Plokščialąstelinė karcinoma: priežastys, simptomai ir gydymas

Plokščialąstelinė karcinoma (lot. carcinoma planoepitheliale) – tai antras pagal dažnumą odos vėžio tipas, po bazalinių ląstelių karcinomos. Šis vėžys vystosi iš plokščialąstelio epitelio – odos viršutinio sluoksnio (epidermio) ląstelių, kurios nuolat atsinaujina ir sudaro odos paviršiaus apsauginį sluoksnį.

Plokščialąstelinė karcinoma (toliau – PLK) dažniausiai pasireiškia vyresniems žmonėms, ypač tiems, kurie ilgus metus buvo veikiami saulės ultravioletinių (UV) spindulių. Nors šis vėžys paprastai vystosi lėtai ir yra gerai išgydomas, kai nustatomas anksti, nepaisomas jis gali plisti (metastazuoti) į limfmazgius ir kitus organus.

Toliau paaiškinsime, kaip atsiranda plokščialąstelinė karcinoma, kokie yra jos simptomai, rizikos veiksniai, gydymo galimybės ir prevencijos būdai.

Kas yra plokščialąstelinė karcinoma?

Plokščialąstelinė karcinoma yra piktybinis navikas, atsirandantis iš epidermio plokščialąstelių. Šios ląstelės sudaro vidurinį odos sluoksnį ir saugo organizmą nuo išorinių veiksnių (pvz., bakterijų, saulės spindulių, traumų).

Kai dėl UV spindulių ar kitų pažeidimų DNR ląstelėse pažeidžiama, jos pradeda nekontroliuojamai daugintis ir nesunaikinamos organizmo apsaugos sistemų. Taip formuojasi vėžinis darinys – karcinoma.

Dažniausios vietos:
– veidas, nosis, ausys
– lūpos
– rankos, dilbiai
– galvos plika oda
– kaklas
– rečiau – burnos gleivinė, gerklė, lytiniai organai ar randai

Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai

1. Ilgalaikis UV spindulių poveikis
   – Pagrindinė priežastis. Ultravioletiniai spinduliai pažeidžia odos DNR, sukelia mutacijas ir spartina vėžinių ląstelių augimą.
2. Soliariumų naudojimas
   – Dirbtinė UV spinduliuotė taip pat žymiai padidina odos vėžio riziką.
3. Silpnesnė imuninė sistema
   – Po organų transplantacijų, sergant ŽIV/AIDS ar vartojant imunosupresantus.
4. Lėtinis odos pažeidimas ar randai
   – Nudegimų, opų, randų ar senų žaizdų vietose gali išsivystyti vadinamoji Marjolin opa – vėžinis pakitimas.
5. Cheminės medžiagos
   – Ilgalaikis kontaktas su arseniku, dervomis, degutais ar kitais kancerogenais.
6. Amžius ir odos tipas
   – Vyresni nei 50 m., šviesios odos, šviesių plaukų ir akių žmonės serga dažniau.
7. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV)
   – Kai kurios ŽPV padermės (ypač 16 ir 18 tipai) didina riziką susirgti burnos ar lytinių organų srityje esančia plokščialąsteline karcinoma.

Pagrindiniai simptomai

Ankstyvose stadijose PLK gali būti nepastebima, todėl svarbu žinoti jos požymius.

Dažniausi simptomai:
– Kieta, nelygi ar šašuota dėmė ant odos, kuri nepraeina
– Nedidelis mazgelis ar gumbelis, kuris gali kraujuoti ar šlapiuoti
– Žaizdelė, kuri neužgyja ilgiau nei 3–4 savaites
– Pleiskanojantis ar karpą primenantis darinys
– Paraudusi ar sustorėjusi oda aplink pažeistą vietą
– Kartais – skausmas, jautrumas ar niežėjimas

Jei karcinoma yra burnoje ar ant lūpų, gali atsirasti:
– balkšvų dėmių
– opų, kurios kraujuoja ar skausmingos
– sunkumas kramtant ar ryjant

Kaip atskirti nuo kitų odos pakitimų?

Plokščialąstelinė karcinoma dažnai painiojama su:
– Aktinine keratoze – ikivėžine odos būkle, kuri gali virsti karcinoma.
– Bazalinių ląstelių karcinoma – auga lėčiau, rečiau metastazuoja.
– Egzema ar psoriaze – atrodo panašiai, bet nepraeina gydant įprastais tepalais.

Jei žaizdelė ar oda neatsistato ilgiau nei mėnesį, tai aiškus signalas kreiptis į dermatologą.

Diagnostika

Diagnozė nustatoma atliekant kelis tyrimus:

1. Dermatoskopija – gydytojas apžiūri odos darinius specialiu prietaisu, kuris padidina vaizdą.
2. Biopsija – paimamas mažas audinio mėginys mikroskopiniam tyrimui (patvirtina vėžį).
3. Ultragarsas ar KT – jei įtariama, kad navikas išplito į gilesnius audinius ar limfmazgius.

Kuo anksčiau nustatoma, tuo paprastesnis ir sėkmingesnis gydymas.

Gydymo būdai

Gydymo pasirinkimas priklauso nuo karcinomos vietos, dydžio, gylio ir išplitimo.

1. Chirurginis pašalinimas

Dažniausiai taikomas metodas. Navikas pašalinamas su sveikos odos riba (paprastai 3–5 mm).
– Efektyvumas: daugiau nei 90 % atvejų išgydoma visiškai.
– Sudėtingesniais atvejais taikoma Mohs mikroskopinė chirurgija, kai navikas šalinamas sluoksnis po sluoksnio, kol nelieka vėžinių ląstelių.

2. Krioterapija (šaldymas skystu azotu)

Tinka mažoms, paviršinėms karcinomoms. Vėžinės ląstelės sunaikinamos šalčiu.

3. Spindulinė terapija

Naudojama, kai chirurginis pašalinimas neįmanomas arba po operacijos, siekiant sunaikinti likusias vėžines ląsteles.

4. Vietinė chemoterapija

Tepalai su veikliosiomis medžiagomis (pvz., 5-fluorouracilu ar imikvimodu) naudojami pradinėse stadijose.

5. Imunoterapija ar sisteminė chemoterapija

Pažengusiems atvejams, kai navikas metastazavo. Naudojami vaistai, skatinantys imuninės sistemos kovą su vėžinėmis ląstelėmis.

Prognozė

Daugeliu atvejų plokščialąstelinė karcinoma išgydoma visiškai, jei nustatoma anksti.

Svarbiausia – laiku pastebėti odos pokyčius ir reguliariai tikrintis pas gydytoją.

Prevencija

– Saugokite odą nuo saulės: naudokite SPF 30–50 kremą, ypač 10–16 val.
– Dėvėkite kepurę, akinius nuo saulės, ilgus drabužius.
– Venkite soliariumų – jie žymiai didina odos vėžio riziką.
– Reguliariai apžiūrėkite savo odą – atkreipkite dėmesį į žaizdas ar dėmes, kurios nepraeina.
– Apsilankykite pas dermatologą bent kartą per metus, ypač jei esate šviesios odos ar daug laiko leidžiate lauke.
– Sveika gyvensena: stipri imuninė sistema padeda organizmui kovoti su vėžiniais pakitimais.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės nedelsdami, jei pastebite:
– Žaizdą, kuri negyja ilgiau nei 3–4 savaites
– Naują ar didėjantį mazgelį ar plutelę ant odos
– Kraujuojantį ar skaudantį darinį
– Odos plotą, kuris nuolat paraudęs, niežtintis ar sustorėjęs

Kuo greičiau nustatomas navikas, tuo paprastesnis gydymas ir geresnė prognozė.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar plokščialąstelinė karcinoma pavojinga gyvybei?
Ankstyvoje stadijoje – ne, tačiau negydoma ji gali plisti į kitus organus ir tapti pavojinga.

Ar ši karcinoma gali atsinaujinti?
Taip. Todėl po gydymo būtina reguliariai tikrintis pas dermatologą.

Ar ši liga užkrečiama?
Ne. Tai neinfekcinis, o ląstelių genetinės žalos sukeltas sutrikimas.

Ar gali išsivystyti jauniems žmonėms?
Retai, bet taip – ypač jei intensyviai naudojasi soliariumais arba dažnai nudega saulėje.