problemos gali būti šoninio epikondilito simptomai, reikalaujantys profesionalaus įvertinimo.
- Skausmas yra aštrus ar deginantis: Intensyvus skausmas, ypač aštrus ar deginantis, gali rodyti rimtesnę sausgyslių būklę.
- Matote patinimą ar paraudimą: Bet koks patinimas, paraudimas ar šiluma paveiktoje srityje gali reikšti uždegimą, kuriam reikia gydytojo dėmesio.
- Neveiksmingos savarankiškos gydymo priemonės: Jeigu savarankiškai taikytos gydymo priemonės, pavyzdžiui, poilsis, ledo panaudojimas ir nesteroidiniai uždegimą mažinantys vaistai (NUV), neduoda rezultatų.
- Susirūpinimas dėl būklės: Jei esate susirūpinęs dėl savo simptomų ar jų poveikio jūsų gyvenimo kokybei.
Laiku kreipiantis į gydytoją galima gauti tikslią diagnozę ir pradėti veiksmingą gydymą, kuris padėtų išvengti ilgalaikių komplikacijų ir greičiau grįžti prie įprastos veiklos.
Prevencija
Prevencija yra svarbi šoninio epikondilito, dažnai vadinamo tenisininko alkūne, valdymo dalis. Šios būklės prevenciją galima skirstyti į kelias pagrindines sritis, kurios apima tinkamą kūno mechaniką, stiprinimo pratimus ir tinkamą įrangą. Štai keletas konkrečių prevencinių priemonių:
- Tinkama technika ir įrangos naudojimas: Sportuojant ar atliekant pasikartojančius rankos judesius, svarbu naudoti tinkamą techniką. Tai taip pat apima tinkamą sporto įrangos, pvz., teniso raketės ar golfo lazdos, pasirinkimą, atsižvelgiant į svorį, dydį ir rankenos storį.
- Raumenų stiprinimas ir tempimas: Reguliariai atlikite rankos, riešo ir alkūnės stiprinimo bei tempimo pratimus, kad pagerintumėte jų stiprumą ir lankstumą. Tai padeda sumažinti sausgyslių apkrovimą ir riziką susirgti šoniniu epikondilitu.
- Poilsio laikymasis: Venkite per didelio pasikartojančių judesių krūvio, ypač jei jaučiate diskomfortą ar skausmą. Poilsis yra svarbus, leidžiantis raumenims ir sausgyslėms atsigauti po sunkaus darbo ar sporto.
- Ergonomiška darbo vieta: Jei jūsų darbas reikalauja ilgo laiko praleidimo prie kompiuterio, įsitikinkite, kad jūsų darbo vieta yra ergonomiškai pritaikyta: kompiuterio ekranas akių lygyje, pečiai atpalaiduoti, o alkūnės formuoja 90 laipsnių kampą.
- Pakankamas įkaitimas prieš fizinę veiklą: Atlikite lengvus tempimo ir šildymo pratimus prieš sportuodami ar atlikdami bet kokią veiklą, kuri reikalauja pasikartojančių rankos judesių.
Šių prevencinių priemonių laikymasis gali padėti sumažinti šoninio epikondilito riziką ir palaikyti sveiką alkūnės funkciją.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas sukelia šoninį epikondilitą?
Šoninis epikondilitas, arba tenisininko alkūnė, dažniausiai atsiranda dėl pasikartojančių rankos ir riešo judesių, kurie sukelia mikrotraumas sausgyslėse, jungiančiose raumenis su alkūnės kaulu. Nors šią būklę dažnai siejame su teniso žaidimu, ji taip pat gali atsirasti bet kokioje veikloje, įskaitant darbą ar kitus sportus, kurie reikalauja panašių judesių.
Kaip gydomas šoninis epikondilitas?
Gydymas dažniausiai apima poilsį, uždegimą mažinančių vaistų vartojimą, ledo aplikacijas skausmui mažinti ir fizioterapiją, siekiant stiprinti rankos ir riešo raumenis bei gerinti sąnario lankstumą. Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojamos ortozės arba specialios įtvaros. Labai retais atvejais, kai konservatyvus gydymas nesuteikia palengvėjimo, gali būti svarstoma chirurginė intervencija.
Ar šoninis epikondilitas gali išgyti savaime?
Taip, daugeliu atvejų šoninis epikondilitas gali išgyti savaime, ypač jei laikomasi gydymo rekomendacijų ir suteikiamas pakankamas poilsis paveiktai sausgyslei. Tačiau tam gali prireikti kelis mėnesius, todėl svarbu kantrybė ir nuoseklus gydymo plano laikymasis.
Kaip galima išvengti šoninio epikondilito?
Prevencijos priemonės apima tinkamą pašildymą prieš fizinę veiklą, ergonomiškai pritaikytą darbo vietą, tinkamą sporto įrangos pasirinkimą, atitinkančią jūsų kūno dydį ir jėgą, taip pat reguliarius rankos, riešo ir alkūnės raumenų stiprinimo bei tempimo pratimus.
Ar tenisininko alkūnę gali sukelti veikla, nesusijusi su tenisu?
Taip, nepaisant pavadinimo, šoninis epikondilitas gali atsirasti dėl bet kokios veiklos, kuri apima pasikartojančius rankos ir riešo judesius. Tai apima įvairias profesijas ir hobius, pavyzdžiui, darbą su įrankiais, sodininkystę, muzikos instrumentų grojimą ar net intensyvų kompiuterio naudojimą.