Vitaminų perdozavimas: mitas ar reali grėsmė?

Vitaminai – tai tarsi sveikatos simboliai mažoje kapsulėje. Vos tik pasijuntame pavargę, ima slėgti nuovargis ar peršalimas – dažnas instinktyviai griebiasi papildų. Juk jie „nekenkia“, ar ne? Tačiau čia slypi pavojingas mitas: perdozuoti vitaminų tikrai galima, ir tai – ne tik teorinis pavojus, bet vis dažniau pasitaikanti praktinė grėsmė.

Kiek per daug – jau per daug?

Nors organizmui būtini įvairūs vitaminai, jų kiekis turi būti tiksliai subalansuotas. Ypač atsargiai reikėtų elgtis su riebaluose tirpiais vitaminais – A, D, E ir K. Skirtingai nei vandenyje tirpūs (C, B grupės), kurie pertekliaus atveju dažniausiai pasišalina su šlapimu, šie vitaminai kaupiasi kepenyse ir riebaliniame audinyje. Ir čia prasideda problema.

Pavyzdžiui, per daug vitamino A gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, odos sausėjimą, netgi kepenų pažeidimus. Ilgalaikis perdozavimas nėštumo metu gali padidinti apsigimimų riziką. Tuo tarpu vitamino D perteklius dažnai baigiasi kalcio kaupimusi kraujyje – tai gali sukelti inkstų pažeidimus, širdies ritmo sutrikimus ar net komą.

Skaičiai, kurie stebina

Amerikos toksikologų duomenimis, vitaminų ir maisto papildų perdozavimo atvejai kasmet auga. Daugiausia problemų kyla tada, kai žmonės vartoja kelis papildus vienu metu – nesusimąstydami, kad tuos pačius vitaminus gauna iš kelių skirtingų šaltinių. Pavyzdžiui, vitamino D galima gauti iš multivitaminų, kaulų sveikatos papildų ir net energijos mišinių – viskas kartu gali gerokai viršyti saugią normą.

Ar „natūralus“ reiškia saugus?

Dar vienas pavojingas mitas – kad natūralūs vitaminai ar papildai yra saugūs, nes „iš gamtos“. Tačiau natūralumas nereiškia, kad organizmas nori gauti jų per daug. Net natūralūs šaltiniai, vartojami nekontroliuojamai, gali turėti neigiamą poveikį. Ir čia slypi paradoksas: tai, kas mažomis dozėmis yra vaistas, didelėmis – gali tapti nuodu.

Kada vitaminai tikrai reikalingi?

Vitaminai tikrai būtini, kai nustatomas jų trūkumas. Tai gali būti patvirtinta kraujo tyrimais ar gydytojo rekomendacija. Ypač dažnai pasitaiko vitamino D, B12, geležies ar folio rūgšties trūkumai. Tačiau „profilaktinis“ vartojimas be realaus poreikio – ne tik neefektyvus, bet gali būti ir žalingas.

Grupės, kurioms papildai dažniau būtini – nėščiosios, veganai, vyresnio amžiaus žmonės, asmenys su tam tikrais virškinimo sutrikimais ar vartojantys specifinius vaistus. Kitiems – subalansuota mityba dažniausiai užtikrina viską, ko reikia.

Kaip saugiai vartoti vitaminus?

• Pasitikrink: Prieš pradėdamas bet kokius papildus, pasidaryk kraujo tyrimus ir pasitark su gydytoju.
• Skaityk etiketes: Jei vartoji kelis papildus, įsitikink, kad nesi gauni per daug tos pačios medžiagos.
• Laikykis dozių: Nepaisyk logikos „jei vienas padeda, tai trys dar geriau“. Vitaminai nėra greito poveikio vaistai.
• Įtrauk maistą: Svarbiausia vitaminų šaltinis turėtų būti maistas. Tik tada – atsakingai pasirinkti papildai.

Vitaminų perdozavimas – ne mitas, o realus pavojus, su kuriuo vis dažniau susiduriame šiuolaikiniame pertekliaus pasaulyje. Nepamiršk: sveikata slypi pusiausvyroje, o ne kiekyje. Saugok save – ne per daug, ne per mažai, o tik tiek, kiek iš tikrųjų reikia.